- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- II-61-548/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00235-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Ričardas Juodis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. B.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.5Važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimas (ANK 421 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. U. 2020 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. U. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2020 m. spalio 7 d., apie 16.46 val. vairuodama jai priklausiančią transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama per geležinkelio pervažą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), nesustojo, kai vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“. Už administracinio nusižengimo padarymą R. B. paskirta 180,00 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesių terminui.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. U. 2020 m. spalio 28 d. nutarimą, nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną, kaip padaryta veika neturinti nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje sudėties, arba nuobaudą pakeisti, t. y. remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi apsiriboti tik minimalia bauda bei neskirti specialiosios teisės atėmimo. Skundas motyvuotas tuo, jog pareiškėja virš 20 metų dirba (duomenys neskelbtini), kasdien vykdama į darbą ji pravažiuodavo per šią geležinkelio pervažą, visada sustodavo prie „Stop“ ženklo. Pareiškėjai yra žinoma, kad geležinkelio pervaža Pravieniškių kaime jau ilgą laiką yra neveikianti, joks bėginis transportas šiais bėgiais nevažiuoja, bėgiai yra nenaudojami – apaugę medžiais. Pareiškėja skunde nurodo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2020 m. spalio 9 d. rašte ne tik nurodė, kad per minimą geležinkelio pervažą traukinių eismas nevykdomas, tačiau ir tai, kad po geležinkelių pervažų techninės apžiūros buvo nuspręsta „Stop“ kelio ženklą Nr. 204 panaikinti. Taigi, sprendimas naikinti ženklą yra, tačiau dėl nežinomų priežasčių jis nėra įvykdytas. Todėl ši minima geležinkelio pervaža negali būti laikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje nurodytu objektu ir administracinio nusižengimo teisena nėra galima. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad jeigu teismas pripažins, kad buvo įvykdytas administracinis nusižengimas, tai paskirtą specialiosios teisės atėmimą panaikinti, pritaikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, nes ji gyvena Kaune, dirba (duomenys neskelbtini), todėl atstumas iki darbo yra 26 km, darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val., administracinių nuobaudų neturinti, turi daugiau 21 metų vairavimo stažą, todėl mano, kad tai yra išimtinės aplinkybės ir specialiosios teisės atėmimas 2 mėnesiams turi būti panaikintas paliekant 180,00 Eur dydžio baudą (b. l. 4-9).
Atsiliepimas
Protokolą surašiusi institucija – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba – pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su apeliantės teiginiais, jog administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta arba skirta minimali bauda, neskiriant specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo. Atsiliepime nurodyta, jog pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus duomenis ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apeliantės kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija. Nurodoma, kad Kelių eismo taisyklėse nėra nurodyta jokių išimčių, jog asmenys važiuodami per nenaudojamas geležinkelio pervažas neprivalo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdžio protokolo matyti, kad klausimas dėl kelio ženklo jau buvo svarstytas, tačiau kelio ženklas Nr. 204 yra dar galiojantis, todėl apeliantė savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo apeliantės atžvilgiu nutarimą panaikinti ir teiseną nutraukti. Taip pat, apeliantei bauda ir specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių atsakomybę nebuvimą, kad apeliantė administracine tvarka nėra bausta, darbovietės yra charakterizuojama teigiamai. Mano, kad apeliantei taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį nėra pagrindo, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius (b. l. 77-79).
Teismo posėdžio metu pareiškėja R. B. palaikė skunde nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), todėl šią geležinkelio pervažą puikiai žino, nes per ją kiekvieną rytą važiuoja į darbą. Taip pat pareiškėja nurodė, kad per šią geležinkelio pervažą jokios bėginės transporto priemonės nevažiuoja, bėgiai yra apaugę medžiais, nenaudojami. Pareiškėja nurodo, kad 2021 m. sausio 7 d. yra priimtas Kaišiadorių rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos sprendimas, kuriuo nutarta kelio ženklą „Stop“, stovintį prie geležinkelio pervažos (duomenys neskelbtini), panaikinti. Su paskirta bauda sutinka, dėl savo elgesio gailisi. Prašo teismo panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes turėdama daugiau kaip dvidešimties metų vairuotojos stažą, per šį laiką nei karto nebuvo padariusi jokių administracinių nusižengimų, laikosi Kelių eismo taisyklių. Nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas apsunkintų jos vykimą į darbą, vaikų priežiūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos R. B. atstovas advokatas P. B. palaikė pareiškėjos išsakytus argumentus ir prašė panaikinti pareiškėjai paskirtą dviejų mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Atstovas nurodė, kad pareiškėja niekada nebuvo bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors turi daugiau kaip dvidešimties metų vairavimo stažą. Taip pat nurodė, kad pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini), kasdieną automobiliu važiuoja į darbą iš Kauno miesto, taip pat pareiškėjai vairuotojo pažymėjimas reikalingas nuvežant bei paimant vaikus iš darželio ir progimnazijos.
Nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 74, 84), prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 81).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį už tokio pobūdžio padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.
Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2020 m. spalio 7 d., apie 16.46 val. vairuodama jai priklausiančią transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama per geležinkelio pervažą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), nesustojo, kai vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“. Už administracinio nusižengimo padarymą R. B. paskirta 180,00 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem mėnesiams (b. l. 16–17).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiama R. B. sutinka su jai paskirta 180,00 Eur bauda, tačiau nurodo, kad jos padarytam pažeidimui turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, kurios leistų neskirti specialiosios teisės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
R. B. prašo netaikyti jai administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, motyvuodama tuo, kad netekimas teisės vairuoti transporto priemones skaudžiai paliestų ne tik ją, bet ir jos šeimą. Nurodo, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ir į darbą važinėja iš Kauno miesto. Neturėdama teisės vairuoti transporto priemones ji neturėtų galimybių nuvykti į darbą, kadangi gyvena Kauno mieste ir iki darbo jai yra 26 kilometrai, o tarp jos gyvenamosios vietos ir darbovietės nėra tiesioginio susisiekimo, kad galėtų darbo vietą pasiekti reikiamu laiku. Taip pat pareiškėja nurodo, kad netekusi teisės vairuoti transporto priemones negalės savo mažamečių vaikų nuvežti į darželį ir progimnaziją. Nurodo, kad jos vyras dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atstumas nuo namų iki jo darbo yra 96 kilometrai ir jis taip pat negali nuvežti vaikų į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, nes jo darbo grafikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Be to pareiškėja nurodė, kad jos padarytas pažeidimas yra išimtinis atvejis, nes ji turinti daugiau kaip dvidešimties metų automobilio vairavimo stažą ir nei karto nebuvo bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už kitus administracinius pažeidimus ar nusižengimus. Nurodė, kad ji nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, prieš geležinkelio pervažą jos vairuojamas automobilis pilnai ir nesustojo, tačiau ji sulėtino greitį, pristabdė. Kadangi (duomenys neskelbtini) dirba daugelį metų žino, kad pervaža, prie kurios stovi „Stop“ ženklas yra nenaudojama, nes bėgiais nevažiuoja bėginės transporto priemonės, geležinkelio bėgiai yra apaugę medžiais. Nurodo, kad važiuodama per pervažą įsitikino, kad per ją važiuoti yra saugu, jokios rizikos niekam nesukėlė t. y. neturėjo jokių piktybinių ar chuliganiškų paskatų.
Vertinant pareiškėjos argumentus, kuriais yra grindžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalies numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnis, reglamentuojantis administracinės nuobaudos paskirtį, nustato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kuria siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 straipsniuose, reglamentuojančiuose administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisykles, numatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybe lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir Institucijos argumentus, konstatuoja, kad R. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta pagrįstai.
Vertindamas skirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės pagrįstumą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimu R. B. paskirta minimali 180 Eur bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalis sankcijoje, o taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas – minimaliam 2 mėnesių terminui, kai tokios priemonės taikymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 2 dalis nustato kaip privalomą, t. y. R. B. paskirta įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, įvertinus nustatytą jos kaltę lengvinančią aplinkybę - dėl padaryto pažeidimo pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, bei tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Nagrinėjamu atveju padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 2 dalyje yra numatytas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas – skyrimas, negali būti laikomas mažareikšmiu. R. B., vairuodama automobilį, per geležinkelio pervažą pravažiavo nesustodama prieš „Stop“ liniją, todėl laikytina, kad ji atsakomybėn patraukta visiškai pagrįstai. Visgi, atsižvelgtina į tai, kad R. B. padarytas nusižengimas sunkių padarinių nesukėlė, ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisę vairuoti transporto priemones R. B. turi daugiau nei dvidešimt metų, anksčiau administracine tvarka bausta nebuvo (b. l. 106-107), kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo atveju buvo padarytas atsitiktinio pobūdžio administracinis nusižengimas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Iš pareiškėjos darbovietės pateiktos jos charakteristikos matyti, kad R. B. laikosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, pareiginga, punktuali, iniciatyvi (b. l. 55). Be to, tiek į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas, pačios pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad R. B. faktinė gyvenamoji vieta iš tiesų yra Kauno mieste, iš kurio ji kiekvieną dieną vyksta į darbą (duomenys neskelbtini) ir jos darbo diena tęsiasi nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Pareiškėjai, dirbančiai (duomenys neskelbtini), netekus teisės vairuoti transporto priemones, kiltų neigiamos pasekmės ne tik jai pačiai, bet ir jos šeimai, kadangi ji negalėtų tinkamai rūpintis savo mažamečiais vaikais ir jų gerove. Be to nustatyta, kad pareiškėja vairuodama jai priklausiančią transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama per geležinkelio pervažą nesustojo prieš kelio ženklą Nr. 204 „Stop“, kuri yra nenaudojama ir bėgiai yra apaugę medžiais. Tą patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 29-30, 37-38, 44-45, 58-64). Iš akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ 2020 m. spalio 9 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kelio ženklą Nr. 204 „Stop“ stovintį prie geležinkelio pervažos, esančios (duomenys neskelbtini), nuspręsta panaikinti, nes per šią geležinkelio pervažą nėra vykdomas joks traukinių eismas (b. l. 66). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, kad 2021 m. sausio 7 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija svarstė klausimą dėl kelio ženklo „Stop“, stovinčio prie geležinkelio pervažos (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir komisijos nariai vienbalsiai nutarė šį kelio ženklą panaikinti ir šio metu vyksta šio kelio ženklo „Stop“ nuėmimo derinimo procedūra (b. l.112).
Visa šios aukščiau išvardintos aplinkybės savo ruožtu suponuoja išvadą, jog byloje yra susidariusios išskirtinės ir ypatingos aplinkybės, suteikiančios pagrindą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies taikymui.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais R. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, netaikytina Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jai tik piniginę nuobaudą - 180 Eur dydžio baudą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra proporcinga administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje R. B. nedarytų naujų pažeidimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies keistinas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
R. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje, kuriuo R. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirta 180,00 (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų) bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 (dviem) mėnesiams, jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti.
Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.
Įsiteisėjus nutarčiai, administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.