- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- 2-627-743/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, spręsdama pareiškėjo A. K. pareiškimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatančiuose dokumentuose – Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registrų įrašų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) duomenyse bei V. K. gimimo liudijime Nr. 814849 nurodytas V. K., J. s., gim. (duomenys neskelbtini), ir sutuoktuvių liudijime Nr. 000903, mirties liudijime AA Nr. 521440, A. K. gimimo liudijime Nr. 779188, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime Nr. 4728 nurodytas V. K., J. s., gim. (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo.
Pareiškime nurodytas reikalavimas patektų į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytų teismo nagrinėjamų bylų sąrašą. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę, todėl esant nustatytai asmens tapatybės patvirtinimo tvarkai, teismas, remdamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu negali patvirtinti asmens tapatybės. Tokia praktika formuojama ir 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimu Nr. 56 patvirtintoje ,,Lietuvos Respublikos teismų praktika, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje“. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus pripažintina, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad iš pareiškime išdėstytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas negali viešajame registre pakeisti duomenų apie nekilnojamojo turto savininką, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyto savininko V. K. vardas nesutampa su jo dokumente nurodytu vardu - V. K.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai yra išvestiniai dokumentai, jie sudaromi pirminių dokumentų - nuosavybės teisių įregistravimo dokumentų pagrindu. Iš pareiškimo neaišku, ar Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. 59/3776 ir 1995 m. gruodžio 8 d. apskrities valdytojo įsakyme Nr. 265 (jo pareiškėjas nepridėjo ir dėl jo reikalavimų nereiškia), kurių pagrindu įregistruota nuosavybė, yra padaryta rašymo apsirikimo klaida ir vardas nurodytas neteisingai, ar nuosavybės teisių atstatymo ir šių sprendimų priėmimo momentu pareiškėjo tėvo vardas asmens dokumente buvo nurodytas V.. Jeigu nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose (apskrities valdytojo sprendime ir įsakyme) padaryta rašymo apsirikimo klaida, pareiškėjas privalo kreiptis dėl šios klaidos ištaisymo į dokumentus išdavusios institucijos teisių perėmėją Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos prašydamas, kad klaida būtų ištaisyta, nes remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, techninės klaidos gali būti ištaisytos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Įrodymų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs šia tvarka, pareiškėjas nepateikė. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o pareiškime turi būti nurodoma įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnio 3 punktas). Jeigu nuosavybės teisės įregistravimo pagrindu esančiuose dokumentuose (valdytojo sprendimas ir įsakymas) nėra padaryta klaida, ar administracine tvarka šios klaidos ištaisyti negalima, pareiškėjas turi teisę kreiptis ir prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai – 1995 m. gruodžio 8 d. apskrities valdytojo sprendimas Nr. 59/3776 bei įsakymas Nr. 265, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (registro Nr. 59/4155 ir Nr. 59/4156) priklauso V. K. (CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Pareiškime nurodoma ir tai, kad pareiškėjo gimimo liudijime taip pat neteisingai nurodyta jo tėvo vardas, tačiau Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka (toliau – Taisyklės) (Civilinio kodekso 3.280, 3.281 straipsniai, 3.313 straipsnio 1 dalis). Taisyklių 107 punkte numatyta, kad mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašus civilinės metrikacijos įstaiga minėtų asmenų įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą prašymu turi teisę papildyti, pakeisti, ištaisyti, jeigu klaidas ar netikslumus liudija kiti mirusiųjų civilinės būklės aktų įrašai arba mirusiojo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašai arba atsižvelgiant į juos priimti teismo sprendimai. Teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti (CPK 514 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 290, 291 straipsniais, teisėja
nutaria:
Pareiškėjo A. K. pareiškimą Nr. R20-478 atsisakyti priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.