Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-204-168-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-18
Bylos Nr.
1A-204-168-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
D. G.
Nukentėjusysis
V. U., A. B.
Baudž. byla Nr. 1A-204-168/2009
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592009 m. birželio 18 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Nijolės Sušinskienės, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Astai Railaitei, Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, gynėjui advokatui M. V. Kazlauskui, nuteistajam D. G., nukentėjusiesiems: V. U., A. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nubaustas: pagal BK 140 str. 1 d. - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu trims metams vienam mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trims metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Panevėžio apygardos teismo 2001-10-15 nuosprendžiu ir 2003-07-28 nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trims metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2008-02-19 iki 2008-02-20 ir kardomajame kalinime (suėmime) nuo 2008-10-30 išbūtas laikas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio mėn. viduryje, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., be jokios rimtos priežasties, pykčio išdavoje, kumščiu suduodamas V. U. į veidą, galvą, nugarą ir kaklą, spirdamas į galvą, kirvio kotu ir žarstekliu suduodamas per nugarą, tampydamas už plaukų, tuo padarydamas minkštųjų audinių sumušimus veide, poodines kraujosruvas kairiajame petyje, žastuose, kairiajame dilbyje, krūtinės ląstoje, nugaroje ir šlaunyse, o gruodžio mėn. iš 26 d. į 27 d., suduodamas peiliu V. U., padarė pjautines durtines žaizdas kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, mušdamas kumščiu, viso suduodamas ne mažiau 14 smūgių, tuo sukėlė fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai V. U. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, D. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario mėn. naktį iš 18 d. į 19 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., atrakindamas durų pakabinamą spyną, įsibrovė į A. B. priklausančią klėtį ir pagrobė A. B. priklausantį benzininį pjūklą STIHL MS 180, 700 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 700 Lt žalą.

Nuteistasis D. G. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-01-29 nuosprendį ir prašo jį panaikinti bei priimti naują – jį išteisinamąjį nuosprendį. Nurodė, kad nepadarė veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. Buvo nuteistas remiantis vien tik nukentėjusiosios parodymais. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nėra liudytojų, patvirtinančių, jog jis sužalojo V. U., taip pat nėra daiktų, kuriais nukentėjusioji buvo sužalota. Apeliantas skunde tvirtina, jog prokurorė I. P., kontroliavusi bylos tyrimą ir palaikiusi teisme kaltinimą, buvo suinteresuota, kad jis būtų nuteistas, nes V. U. buvo parašiusi policijai pareiškimą, kad ją išžagino kriminalinės policijos pareigūnas ir, kad tas pats pareigūnas 2007-12-28 laužėsi į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), Rokiškio raj. Apeliantas mano, kad V. U. galėjo sumušti policijos pareigūnai, kad ši atsiimtų kaltinimus jų kolegos atžvilgiu. Apeliantas skunde teigia, kad V. U. jį apkaltino nepagrįstai, siekdama atkeršyti už tai, kad jis ją paliko dėl kitos moters. Be to teigia, kad byla dėl V. U. sužalojimo teisme pradėta nagrinėti jau suėjus senaties terminui.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad nepagrįstai nuteistas ir dėl veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. padarymo, nes minėto nusikaltimo nepadarė. Su nukentėjusiuoju A. B. kartu gėrė ir jiems išėjus į lauką, paprašė jo paskolinti benzininį pjūklą. Apelianto teigimu, A. B. sutiko paskolinti benzopjūklą ir pats padavė raktus nuo klėties, kurioje jis buvo padėtas. Už benzininio pjūklo paskolinimą pažadėjo A. B. 4 plastikinius butelius alaus. Benzininį pjūklą parsinešęs namo, su alumi sugrįžo pas A. B. ir su juo iki ryto gėrė. Ryte, jam jau būnant savo namuose, atvykę policijos pareigūnai apkaltino jį benzininio pjūklo vagyste. Apeliantas teigia nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtinęs, kad A. B. dėl girtumo neprisimena, kad pats paskolino benzopjūklą.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas M. V. Kazlauskas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusioji V. U. ir nukentėjusysis A. B. teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis D. G. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, todėl kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos nuosprendžio teisėtumą tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str. 3 d.).

Nuteistasis D. G. skunde nurodė, jog buvo nuteistas nepagrįstai, nes nepadarė nei vienos iš jam inkriminuotų veikų, tačiau išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei kitą teismui pateiktą medžiagą, taip pat apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, gana išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai D. G. pripažino kaltu pagal BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir paskyrė jam bausmę.

Nuteistasis D. G. skundžia, kad pagal Europos arešto orderį buvo perduotas ne dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Aukščiausiojo Berlyno miesto teismo sprendimo matyti, kad D. G. pagal 2008-04-23 Europos arešto orderį buvo perduotas dėl abiejų veikų, už kurias ir buvo nuteistas (T. 2, b. l. 140-142).

Dėl pripažinimo kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d.

Byla dėl V. U. sumušimo pradėta pagal prokuroro reikalavimą. Nors jame nenurodytas baudžiamojo proceso dėl veikos, numatytos BPK 407 str. pradėjimo prokuroro reikalavimu teisinis pagrindas, tačiau atsižvelgtina į tai, kad V. U. buvo pripažinta nukentėjusiąja, pasirašė nutarime, davė parodymus, apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad pati neturėjo galimybės kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nes D. G. iš namų jos niekur neišleisdavo. Laikytina, kad kaltinimas pagal BK 140 str. 1 d. atitinka LR BPK 409 str. reikalavimus.

Apeliantas skunde nurodė, jog veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. nepadarė, o buvo nuteistas remiantis vien tik nukentėjusiosios parodymais. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pakartotinai ištyrus prieštaringus įrodymus, kurie nebuvo pašalinti pirmosios instancijos teisme bei ištyrus pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis D. G. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. Teisėjų kolegijos nuomone byloje surinkta pakankamai D. G. kaltę patvirtinančių įrodymų. Tokie įrodymai yra nukentėjusiosios V. U., liudytojų S. U., D. U., N. I., E. G. parodymai, ( T. 2, b. l. 109-110, 111, 112, 113), L. Š., A. Z. parodymai apeliacinės instancijos teisme, 2007-12-29 specialisto išvada Nr. G 2157/07(05) ( T. 1, b. l. 22-23), V. U. asmens apžiūros protokolas (T. 1, b. l. 13-20) bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Apeliantas teigia, kad V. U. galėjo sumušti ir kiti asmenys ir kelia vieną iš versijų, kad ją galėjo sumušti policijos pareigūnai, kad ji atsiimtų kaltinimus ją išprievartavusio policijos pareigūno atžvilgiu. Tačiau tokia jo versija atmestina. Nukentėjusioji V. U. parodė, kad nuteistasis D. G. nuo 2007 m. gruodžio mėn. pradžios ją dažnai mušdavo bei konkrečiai nurodė, kad labai sumušė 2007 m. gruodžio mėn. 18 d., gruodžio 26 d., o gruodžio 27 d. rytą per antklodę peiliu subadė koją. Iš nukentėjusiosios V. U. parodymų matyti, kad ji bijojo D. G., tačiau neturėjo galimybės kaip nors pranešti apie jos atžvilgiu vartojamą smurtą, kadangi jis niekur jos neišleisdavo, visur kartu su ja eidavo, o jei išeidavo vienas, ją kartu su mažamečiais vaikais palikdavo užrakintą namuose (T. 2, b. l. 109-110). Nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina liudytojai S. U., D. U., L. Š., A. Z.. Nukentėjusiosios motina S. U. bei sesuo D. U. patvirtino 2008-12-28 mačiusios sumuštą V. U., kuri joms iš karto pasisakė, kad ją sumušė D. G. (T. 2, b. l. 111). Policijos pareigūnė N. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad tikrindama gautą informaciją apie kriminalinės policijos darbuotojus, kurie neva buvo nuvažiavę pas D. G. į namus, išlaužė duris, darė spaudimą ir netinkamai elgėsi su jo sugyventine, ji buvo nuvykusi pas D. G. į namus. Šalia V. U. stovint D. G., V. U. aiškino, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie prie jos priekabiavo, prašė tenkinti lytinę aistrą. D. G. išėjus su ekspertu apžiūrėti tariamai laužtų durų (įvykio vietos apžiūros protokole durų laužimo žymių neužfiksuota, o kad jos buvo išlaužtos, nepatvirtina daugiau jokie byloje esantys įrodymai), V. U. jai iš karto tyliai pasakė, kad sako netiesą, kad apkalbėjo pareigūną, ir kad ją taip sakyti privertė D. G.. Liudytoja parodė, kad V. U. veide matė mėlynę, V. U. jai parodė kojoje esančią durtinę žaizdą. (T. 2, b. l. 112-113). Kartu su N. I. buvęs ekspertas E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė V. U. veide mėlynę. Apžiūrėjęs tariamai išlaužtas duris, jokių laužimo pėdsakų nerado. E. G. nurodė, kad jam N. I. sakė, kad kai jis su D. G. buvo nuėjęs apžiūrėti durų, V. U. jai rodė sužalotą koją ir sakė, kad D. G. ją privertė duoti melagingus parodymus apie kriminalinės policijos pareigūno elgesį (T. 2, b. l. 113). Liudytoja L. Š. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad gavusi iš prokuratūros medžiagą su pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl V. U. sužalojimo, 2007-12-28 kartu su vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojais nuvyko į sodybą kaime, kurioje tuo metu gyveno V. U. su D. G.. Matė, kaip V. U. su D. G. atėjo iš miško. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, ant jos matėsi sumušimo žymės. Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams pasiūlius vykti kartu, V. U. iš karto aprengė vaikus ir kartu su jais išvyko iš sodybos. Apklausinėjant V. U. kabinete, ji jai sakė, kad paskutiniu metu D. G. ją nuolat mušė su žarstekliu, kirvio kotu, parodė peiliu sužalotą koją. Liudytojas A. Z. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2007 m. gruodžio mėnesį savo kabinete apklausinėjant V. U. dėl jos sesers atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, ji pasakė jam , kad D. G. prieš ją naudoja psichologinį smurtą, eidamas miegoti po pagalve pasideda peilį. V. U. jam sakė, kad D. G. bijo, nes jis ją nuolat gąsdina, užrakina namuose, neišleidžia. Liudytojas A. Z. apklausos metu parodė, kad jam kalbant su V. U., D. G. pradaręs kabineto duris agresyviai jai liepė išeiti, o V. U. persigandusi jam pasakė, kad dabar jai bus labai blogai. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Iš 2007-12-29 specialisto išvados Nr. G 2157/07(05) matyti, kad V. U. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai veide, kairiajame petyje, žastuose, kairiajame dilbyje, krūtinės ląstoje, nugaroje ir šlaunyse, pjautinės – durtinės odos – poodžio žaizdos kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais ir pailgos formos daiktais (žarstekliu) bei aštriabriauniu daiktu (peiliu). Sužalojimai padaryti prieš 2-3 paras iki apžiūros veide, kairiajame žaste ir dilbyje, nugaroje, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje. Dešinio žasto, kairio peties sąnario ir kairės krūtinės ląstos pusės poodinės kraujosruvos padarytos prieš 10-14 parų iki apžiūros. V. U. nustatyti sužalojimai 14 kūno vietų ne mažiau keturiolikos (14) trauminių smūgių poveikyje. Sužalojimai visumoje ir kiekvieną atskirai imant V. U. sveikatą sutrikdė nežymiai (T. 1, b.l. 22-23). Nors įrankiai, t. y. žarsteklis, peilis, kuriais nukentėjusiosios nurodymu ji buvo mušama ir nebuvo surasti, tačiau iš asmens apžiūros protokolo, foto nuotraukų ( T. 1, b. l. 13-20) matyti, kad ji buvo sužalota, o specialisto išvadoje nurodytas laikas ir galimi įrankiai, kuriais padaryti sužalojimai atitinka nukentėjusiosios parodymus.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nuoseklūs ir iš esmės atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes. V. U. gana išsamiai parodė įvykio aplinkybes, nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmą, o jos parodymus dėl D. G. inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybių patvirtina ir kiti aptarti byloje esantys duomenys. Nors liudytojos S. U. ir D. U. pačios nematė, kaip nuteistasis smurtavo V. U. atžilgiu, tačiau jų parodymai apie tai, ką joms, kaip artimiems žmonėms nukentėjusioji pasipasakojo, tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad prieš ją smurtavo D. G.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios, minėtų liudytojų bei kitų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymais, nelaiko jų išgalvotais ar neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad prieš V. U. būtų smurtavęs kas kitas, nei D. G.. V. U. nurodė, kad dėl jai padarytų kūno sužalojimų niekur nesikreipė, nes viena niekur negalėjo išeiti, o D. G. išeinant kur nors vienam, jis ją visada užrakindavo. Kad V. U. viena iš namų niekur neišvykdavo, patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2007 m. gruodžio mėn. ją iškvietus į Rokiškio rajono policijos komisariatą, D. G. vyko kartu, ką pripažino ir jis pats. D. G. laukė V. U. prie kabineto durų, varstė duris, norėdamas sužinoti, kodėl ji per ilgai apklausinėjama. Tai patvirtino ir policijos pareigūnas A. Z.. D. G. gyvenimo kartu su V. U. faktą patvirtina jo paties nurodyta aplinkybė, kad jie kartu eidavo į mišką malkų (2009-12-28 matant N. I., A. G. abu parėjo iš miško), kartu vyko į policijos komisariatą registruotis. Jokių duomenų paneigiančių tokius nukentėjusiosios ar liudytojų parodymus teisėjų kolegija nenustatė. Nėra jokių duomenų, kodėl nukentėjusioji turėtų D. G. apkalbėti, tokių aplinkybių nenustatyta ir apeliacinės instancijos teisme. Nėra pagrindo tikėti D. G. iškelta versija, kad V. U. sumušęs ne jis, o kas nors kitas, kadangi jo paaiškinimai prieštarauja nukentėjusiosios V. U., liudytojų S. U., D. U., N. I., E. G., L. Š., A. Z. parodymams bei kitiems byloje esantiems įrodymams. D. G. duodamas paaiškinimus, nėra susaistytas priesaika. Jo neigimas padarius nusikalstamą veiką prieštarauja byloje surinktiems , teismo patikrintiems įrodymams ir vertintinas kaip bandymas išvengti atsakomybės.

Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad byla dėl V. U. sužalojimo teisme pradėta nagrinėti jau suėjus senaties terminui yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais argumentais.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog D. G. buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 140 str. 1 d.

Dėl pripažinimo kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d.

Apeliantas skunde nurodė, jog nepavogė A. B. benzopjūklo, jį paskolino pats A. B., kuris dėl buvusio girtumo to neprisimena. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartus įrodymus ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikto įrodymų tyrimo metu gautus įrodymus, daro išvadą, kad nuteistasis D. G. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. Byloje surinkta pakankamai D. G. kaltę patvirtinančių įrodymų. Tokie įrodymai yra nukentėjusiojo A. B., liudytojo T. L. ( T. 2, b. l. 110-112), liudytojo R. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ( T. 1, 45-51), daiktų apžiūros protokolas ( T. 1, b.l. 53-56) bei kita rašytinė bylos medžiaga. Nors nuteistasis D. G. teigia, kad A. B. jam paskolino benzininį pjūklą, tačiau pats nukentėjusysis A. B. tai kategoriškai neigė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliacinės instancijos teisme atliekamo papildomo įrodymų tyrimo metu. Iš nukentėjusiojo A. B. parodymų matyti, kad 2008-02-18 jis kartu su artimu kaimynu D. G. ir T. L. savo namuose gėrė jų atsineštą alų. A. B. parodė, jog gerai atsimena, kad apie benzininio pjūklo pasiskolinimą nebuvo net jokios kalbos ir jis D. G. jo neskolino. Nukentėjusysis A. B. parodė, kad begeriant alų, D. G. buvo kelis kartus išėjęs į lauką, grįžęs į kambarį buvo atsigulęs miegoti, į namus išėjo paryčiais. Rytą išėjęs į kiemą jis pamatė atrakintą klėtį, o raktai, kurie paprastai būdavo laikomi kambaryje ant šaldytuvo, buvo palikti neužrakintoje spynoje, iš klėties buvo dingęs benzininis pjūklas. Apie vagystę iš karto pranešė policijai ir nurodė, kad benzininis pjūklas gali būti pas D. G.. Nukentėjusysis A. B. parodė, kad prie klėties pririšti du šunys yra nepikti ir, kad prie jų gali prieiti ir svetimi ( T. 2, b. l. 110-111). Apeliacinės instancijos teisme A. B. patikslino, kad vienas šuo pririštas prie klėties, kitas - prie daržinės. Nukentėjusiojo A. B. parodymus patvirtino ir liudytojas T. L., kuris pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. B. niekam benzininio pjūklo neskolino ir niekas jo paskolinti neprašė. T. L. patvirtino, jog D. G. buvo kelis kartus išėjęs į lauką, taip pat patvirtino, kad A. B. šunys yra nepikti, prie jų galima prieiti ( T. 2, b. l. 112). Nors nuteistasis D. G. ir tvirtina, kad ryte atvykusiems policijos pareigūnams iš karto parodė, kur padėjęs laiko tariamai pasiskolintą benzininį pjūklą, tačiau tokius nuteistojo parodymus paneigia liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. M., kuris apeliacinės instancijos teisme parodė, kad tą patį rytą iš karto nuvykus pas D. G. į namus ir jo paklausus, ar pas jį nėra benzininio pjūklo, šis atsakė, kad nėra. D. G. benzininį pjūklą atidavė tik pasakius, kad jo namuose bus atlikta krata. Nuteistojo D. G. versiją, jog jis paskolintą pjūklą naktį parsinešė namo ir už tai iš namų atnešė keturis 2 ltr. talpos plastikinius alaus butelius, kuriuos pasiėmė iš savo automobilio, stovėjusio jo namų kieme, paneigė liudytojai R. M. ir T. L., kurie parodė, kad A. G. niekada neturėjo automobilio, o liudytas R. M. parodė, kad rytą D. G. namų kieme ir prie namo jokio automobilio nebuvo. Tokios nuteistojo versijos nepatvirtino ir nukentėjusysis A. B.. Nors liudytojas T. L., pirmosios instancijos teisme patvirtinęs, kad D. G., išėjęs namo, daugiau pas A. B. negrįžo ir jokio alaus neatnešė, apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad D. G. po to lyg ir atnešė dar du butelius alaus. Tos pačios apklausos metu liudytojas T. L. nurodė, kad jis dažnai išgeria bei dėl tuo metu buvusio girtumo gali ir sumaišyti kai kurias aplinkybes, liečiančias atnešto alaus kiekį. Esant šios aplinkybėms, liudytojo parodymai, liečiantys 2008 m. vasario mėn. buvusiose konkrečiose išgertuvėse turėtų alaus butelių skaičių ir gėrimo aplinkybes vertintini kritiškai. Tuo paneigta ir kaltinamojo versija, kad jis nakties metu iš kažkur gavo ir būtent už paskolintą benzininį pjūklą A. B. atnešė alaus. Nėra jokių duomenų, kodėl nukentėjusysis ar liudytojai turėtų D. G. apkalbėti, tokių duomenų nenurodė ir D. G..

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog D. G. nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Jo skundo argumentas, jog benzininio pjūklo nepavogė, o pasiskolino, atmestinas kaip nepagrįstas, prieštaraujantis įrodymams, kurių patikimumas buvo patikrintas ir apeliacinės instancijos teisme bei vertintinas kaip nuteistojo bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-01-29 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo gautas Aukščiausiojo Berlyno miesto teismo sprendimas dėl D. G. išdavimo Lietuvos Respublikai baudžiamojo tyrimo tikslais. Šis dokumentas buvo išverstas iš vokiečių kalbos, ką patvirtina byloje esanti PVM sąskaita faktūra serija RM Nr. 00001794 (T. 2, b. l. 143). Dokumento vertimo išlaidas sudarė 124, 95 Lt suma, ji pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 str.), kurios išieškotinos iš nuteistojo D. G. (BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo D. G. 124,95 Lt (vienas šimtas dvidešimt keturi litai, 95 cnt.) proceso išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Nijolė Sušinskienė Vytautas NorkūnasTeisėjai Tomas ZdanavičiusRičardas Gilys