Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

V. P. 2010 m. kovo 2 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio apsaugos inspektoriaus (toliau – ir Institucija) nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 4 dalį teisės medžioti atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams su šautuvo konfiskavimu už tai, kad jis 2010 m. vasario 26 d., 7 val. Šiaulių rajone, prie Šliūpo gyvenvietės esančio miško, uždraustu stirnas medžioti laiku sumedžiojo 1 stirnos patiną ir 2 stirnos pateles (jauniklius). V. P. stirnas neteisėtai nušovė iš jam priklausančio legaliai laikomo medžioklinio šautuvo, leidimas laikyti ir nešioti ginklą Nr. 115 (šautuvas be markės, kalibras 16x70/32x70, Nr. 33626J).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas. V. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad uždraustu stirnas medžioti laiku sumedžiojo 1 stirnos patiną ir 2 stirnos pateles (jauniklius). Nors apeliantas neigia savo kaltę, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina išvadą, kad V. P. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo (b. l. 9) ir paaiškinimo pareigūnams (b. l. 10), matyti, kad iškart po pažeidimo, asmuo pripažino, jog važiuodamas keliu prie Šliūpo gyvenvietės, nušovė stirnos patiną ir du stirnos jauniklius. Dėl pažeidimo teigė nuoširdžiai besigailintis. Į pareiškėjo gailestį buvo atsižvelgta ir skiriant nuobaudą Institucijoje. Savo kaltę V. P. ėmė neigti tik skunde pirmosios instancijos teismui ir teismo posėdžio metu. Toks jo pozicijos nenuoseklumas pagrįstai teismo vertintas kritiškai. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pareigūnų parodymais, tokie jo argumentai atmestini. Teismo posėdyje Institucijai atstovavę R. K., V. V. ir liudytoju apklaustas V. Č. nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jie nėra susiję su V. P. jokiais ryšiais, todėl jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Pažymėtina, kad jų paaiškinimai yra nuoseklūs, atitinka visus byloje surinktus įrodymus, užfiksuotus faktus. Tuo tarpu paties V. P. paaiškinimai ir jo draugų parodymai teismo posėdyje (b. l. 37-38) nei paneigia, nei patvirtina V. P. poziciją – jie nurodo tiesiog stirnų nematę. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad iš dalies šie parodymai yra nelogiški arba neatitinka užfiksuotų faktinių aplinkybių. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog šautuvas nebuvo rastas toje vietoje, kur buvo stirnos, nedaro įtakos nustatant pažeidimą, kadangi iš liudytoju apklausto V. Č. parodymų matyti, jog V. P., po to kai nušovė tris stirnas, pirmiausia grįžo namo padėti šautuvo, o vėliau sugrįžo į įvykio vietą surinkti stirnų (b. l. 38). Apelianto argumentus, kad jis susirinko gaišenas, paneigia pareigūnų, tiesiogiai mačiusių žvėris, paaiškinimai, kad stirnos buvo neseniai sumedžiotos, nuo jų nesklido sugedusios ar gendančios mėsos kvapas (b. l. 35). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.