- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-08-08
- Bylos Nr.
- e1-821-448/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25003-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- L. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.7.4Kiti bausmės nuostatų taikymo klausimai
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis L. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei S. P., o būtent: 2024 m. liepos 1 d. apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu, tyčia suėmęs S. P. už abiejų rankų ištraukė ją iš lovos, nutempė į kitą kambarį ir rankomis suspaudęs S. P. kaklą ją smaugė, po to jos galvą keturis kartus trenkė į duris, taip padarydamas nukentėjusiajai S. P. poodinę kraujosruvą kaklo kairėje pusėje bei sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis L. M. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog dėl psichikos ligų nesigydęs, psichikos ligų įskaitoje įrašytas nėra, dėl priklausomybių taip pat nesigydė, tik buvo užsikodavęs nuo alkoholio vartojimo. S. P. yra jo sugyventinė, gyvena su ja 5 metus. Su ja kartu gyvena nuomojamame bute, turi bendrą sūnų T., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai, taip pat kartu gyvena ir S. dukra E., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai. Šiaip sutaria gerai, konfliktai vyksta retai, o jeigu jie vyksta, tai konfliktai būna žodiniai, jis nėra linkęs prieš S. smurtauti ir to nėra daręs. Dažniausiai savaitgaliais jis vartoja alkoholį su draugais, išgeria 1-2 kartus per savaitę. Grįžęs neblaivu, dažniausiai stengiasi eiti miegoti. Jis nėra konfliktiškas ir stengiasi nekelti triukšmo namuose, nes namuose yra du mažamečiai vaikai. 2024 m. liepos 1 d. apie 9 valandą jis autobusu išvažiavo iš namų į (duomenys neskelbtini) apsipirkti maisto į namus ir susitiko su draugais. Susitikus su draugais, jiems pasiūlė atsigerti alaus, o vėliau, begeriant alų, jie pasiūlė išgerti kažko stipresnio, todėl gėrė degtinę. Jis pats išgėrė vieną 0,5 litro degtinės butelį. Išgėręs alkoholio, autobusu išvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Išlipus iš autobuso apie 17 valandą, jį pasitiko S. su vaikais. Kiek pamena, S. iškart pamatė, kad jis yra neblaivus, bet, kiek pamena, nieko jam nesakė, nepriekaištavo. Iškart visi grįžo namo. Nuo to momento, kai grįžo namo, jis jokių aplinkybių neatsimena, negali pasakyti, ar jis nuėjo miegoti, ar valgyti, ar darė kažką kitą. Tuo metu atrodo, kad protas lyg užtemo, greičiausiai dėl suvartoto alkoholio kiekio. Visas tas vakaras iš jo atminties yra dingęs, jis neatsimena, kas įvyko. Atsimena tik tai, kad vėlai vakare, tikslaus laiko nurodyti negali, jis išvijo S. iš namų. Kiek pamena, ją išvijo ne fiziškai, o tiesiog žodžiais pasakė, kad ji išeitų iš namų ir ji apsirengusi išėjo. Išėjo viena, abu vaikai liko namuose su juo, todėl jis liko kambaryje su vaikais ir laukė, kada vaikai eis miegoti. Dar vaikams neužmigus, jis išėjo į kiemą ieškoti S., nes sunerimo, kad ilgai negrįžta, tačiau jos nerado, paskambinti jai negalėjo, nes ji namuose buvo palikusi savo telefoną. Už kažkiek laiko, jam būnant namuose, grįžo S., tačiau su ja kartu buvo ir policijos pareigūnai, kurie iškart jam pasakė, jog turi apsirengti ir važiuoti su jais. Pamena, jog paklausė, kas čia pas juos nutiko, jis lyg sakė, kad pas juos buvo konfliktas, bet tiksliai neatsimena, ką pareigūnams pasakė. Policijos pareigūnai jį išsivežė ir pristatė į policijos komisariato areštinę. Dėl savo vakarykščio neblaivumo jis neatsimena vakar vakaro įvykių ir negali tiksliai nurodyti, kas nutiko, nes, kaip ir minėjo, pamena tik tai, kad S. išvijo iš namų, o kodėl tai padarė, paaiškinti negali. Mano, kad vakare tarp jų įvyko kažkoks konfliktas, kurio jis nepamena. To vakaro įvykių dėl savo girtumo neatsimena, mano, kad jam buvo aptemęs protas ir gali būti, jog jis smurtavo prieš savo sugyventinę. Jam būnant neblaiviam, būna, jog kartais jis būna agresyvus, tačiau, kiek atsimena, niekada nėra smurtavęs, todėl savo vakarykščio elgesio paaiškinti negali, tačiau dėl jo labai gailisi. Kai S. grįžo su pareigūnais namo, ant jos kūno jis sužalojimų nepastebėjo, jeigu jie ir buvo, neatkreipė į tai dėmesio. Tikrai nepamena fakto, jog būtų smurtavęs prieš S., tačiau pamena, kad, būdamas neblaivus, kažkodėl buvo piktas ir išvijo S. iš namų, todėl mano, kad prieš tai galėjo panaudoti fizinį smurtą prieš ją, tačiau tiksliai to fakto neprisimena ir nurodyti negali, bet nemano, jog S. apie tokius dalykus meluotų, nes nėra linkusi to daryti. Dėl savo elgesio ir to, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, jis kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, nors įvykių ir nepamena, tačiau mano, kad galėjo tai padaryti, kadangi jam buvo protas aptemęs dėl suvartoto alkoholio. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis apsistos pas savo močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pamena, kad po įvykio jis S. atsiprašinėjo dėl įvykusio konflikto, bet vėliau dėl jam nesuprantamų priežasčių vėl supyko ir ją išvijo iš namų. Nieko apie įvykį plačiau nurodyti negali, tačiau kaltu dėl smurto prieš S. P. jis kaltu prisipažįsta ir labai nuoširdžiai gailisi, po įvykio tikrai ne kartą S. atsiprašinėjo. Nori keisti savo gyvenimo būdą, šiuo metu lankosi pas psichologą dėl alkoholio vartojimo, kadangi turi dėl to problemų. Šiuo metu nedirba ir neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl sutiktų kaip bausmę dirbti viešuosius darbus.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo L. M. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal gautą S. P. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog 2024 m. liepos 1 d. apie 22 val. 30 min. jos sugyventinis L. M. iš niekur nieko pradėjo ją traukti iš lovos, tįsti iš lovos už rankų ir kojų, o nutempus į kitą kambarį, prie skalbimo mašinos pradėjo ją smaugti, grasino, daužė jos galvą į duris ir išvijo iš namų. Greitosios medicinos pagalba (toliau – ir GMP) jai nereikalinga, jeigu reiks, ji kreipsis savarankiškai. Pas teismo medicinos ekspertus nueis, patyrė fizinį smurtą. Dėl civilinio ieškinio apsispręs tyrimo eigoje. Dėl susitaikymo apsispręs tyrimo eigoje. Pageidauja gyventi skyrium, nori, kad jis nesiartintų prie jos, kad būtų iškeldintas, jo bijo. Prašo sugyventiniui L. M. pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti jį atitinkama tvarka.
Nukentėjusioji S. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su sugyventiniu kartu yra apie 4 metus. Jie nesusituokę, tačiau veda bendrą šeimos ūkį, kartu augina jų bendrą sūnų T. M. ir jos dukrą iš ankstesnių santykių E. B. Šiuo metu ji niekur nedirba, nes augina vaikus. Jos sugyventinis taip pat niekur nedirba, nes iš darbo išėjo, kodėl išėjo, ji nežino, nes jis jai nieko nesako. Ji mano, kad pradėjo gerti alkoholį. Šiaip su sugyventiniu sutarė visada normaliai, buvo visko, bet iki tiek, kad ją šitaip muštų dar nebuvo. Jis veda blogą gyvenimo būdą, kiek jį atsimena, jis visada geria. Buvo užsikodavęs, tačiau vėl pradėjo gerti. Nuo penktadienio jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), kur gėrė, ką dar kur veikė, ji nežino, nes jai nesakė. 2024 m. liepos 1 d. jis grįžo į namus, buvo girtas. Apie 22 val. 30 min., jai gulint lovoje, be jokios priežasties jos sugyventinis L. M. priėjęs prie lovos ir rankomis ją suėmęs už jos abiejų rankų, kurias jis jai stipriai suspaudė, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, ištempė ją iš lovos. Tempdamas ją už rankų, jis nutempė ją į kitą kambarį, kur prie skalbimo mašinos, rankomis suėmęs jai už kaklo, pradėjo ją smaugti stipriai suspausdamas kaklą, dėl ko juto stiprų fizinį skausmą ir dusulį, negalėjo kvėpuoti, keikė ją sakydamas: „tu negyvensi“. Kiek jis laiko ją smaugė, ji pasakyti negali, tai truko neilgai, bet tiksliau nurodyti negali. Vėliau, suėmęs rankomis jai už galvos, už kurios tiksliai vietos, ji pasakyti negali, nes neatsimena, jos galvą, tiksliau pakaušį, keturis kartus trenkė į kambario duris. Viso šio konflikto metu ant jos rėkė, vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, dar grasino kirviu, laikė jį rankoje ir jai sakė, kad užmuš. Tada ji tą kirvį atėmė iš jo rankų ir jį numetė. Kažkuriuo metu ji ją paleido ir pats išėjo į lauką, kiek suprato, parūkyti, o grįžęs pradėjo jos atsiprašinėti. Tuo metu greičiausiai prašviesėjo jam protas ir jis suprato, ką padarė, nes kai ją mušė, atrodė, kad jis net nesuvokia, ką daro, buvo privartojęs daug alkoholio ir elgėsi labai neadekvačiai. Net jai verkiant ir prašant paleisti, sakant, kad skauda, jis į tai nekreipė dėmesio ir toliau ją mušė. Paskui netrukus po atsiprašymų, vėl viskas pasikeitė, jis vėl pasidarė agresyvus ir liepė jai dingti iš namų, sakydamas, kad jų vaikai liks su juo, todėl ji išbėgo ir nubėgo pas netoliese gyvenantį pažįstamą, kurio paprašė, kad iškviestų policijos pareigūnus. Kadangi bijojo grįžti namo, kol atvyko policijos pareigūnai, ji laukė pas tą pažįstamą namuose, o į namus grįžo tik tuomet, kai atvyko policijos pareigūnai. Namuose buvo likę jų mažamečiai vaikai, tačiau pati bijojo grįžti į namus jų pasiimti, o kadangi jis vaikų nėra skriaudęs, tikėjosi, kad jiems nieko nenutiks. Jai buvo labai baisu, jai labai skaudėjo ir skauda. Ant kaklo kairėje pusėje iki apklausos buvo žymės, likusios nuo jo rankų, kai jis ją smaugė. Kai jis taip elgėsi, ji jo prašė paleisti, ji verkė, bet jam buvo tas pats, jis nekreipė dėmesio. Viską matė jų vaikai, tai matydami, jie verkė. Toks jo elgesys su ja yra ne pirmą kartą. Anksčiau mušdavo per rankas, išvarinėdavo iš namų. Kai ją išvaro iš namų, ji sėdi kiemo pavėsinėje, kol ją įsileidžia atgal. Po šiandienos konflikto ji jokių vaistų negėrė. Šiuo metu GMP jai nereikalinga, jeigu reiks, ji kreipsis savarankiškai. Pas teismo medicinos ekspertus ji nueis. Ji patyrė fizinę žalą. Civilinio ieškinio ji nereikš, kadangi jis pats niekur nedirba ir neturi jokių lėšų. Po šio įvykio L. M. bandė su ja susisiekti, atsiprašinėjo, atgailavo už savo veiksmus, tačiau vos tik išgeria alkoholio, prasideda įžeidinėjančios ir grasinančios žinutės, todėl mano, kad jo elgesys yra nenuspėjamas ir šio ikiteisminio tyrimo metu taikytis su juo nenorėtų, kadangi nėra įsitikinusi, jog jis daugiau taip nepasielgs. Dėl apklausoje išvardytų L. M. veiksmų, ji juto stiprų fizinį skausmą, kaklo srityje jai liko sužalojimai, o skausmą juto dar kurį laiką ir po įvykio kitą dieną.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2024 m. balandžio 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. balandžio 24 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog S. P. nustatyta poodinė kraujosruva kaklo kairėje pusėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Daugiau tikimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas pašalinės jėgos poveikyje ir galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio metu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės Ž. M. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, jog dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. Z. ekipaže A1707, buvo gautas pranešimas iš Alytaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus, jog reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur namuose vyras smaugė moterį. Nuvykus minėtu adresu, netoli minėto namo laukė moteris, kaip vėliau paaiškėjo – S. P., šalia kurios stovėjo du vyrai, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, yra jos sugyventinio buvę darbdaviai, pas kuriuos ji nubėgo paprašyti pagalbos. Moteris nurodė, kad namuose yra likęs jos sugyventinis L. M. su mažamečiais dviem vaikais, vyras neblaivus. Tikslinant aplinkybes, moteris paaiškino, kad jos sugyventinis L. M. iš niekur nieko puolė ją mušti, smaugti, trankyti jos galvą į duris. Teigė, kad nuo penktadienio iki šiandien jis buvo kažkur dingęs, mano, kad (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį. Grįžęs vyras buvo agresyvus. Ji jo labai bijo. Bendraujant su S. P. matėsi, kad ji yra išsigandusi. Į klausimus atsakinėjo trumpai. Namuose, kur vyko konfliktas, yra didelė netvarka. Visuose kambariuose mėtosi įvairiausi daiktai. Vaikų sauskelnės, žaislai, drabužiai, maistas ir jo likučiai, šiukšlės. Namuose vyrauja didelė netvarka. Vaikai, kurie buvo konflikto metu ir viską matė, yra T. M. ir E. B.
Iš Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės Ž. M. tarnybinio pranešimo dėl asmenų blaivumo/neblaivumo, matyti, jog dirbant ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikslinant įvykio aplinkybes, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager 7510“, Nr. ARJK-0094, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2066139, įvykio vietoje L. M. buvo nustatytas 1,52 promilių neblaivumas, o S. P. buvo blaivi.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad S. P. pranešė, jog apie 22 val. 30 min., vakare jos sugyventinis L. M. iš niekur nieko pradėjo ją traukti iš lovos, tįsti iš jos už rankų ir kojų ir nutempė į kitą kambarį, kur prie skalbimo mašinos pradėjo ją smaugti, jai grasino, daužė jos galvą į duris ir išvijo iš namų. Šiuo metu GMP nereikalinga, jeigu reikės, ji kreipsis savarankiškai. Pas teismo medicinos ekspertus nueis. Ji patyrė fizinę žalą. Dėl civilinio ieškinio apsispręs tyrimo eigoje. Dėl susitaikymo apsispręs tyrimo eigoje, bet mano, kad nesitaikys. Pageidauja gyventi skyriumi, nori, kad jis nesiartintų prie jos, kad būtų iškeldintas, jo bijo.
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BPK 38 straipsnyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis L. M. yra nukentėjusiosios S. P. sugyventinis. Tiek nukentėjusioji, tiek byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2024 m. liepos 1 d. apie 22 val. 30 min. namuose, kaltinamasis tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę S. P., kurią suėmęs už abiejų rankų ištraukė iš lovos, nutempė į kitą kambarį ir rankomis suspaudęs S. P. kaklą ją smaugė, po to jos galvą keturis kartus trenkė į duris, taip padarydamas nukentėjusiajai S. P. poodinę kraujosruvą kaklo kairėje pusėje bei sukeldamas jai fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo L. M. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai S. P. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis L. M., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jų trukme.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis L. M. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis L. M. baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu (teistumas išnykęs), jis yra baustas administracine tvarka, turi neįvykdytų administracinių nuobaudų. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog kaltinamasis L. M. turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos bei priklausomybių ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas. L. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Įvertinus nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo L. M. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.
Kaltinamojo L. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl L. M. atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis L. M. bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. liepos 1 d. 23.30 val. iki 2024 m. liepos 2 d. 10.55 val. (1 diena). Šis laikas įskaitomas į L. M. paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam L. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti L. M. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 1 d. 23.30 val. iki 2024 m. liepos 2 d. 10.55 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72² straipsniu, paskirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti L. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamajam L. M. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti L. M.