Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – 2017 m. lapkričio 17 d. (atsakovo tetai), tačiau atsakovas per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų turinio nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2008 m. liepos 11 d. sutarties pagrindu iš AB „Citadele“ banko gavo paskolą būstui pirkti. Už paskolintus pinigus, 2008 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi šalys įsigijo (duomenys neskelbtini) k., Pakruojo r. esančią namų valdą, kiekvienas po ½ dalį. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog visą 21716,04 Eur paskolos sumą bankui ji grąžino viena pati, o atsakovas, būdamas solidarus skolininkas, nesumokėjo bankui nei vieno lito ar euro, todėl ieškovė regreso tvarka reikalauja iš bendraskolio jai priteisti ½ dalį sumokėtos sumos – 10858,02 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 14 d. iki 2017 m., draudimo įstaigoms sumokėjo iš viso 899,31 Eur už privalomą būsto draudimą, todėl ½ dalį šios sumokėtos sumos, t. y. 449,66, Eur prašo priteisti jai iš atsakovo. Be to, pažymėjo, kad atsakovas įsigytu turtu visiškai nesirūpino, todėl ieškovė viena pati su savo sutuoktiniu K. turėjo įsigytu namu pasirūpinti, t. y. kad namas nesugriūtų, nesupelytų ir panašiai, todėl 2013 metais namui uždėjo naują stogą, šiltino sienas, sudėjo naujus langus, ir viso už medžiagas ir atliktus darbus sumokėjo 12 265,03 Eur, todėl prašo iš atsakovo dar priteisti ir ½ sumokėtos sumos, t. y. 6 132,51 Eur. Ieškovė grįsdama savo reikalavimus pateikė pinigų priėmimo kvitus, sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, jog ieškovė ir jos vyras (bendrai) mokėjo kas mėnesį už namo draudimą bei, kad patyrė papildomas išlaidas už namo priežiūrą ir jo išsaugojimą, tuo tarpu atsakovas savo nuosavybės dalimi nesirūpino ir finansiškai prie šių išlaidų neprisidėjo.

CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Iš 2008 m. liepos 11 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog AB Parex bankas (vėliau - AB „Citadele“) sudarė sutartį su ieškove E. K. (buvusi pavardė – K.) ir atsakovu S. G. bei jiems buvo suteiktas 17 377,20 Eur (60 000,00 Lt) kreditas nekilnojamam būstui, esančiam (duomenys neskelbtini) k., Pakruojo r., pirkti. Pagal minėtos būsto kredito sutarties 4.1 punktą, abu kredito gavėjai solidariai įsipareigojo visą paimtą kreditą grąžinti bankui dalimis ir terminais, nurodytais mokėjimo grafike (b. l. 54). Iš banko pateiktos pažymos matyti, jog ieškovė E. K. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 11 d. iki 2017 m. birželio 29 d. pagal sutartį atliko mokėjimus už 21716,04 Eur sumą ir pilnai 2017 m. birželio 29 d. su banku atsiskaitė (b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas įsigijo po ½ dalį nekilnojamo turto, kurio įsigijimui buvo paimtas kreditas pagal anksčiau minėtą kredito sutartį, todėl nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovei įvykdžius prievolę kreditoriui, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovei pusę to, ką ieškovė yra sumokėjusi kreditoriui (CK 6.9 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 10858,02 Eur suma (½ visos sumokėtos kredito sumos) už regreso tvarka susidariusios prievolės patenkinimą.

Be to, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti kitas jos patikras išlaidas už bendro būsto išlaikymą, jo priežiūrą ir išsaugojimą.

CK 4.76 straipsnis numato, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog daikto savininkas – bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis – privalo dalyvauti išlaidose, daromose turtui išlaikyti ir išsaugoti, todėl vienam iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviui patyrusiam išlaidas daiktui išlaikyti ar išsaugoti, kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis turi padengti išlaidas, kurios patirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog išlaidos kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas charakterizuoja būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui žymiai pablogėti. Tai įprastinės išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama.

Nagrinėtinu atveju, esant įrodymams, jog ieškovė nekilnojamąjį būstą išlaikė, siekė jį išsaugoti, todėl būstą draudė, keitė stogą, langus ir t. t., ir tokiu būdu patyrė viso 13164,34 Eur išlaidų, todėl atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių nekilnojamojo turto nuosavybės dalis, ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis visų ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su būsto išlaikymu ir jo išsaugojimu, t. y. 6582,17 Eur.

Ieškovei iš atsakovo, praleidusio terminus piniginėms prievolėms įvykdyti, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 17440,20 Eur skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 15 d., iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 430,00 Eur žyminis mokestis bei 500,00 Eur išlaidos, patirtos už advokato suteiktas teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo už akių įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi ir 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 17440,20 Eur (septyniolika tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt eurų ir 20 centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 17440,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 430,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų) žyminį mokestį ir 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidas, patirtas už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.