Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) , nedirbanti, teista 2006 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Bausmę atlikusi,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (kaltinimas pareikštas remiantis BK 178 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2023 m. birželio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2023 m. sausio 21 d. apie 16.26 val., UAB (duomenys neskelbtini) kavinėje (duomenys neskelbtini), kur dirbo (duomenys neskelbtini), atidarė kavinėje esančio baro kasos aparato stalčių, tokiu būdu į jį įsibraudama, ir iš ten paėmusi pagrobė 40 Eur, po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, apie 18.56 val., atidarė ant taburetės už šaldytuvo buvusią UAB (duomenys neskelbtini) dėžutę, ir iš ten paėmusi pagrobė dar 100 Eur, ir su pagrobtais pinigais iš kavinės išėjo, tokiu būdu pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 140 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji D. M. parodė, kad šitos kavinės (duomenys neskelbtini) telefoną gavo Užimtumo tarnyboje ir pasiskambino. Jai paskyrė pokalbį dėl darbo. Kitą dieną nuėjo ten, pasikalbėjo ir ji atėjo padirbėti, pasibandyti, ar ji tinka ir, ar jai tinka. Dirbo, berods, 3 dienas, jai nesumokėjo už tą darbą, oficialiai nepriėmė į darbą, kaip žadėjo, ir tada ji už savo darbą pasiėmė tuos pinigus, bet tikrai ne 300 eurų, o 140 eurų paėmė. Pinigus paėmė iš tos dėžutės, kuri buvo už šaldytuvo, ir iš kasos. Kiek pinigų paėmė iš kasos, kiek iš tos dėžutės, negali tiksliai pasakyti. Bendra jos paimtų pinigų suma 140 eurų, daugiau tikrai neėmė ir todėl negali pripažinti pilnai kaltės, nes tiek nepaėmė. Kavinėje ji bandė dirbti (duomenys neskelbtini). Su kasos aparatu nedirbo, su juo dirbo barmenė, o ji dirbo virtuvėje. Be abejo, kad neturėjo teisės į kasos apartą patekti. O ta dėžutė su pinigais iš pradžių buvo persirenginėjimo spintelėse, paskui ją turbūt barmenė padėjo į kitą vietą. Aišku, kad neturėjo teisės imti pinigus, ir ji pripažįsta, kad blogai padarė, reikėjo sulaukti pirmadienio, kai grįš savininkė. Tačiau labai abejoja, ar ji būtų jai sumokėjusi už darbą. Supranta, kad įsibrovė į dvi saugyklas, pripažįsta tai, tik nesutinka dėl kaltinime nurodytos sumos. Padirbusi 2 dienas su puse, buvo įsitikinusi, kad negaus pinigų, nes jai tiesiog netiko ta vieta ir visi darbuotojai. Paėmė būtent tokią sumą - 140 eurų, nes už tas dirbtas dienas toks atlygis turėjo būti, kadangi pirma diena buvo ne pilna darbo diena, o darbovietė žadėjo už dieną 55 eurus mokėti. Nežino, koks yra civilinio ieškovo tikslas meluoti dėl pagrobtos sumos, kokie argumentai yra pas tą moterį, nes labai mažai teko pažinoti ją, bet ji neėmė tiek pinigų, paėmė tik 140 eurų. Supranta, kad tai yra jos žodis prieš dokumentus, bet ji tiek neėmė. Ji paėmė iš kasos 40 eurų dviem kupiūromis po 20 eurų ir iš dėžutės paėmė vieną 100 eurų kupiūrą. Jai atrodė, kad savininkė nesumokės jai už dirbtas dienas, nes pirmą dieną, kai dirbo, jai moteris pasakė, kad savininkė nėra linkusi atsiskaityti. Paimtus pinigus išleido pragyvenimui. Po pinigų paėmimo daugiau į kavinę nebuvo nuėjusi ir niekam nesakė, kad paėmė pinigus. Tiek kasoje, tiek dėžutėje buvo likę pinigų, kiek, neskaičiavo. Įvykio metu nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų ar preparatų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 15 d. apklausta įtariamąja D. M. parodė, kad 2023 m. sausio mėn. pabaigoje ieškojo sau darbo. 2023 m. sausio 16 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje bei jai iškart padavė lapą su pasiūlymu, kad yra (duomenys neskelbtini) darbas (duomenys neskelbtini)koks įmonės pavadinimas, nepasakys. Įmonės vadovė buvo I., ji I. ar 17 ar 18 dieną paskambino ir vadovė I. pasakė išeiti į darbą 2023 m. sausio 19 d. Su I, buvo aptartos darbo sąlygos, kad ji dirbs nuo pat ryto iki vakaro, už dieną gaus po 55 Eur. T. I. pasakė atvykti į darbą 19 d. bei pabandyti dirbti, jei patiks, priims į darbą. Ji paliko I. savo duomenis. Atėjo 19 d. į minėtą (duomenys neskelbtinI), visą dieną atidirbo. I. jai dar pasakė, kad kažkur išvažiuoja. I. taip pat sakė, kad mokės jai kiekvienos dienos pabaigoje po 55 Eur. K. I. nebuvo, 55 Eur nei 19 d., nei 20 d. negavo. 21 d. ji taip pat išėjo į darbą, atidirbo iki vakaro. Kadangi vadovės I. nepamatė, suprato, kad vėl jai nebus sumokėta už 3-ią dieną, tai nutarė tiesiog palikti darbą, bet sau, kaip atlyginimą, paimti įmonės pinigus. Iš kasos aparato stalčiaus, kuris stovėjo ant prekybos stalo, ji paėmė 40 Eur, 2 kupiūras po 20 Eur, ir iš kitos dėžutės, kuri buvo kitoje vietoje prie šaldytuvo, paėmė 100 Eur kupiūrą. Iš viso paėmė 140 Eur, paėmė mažiau, nes 19 d. dirbo ne pilnai, todėl pagalvojo, kad neturi daugiau paimti. Kasos stalčiuje ir nurodytoje dėžutėje buvo ir daugiau pinigų, bet ji tikrai daugiau nepaėmė. Apie pinigų sumokėjimą už darbą ar darbo sutarties sudarymą ji su vadovė I. nekalbėjo, tiesiog nutarė išeiti ir paimti tik 140 Eur. Kasos stalčius ir dėžutė visą laiką buvo atrakinti, galima buvo paimti bet kada pinigus. Į Darbo inspekciją dėl šioje įmonėje 3-jų dienų darbo be sutarties ji nesikreipė. Pinigai už prekybą į kasą nebuvo įnešami legaliai, paslaugos buvo teikiamos dažniausiai be kvitų (b. l. 85-87).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 11 d. papildomai apklausta įtariamąja D. M. parodė, kad laikosi savo duotų parodymų, nori dar kartą pažymėti, kad 315 Eur neėmė, paėmė tik 140 Eur. Dėl to prisipažįsta iš dalies. Pasižada 140 Eur grąžinti (b. l. 94-96).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. N. parodė, kad 2023 m. sausio 21 d. vakare po darbo paskambino barmenė ir pranešė, kad kasoje trūksta pinigų – 115 eurų. Kasa yra kasos aparate, kuris stovi ant prekystalio kavinėje (duomenys neskelbtini) Barmenei truko pinigų pagal galinę tos dienos „Z“ ataskaitą, kuri atspausdinama dienos gale. Ji pasakė barmenei patikrinti dėžutę, kur laikomi grynieji atsiskaitymui su tiekėjais, galbūt keitė stambias kupiūras į smulkias ir dėžutėje yra daugiau pinigų. Ji pasakė, kad ir dėžutėje trūksta pinigų, 200 eurų, pasakė, kad ji pasižiūrėtų kamerą. Kitą dieną ji pažiūrėjo kamerų įrašus visos dienos, nuo pat ryto ir atrado, kad į kasos aparatą įlindo D., jos rankose matėsi pinigai, kupiūros, kurias įsidėjo į kišenę. Prie dėžutės ji priėjo su rankšluosčiu, pinigus pasiėmė po rankšluosčiu. Vaizdo įraše viskas labai aiškiai matosi, kad pinigus paėmė D. M. Iš kasos aparato pinigus paėmė prie jo priėjusi, ji pusę dienos tam ruošėsi. Ne vieną kartą bandė per tą dieną paimti pinigus iš kasos, bet negalėdavo, nes sugrįždavo barmenė. Paskui, kadangi kavinėje įvyko incidentas, jos manymu, buvo labai patogus laikas paimti pinigus. (duomenys neskelbtini) išdaužė kavinės vitrininį langą, duris, tuo metu barmenė nubėgo nuo baro, visi subėgo pasižiūrėti, kas nutiko, atvyko policija, apsauga, todėl tas metas buvo labai palankus atlikti nusikaltimą. Kasa buvo pravira, laisvas priėjimas buvo prie kasos. Po to D. paėmė puodą iš virtuvės, nešė į šaldytuvą pastatyti, vėl sugrįžo, tą puodą atgal pasiėmė, toliau pasiėmė rankšluostį, atėjo lyg į šaldytuvą ir greitu žingsniu šoko prie tos dėžutės, pinigus paslėpė į rankšluostį, nunešė į spintą virtuvėje ir įsidėjo pas save. Viskas matosi vaizdo įraše. Kaltinamoji pagal savo pareigas neturėjo teisės dirbti su įmonės pinigais, ji neturėjo teisės net eiti į barą, tik galėjo prie šaldytuvo prieiti. Pinigus iš dėžutės irgi neturėjo teisės imti, jeigu kavinei reikėdavo kažką nupirkti, duodavo barmenė. Tik barmenė tvarkė visus piniginius reikalus. Šiaip gali pasakyti, kad kaltinamoji 3 dienų nedirbo. Pirmą dieną ji padirbo keletą valandų, antrą dieną daugiau padirbo, o paskui dar vieną dieną ji atbuvo visą dėl savęs, kad išmokti dirbti, kadangi pas juos specifinis baras, jie daro čeburekus. Už tai niekas nemoka, ji puikiai tą žinojo, o jau kuomet ją paliko vieną tą dieną, ji pažadėjo nuo pirmadienio oficialiai įdarbinti, tada ir sumokėtų. D. viską žino, jai visos sąlygos tiko, ji norėjo dirbti. Po to D. užblokavo telefoną, ji jai prisiskambint negalėjo. Parašė jai žinutę, kad atlygintų žalą, nes kitaip perduos į policiją, ji paskaitė tą žinutę, bet nepasirodė. Pagal kamerą nesimato, kiek pinigų buvo paimta, bet matosi kas paėmė, nustatė tokį trūkumą, niekas daugiau nebuvo priėjęs prie kasos tik barmenė ir D. Barmenė tikrai negalėjo pasiimti pinigus, ji iki šiol dirba, sąžininga mergaitė. Kaip įrodymą pateikė į bylą kasos kvito kopiją, „Z“ ataskaitą už dieną, kuri atspausdinama kiekvieną dieną ir klijuojama į kasos žurnalą. Viską nustatė ir suskaičiavo barmenė, pranešė jai, aktą dėl pinigų trūkumo surašė pirmadienį buhalterė taip pat iš tų duomenų, kuriuos pateikė barmenė.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą, esant veiką kvalifikuojantiems požymiams. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Saugykla – tai yra tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog prie tokių saugyklų priskiriami ir kasos aparatai.

Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į saugyklą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos, neužrakinti ar be leidimo). Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys vaizdo įrašai bei vaizdo apžiūros protokolas su priedais patvirtina, kad kaltinamoji įsibrovė į saugyklas – kasos aparatą ir dėžutę su grynaisiais pinigais. Vien ta aplinkybė, kad kasos aparato stalčius buvo neuždarytas, dėžutėje esantys pinigai taip pat buvo lengvai pasiekiami, nesuteikia kaltinamajai teisės iš jų paimti pinigus, ši aplinkybė taip pat nepanaikina kasos aparato stalčiaus ir kitos saugyklos – dėžutės, paskirties – jie yra skirti prekybos metu surinktiems ir apyvartiniams pinigams saugoti. Kaip nustatyta iš pačios kaltinamosios ir liudytojų parodymų, D. M. neturėjo teisės dirbti su įmonės pinigais, jos darbo vieta buvo virtuvė, todėl jos patekimas į kasos aparatą ir kitą saugyklą bei pinigų paėmimas buvo neteisėtas.

Nors UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime teigiama, jog įmonei padaryta 315 Eur žala, tą patį teigia ir liudytojos I. N. ir A. J., byloje yra pateikti kasos knygos kopija ir kasos kvito kopija bei aktas dėl pinigų trūkumo. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra objektyviai pagrįstų įrodymų, kad D. M. pagrobė būtent tokią pinigų sumą. Pati kaltinamoji teigia paėmusi tik 140 eurų, konkrečiai nurodydama, kokiomis kupiūromis ir iš kur paėmė pinigus. Pagal byloje nustatytas aplinkybe, tą dieną, kai įvyko vagystė, kavinėje įvyko incidentas, kuris pritraukė visų patalpoje buvusių asmenų dėmesį, ko pasekoje, galimai, ir kiti asmenys galėjo turėti galimybę paimti pinigus. Kadangi visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamosios naudai, D. M. nėra tikslo be pagrindo neigti visos sumos paėmimą, kadangi ji pripažino patį vagystės faktą, nurodė aplinkybes, pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui šiuo atveju įtakos neturi.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamoji iš esmės prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, parodydama, kad kavinėje (duomenys neskelbtini)dirbo nepilnas tris dienas, 2023 m. sausio 21 d., pagalvojusi, kad jai nesumokės už dirbtas dienas, nusprendė paimti atlygį pati. Iš kasos aparato stalčiaus paėmė 2 kupiūras po 20 eurų, o iš dėžutės, buvusios prie šaldytuvo, – dar 100 eurų viena kupiūra, daugiau pinigų neėmė, todėl prisipažįsta tik iš dalies. Be kaltinamosios dalinio prisipažinimo, jos kaltę patvirtina ir kiti, prieš tai išdėstyti, baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. 2023 m. sausio 25 d. pareiškimas apie įvykį, liudytojų I. N. ir A. J. parodymai, 2023 m. vasario 3 d. įvykio vietos apžiūros ir kitų objektų apžiūros protokolai, 2023 m. balandžio 7 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. tarnybinis pranešimas ir kita bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. M. 2023 m. sausio 21 d. apie 16.26 val., UAB (duomenys neskelbtini) kavinėje (duomenys neskelbtini) kur dirbo (duomenys neskelbtini) atidarė kavinėje esančio baro kasos aparato stalčių, tokiu būdu į jį įsibraudama, ir iš ten paėmusi pagrobė 40 Eur, po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, apie 18.56 val., atidarė ant taburetės už šaldytuvo buvusią UAB (duomenys neskelbtini) dėžutę, ir iš ten paėmusi pagrobė dar 100 Eur, ir su pagrobtais pinigais iš kavinės išėjo, tokiu būdu pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 140 Eur vertės turtą.

Veikos padarymo ir kaltinamojo akto surašymo metu galiojo BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija, numatyta 2013 m. liepos 2 d. įstatyme Nr. XII-500. Šio nuosprendžio paskelbimo dienai, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas (2023 m. gegužės 4 d. Nr. 2023-08475). Šio įstatymo 55 straipsnis nustato įstatymo įsigaliojimą ir taikymą. Aptariamo straipsnio 3 dalis nustato tai, kad jeigu įstatymu <...> kitaip sunkinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis, šis asmuo atsako pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį BK straipsnį.

Tokia nuostata aktuali nagrinėjamu atveju, kadangi pagal BK 178 straipsnio redakciją, galiojančią nuo 2023 m. birželio 1 d. (2023 m. gegužės 4 d. įstatymo Nr. 2023-08475 redakcija), įsibrovimas į saugyklą kvalifikuojamas jau ne pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, o pagal 3 dalį. Vadinasi, teismo vertinimu taip pasunkinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis veikos pavojingumo prasme pagal jos kvalifikuojantį požymį. Todėl, konkrečiu atveju, veikos kvalifikavimas paliekamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatytas veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).

Dėl D. M. skirtinos bausmės ir susijusių klausimų.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai D. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji D. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskirtina prie apysunkių nusikaltimų. Kaip minėta, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, siekiant finansinės naudos, pagrobtas turtas nebuvo grąžintas civiliniam ieškovui, todėl buvo padaryta reali turtinė žala. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas veikos kvalifikavimo motyvus, teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 124, 127-128), našlė, bausta administracine tvarka, be kita ko, už analogiško pobūdžio veikas – smulkias vagystes, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 125, 132-137).

Prokurorė prašė kaltinamajai skirti 100 MGL, tai yra 5 000 Eur dydžio baudą. Tačiau teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog D. M. realiai neturės galimybės atlikti prokurorės siūlomą bausmę – sumokėti tokio dydžio baudą, todėl šios bausmės rūšies skyrimas yra netikslingas. Teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajai D. M. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su gydymusi arba darbu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per tris mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); visu bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežtos ar per švelnios, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamajai D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110-113), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini)pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarymo patirtai 315 Eur turtinei žalai atlyginti, nurodė, kad 2023 m. sausio 21 d. kavinės patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) D. M. įvykdė vagystę iš įmonės kasos aparato ir įmonės saugomų grynųjų lėšų dėžutės. 2023 m. sausio 22 d. atliekant grynųjų pinigų perskaičiavimą, buvo nustatytas trūkumas, kurio bendra suma yra 315 Eur. (b. l. 14-29). UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą yra pagrįstas iš dalies, kadangi šiuo nuosprendžiu konstatuota, jog D. M. atžvilgiu neginčijamai įrodytas tik 140 Eur vagystės faktas, būtent tokią sumą pripažįsta ir pati kaltinamoji, todėl privalo šią žalą atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant UAB (duomenys neskelbtini) iš kaltinamosios D. M. 140 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame 57 bylos lape, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su gydymusi arba darbu; visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; atlyginti nusikalstama veikos padarytą turtinę žalą per tris mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti UAB (duomenys neskelbtini) iš D. M. 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti..

D. M. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame 57 bylos lape, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti D. M., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Ukmergėje - Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Vytauto g. 109, Ukmergė, tel. +370 672 18476);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.