Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-673-579/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-10
Bylos Nr.
1S-673-579/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45043-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Jurga Vasiliauskienė, Evaldas Gražys
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-673-579/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45043-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Jaliniausko ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria palikta galioti 2020 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas 1 (vieno) mėnesio suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, įgijęs pradinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu, tai yra:

1.1. A. L. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 18 d., 17.30 val., iki 2019 m. spalio 21 d., 10 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perlipęs tvorą ir tokiu būdu įsibrovęs į aptvertą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu išlaužęs teritorijoje buvusio statybinio vagonėlio, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, plastikinio lango užkabą, 10 eurų vertės, ir tokiu būdu įsibrovęs į statybinį vagonėlį, pagrobė iš jo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 3 vnt. akumuliatorinių suktukų „Makita“, bendros 450 eurų vertės, pakrovėją „Makita“, 60 eurų vertės, ir elektrinį rotacinį plaktuką „Makita“, 200 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 710 eurų turtinę žalą.

2. 2019 m. gruodžio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. G. nutarimu A. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

3. 2020 m. vasario 17 d. vyriausiosios tyrėjos I. G. nutarimu A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

4. 2020 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla A. L. atžvilgiu perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, taip pat nuspręsta kaltinamajam taikomų kardomųjų priemonių nekeisti.

5. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo A. L. paieška, o jam taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje, pakeistos į suėmimą.

6. A. L. faktiškai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 11 d., 12 val. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi palikta galioti 2020 m. liepos 27 d. teismo nutartį ir nustatytas suėmimo terminas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. Griežčiausia kardomoji priemonė kaltinamajam paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, jog A. L. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šalies argumentai

7. Skunde aukštesnės instancijos teismui kaltinamasis A. L. prašo panaikinti jam paskirtą suėmimą arba pakeisti šią kardomąją priemonę švelnesne poveikio priemone.

7.1. Skunde kaltinamasis nurodo, kad teismo šaukimų atvykti į teisiamuosius posėdžius negavo, o pats bylos nagrinėjimo eiga nesidomėjo, dėl ko šiuo metu gailisi. Prašo peržiūrėti griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo tikslingumą, nes jis buvo sulaikytas nieko nepaaiškinus.

8. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

9. Kaltinamojo A. L. skundas atmetamas.

10. Vadovaujantis BPK 123 straipsnio 6 dalimi, kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemones gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaujantis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Šiuo atveju apylinkės teismas sprendė, jog kaltinamajam A. L. taikyti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą netikslinga, nes yra nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas ir BPK 122 straipsnio 7, 8 dalyse įtvirtintos sąlygos.

11. Sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Byloje esančių duomenų pakanka pagrįstai A. L. kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte, tai yra: liudytojų R. K., G. B., A. M. parodymai, Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-IS1-1434, pranešimas Nr. 20-II-41712 dėl rankų pėdsakų sutapimo, kita rašytinė bylos medžiaga. Sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

12. BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo teisėja, nagrinėdama kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo klausimą ir nustatydama jo terminą vienam mėnesiui, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo taisykles, ir aplinkybes, kurios nustatytos baudžiamosios bylos medžiagoje. Teisėja tinkamai taikė įstatymo nuostatas, t. y. pagrįstai įvertino, kad švelnesnės poveikio priemonės A. L. nebuvo efektyvios ir neužtikrino jo dalyvavimo procese, todėl taikoma procesinė prievarta sugriežtinta.

14. Kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas – paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra, esant pagrįstam manymui, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Aukštesnysis teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog minėtas pagrindas yra aktualus, todėl taikomą kardomąją priemonę netikslinga keisti švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu.

15. BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas vertino aplinkybę, kad A. L. kaltinamas tyčinės turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymu. Kvalifikuotas svetimo turto pagrobimas (BK 178 straipsnio 2 dalis) yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už šios veikos padarymą įstatymų leidėjas, be kita ko, numato ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali būti priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skiriant suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pažymėtina, kad A. L. anksčiau yra ne kartą teistas, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Paskutinį kartą jis buvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme ir šią bausmę atliko tik 2019 m. spalio 11 d., tuo tarpu šiuo metu jam inkriminuojamas nusikaltimas galimai padarytas 2019 m. spalio 18 d., t. y. vos po savaitės nuo išėjimo iš įkalinimo įstaigos. Šios aplinkybės patvirtina A. L. pavojingumą visuomenei, jei inkriminuota veika teisiamajame posėdyje pasitvirtintų, jam neabejotinai grėstų tik su realiu laisvės varžymu susijusi bausmė. Pažymėtina ir tai, kad anksčiau kaltinamajam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau A. L. nesugebėjo laikytis nustatytų įpareigojimų, todėl šio instituto taikymas buvo panaikintas nepraėjus nei pusmečiui nuo jo taikymo pradžios.

16. Tai, jog kaltinamasis nesugeba tinkamai elgtis taikant jam švelnesnes poveikio priemones, liudija ir šioje byloje susidariusi situacija. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu A. L. buvo taikoma iš pradžių viena švelnesnė kardomoji priemonė – periodinis registravimasis policijos įstaigoje, o vėliau dvi (švelnesnės) kardomosios priemonės – periodinis registravimasis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šios poveikio priemonės nebuvo pakeistos ir bylą perdavus nagrinėti teisminio proceso tvarka. Vis dėlto, kaltinamasis nuo pat kardomųjų priemonių taikymo pradžios jas pažeidinėjo ir visiškai nepaisė nustatytų įpareigojimų, t. y. A. L. privalėjo nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), ir kiekvienos savaitės trečiadienį, 8 val., atvykti registruotis į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėto komisariato administratorės D. D. 2020 m. sausio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. L. neatvyksta registruotis į policijos įstaigą nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 11 d. Analogiška informacija nurodyta ir 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 13 d., 2020 m. vasario 17 d. tarnybiniuose pranešimuose. Nors pirmosios instancijos teisme kaltinamasis teigė, jog į policijos komisariatą buvo nuėjęs gal dešimt kartų, tačiau visus kartus durys buvo užrakintos dėl šalyje paskelbto karantino, tačiau teisėjų kolegija tokius teiginius vertina kritiškai, kaip siekį išvengti griežtos poveikio priemonės taikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad periodinė registracija policijos komisariate A. L. buvo paskirta dar gerokai iki karantino paskelbimo (2020 m. kovo 16 d.), be to, policijos įstaigos net ir minėtu laikotarpiu savo veiklos nebuvo sustabdžiusios ar nutraukusios.

17. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, jog kaltinamasis ne tik nesilaikė jam nustatytų įpareigojimų, tačiau ir piktybiškai vengė dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose pirmosios instancijos teisme. Iš 2020 m. birželio 2 d. vykusio teismo posėdžio protokolo matyti, kad A. L. siųstas teismo šaukimas ir pranešimas dėl gynėjo pasirinkimo buvo grąžinti neįteikti, išsiuntus teismo šaukimus įteikimui kaltinamajam į darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismo šaukimai taip pat buvo grąžinti neįteikti. Po to kaltinamajam buvo paskambinta nurodytu telefonu ir asmeniškai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, A. L. įsipareigojo atvykti, tačiau to nepadarė, neatvykimo priežastys nėra žinomos. 2020 m. birželio 2 d. nutartimi kaltinamajam į 2020 m. birželio 25 d. vyksiantį posėdį paskirtas atvesdinimas, tačiau policijos pareigūnams minėtos teismo nutarties įvykdyti nepavyko, nes nuvykus į A. L. gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė. 2020 m. birželio 25 d. buvo priimta nutartis pakartotinai atvesdinti kaltinamąjį, be kurio dalyvavimo negalimas bylos nagrinėjimas, tačiau 2020 m. liepos 27 d. gautas tarnybinis pranešimas, jog A. L. gyvenamojoje vietoje nerastas, jis taip pat neatsiliepia pareigūnams žinomu telefono numeriu, nes šis yra atjungtas. Bandyta susisiekti ir su kaltinamojo motina J. L., tačiau pastarosios telefonas taip pat buvo atjungtas. Esant šioms aplinkybėms, 2020 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo A. L. paieška. Nors paieškomas asmuo buvo greitai surastas ir sulaikytas (2020 m. rugpjūčio 12 d.), tačiau racionaliai paaiškinti, kodėl slėpėsi nuo pareigūnų bei teismo, jis nesugebėjo. Kaltinamasis prisipažino, kad anksčiau yra teistas, todėl žino, kaip vyksta baudžiamasis procesas, jam taip pat žinoma apie jo atžvilgiu nagrinėjamą bylą Kauno apylinkės teisme dėl kvalifikuoto svetimo turto pagrobimo, tačiau, jo teigimu, jokių teismo šaukimų atvykti į teisiamuosius posėdžius jis nėra gavęs. Vis dėlto, šioje nutartyje jau minėta, kad apie teismo posėdį A. L. teismo darbuotoja informavo ir paskambinusi telefonu, kaltinamasis pasižadėjo atvykti, tačiau teisme nurodytą dieną nepasirodė, jokių priežasčių dėl tokio savo elgesio nepateikė.

18. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. L. sąmoningai nesilaikė jam paskirtų įpareigojimų ir vengė baudžiamojo proceso vykdymo, aiškiai suprasdamas, kad kaltinimui pasitvirtinus jam grėstų reali laisvės atėmimo bausmė. Be to, kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ar darbiniais ryšiais. Jis nėra vedęs, oficialiai nedirba, nors yra jauno bei darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų. Nors A. L. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau tai nesuteikia pagrindo išvadai, jog kaltinamasis aktyviai stengiasi integruotis į darbo rinką ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad A. L. neturi išlaikytinių ar kitų asmenų, kuriais turėtų pareigą rūpintis, taip pat neturi jokių turtinių įsipareigojimų ar savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, A. L. gali bėgti (slėptis) nuo bylą jo atžvilgiu nagrinėjančio teismo.

19. BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, paskirto suėmimo trukmę bei pačio kaltinamojo asmenybę, spręstina, kad proporcingumo principas, reikalaujantis išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tam tikslui pasiekti, nėra pažeistas. Suėmimo paskyrimas vieno mėnesio laikotarpiui laikytinas adekvačia ir ne per griežta poveikio priemone, leidžiančia užtikrinti efektyvaus tolesnio bylos nagrinėjimo vykdymą, juo labiau, jog bylos nagrinėjimas iš esmės yra pradinėje stadijoje.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors A. L. asmenybė nėra ypatingai pavojinga visuomenei, tačiau viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Be to, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Todėl, remiantis išdėstytu, skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o kaltinamojo A. L. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Evaldas GražysAlgirdas JaliniauskasJurga Vasiliauskienė