Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2012-03-05 · Civilinė byla Nr. 2-82-850/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-05
Bylos Nr.
2-82-850/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockaitis
Atsakovas
Z. D.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-82-850/2012Proceso Nr. 2-46-3-01923-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 116.4 (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 5 d.Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant T. T. rajono sodininkų bendrijos atstovei V. A., atsakovei Z. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal T. T. rajono sodininkų bendrijos“ ieškinį atsakovei Z. D. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 592,56 Lt skolos, 27,86 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė eksploatuoja žemės sklypus Nr. 373 ir Nr. 374, esančius kT. T. r. sav. Ieškovo įstatų nustatyta tvarka atsakovė 1984 m. priimta į sodininkų bendrijos narius, tačiau nuo 2004 m. nemoka nario mokesčio už sklypą Nr. 373, o nuo 2002 metų – už žemės sklypą Nr. 374. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo nustatyta, kad atsakovė turi mokėti 5 procentų delspinigius. Ieškovas papildomai paaiškino (b.l. 48-49), kad nuo 2000-06-05 į bendrijos narius buvo priimtas sklypo Nr. 374 savininkas G. J.. Jis nario mokestį už šį sklypą mokėjo tik iki 2002 m. 2004 m. gruodžio mėn. šis sklypas buvo padovanotas atsakovei, tačiau G. J. iš bendrijos narių neišstojo, taigi turėjo ir toliau mokėti nario mokestį, taip pat ir už sklypą Nr. 373, nes ne bendrijos nariams visuotinis susirinkimas yra nustatęs didesnį – 60 Lt mokestį. Teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, kad iš sklypų savininkų surinktos lėšos naudojamos gatvių remontui, pirmininko ir buhalterio atlyginimams, anksčiau buvo samdomas elektrikas, mokamas žemės nuomos mokestis, atsakovė turi galimybę naudotis tuo, kas sukurta bendrijos: keliais, elektra, iškastais tvenkiniais, kūdromis, vejomis. 60 Lt atsakovei priskaičiuota todėl, kad 2009-2010 metais iš bendrijos elektros ūkis buvo perduodamas elektros tinklų bendrovei, tuo tikslu buvo samdoma firma atitinkamai elektros tinklų perdavimo dokumentacijai paruošti, dėl ko iš kiekvieno savininko tais metais buvo renkama po 30 Lt eksploatacinėms išlaidoms padengti. 10 Lt iš ieškovės prašoma priteisti, nes nedalyvavo organizuotoje talkoje, o tokiu atveju yra nustatytas analogiškas mokestis nedalyvavusiems talkoje.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad niekada prašymo priimti į sodininkų bendrijos narius nerašė, nėra bendrijos narė ir neprivalo mokėti nustatyto nario mokesčio. Sklypus jai padovanojo jos marti tuomet, kai išvažiavo į užsienį. Niekada iš jos nebuvo reikalaujama mokėti nario mokesčio, tik gavusi laišką iš pirmininkės sužinojo, kad yra skolinga. Bendrija jai niekuo nepadeda, žino tik tiek, kad prie autobusų stotelės buvo pjaunama žolė. Gauna tik 400 Lt išmokas, iš šios sumos turi pirkti vaistus, maistą, taigi, neturi iš ko mokėti prašomą priteisti sumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė yra 0,0597 ha žemės sklypo (sklypas Nr. 374), adresu savininkė 2004-12-09 dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 2) ir 0,0584 ha žemės sklypo su statiniais (sklypas Nr. 373), adresu k., savininkė 2004-12-09 dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 3). Iš nario įskaitos kortelės (b.l. 34) matyti, kad sodininkų bendrijos nariu nuo 2000-07-05 yra J. G., sklypo Nr. 374, taip pat matyti, kad jis yra mokėjęs nario mokestį. Toje pačioje kortelėje matyti, kad J. G. pavardė nubraukta ir jos vietoje užrašyta Z. D. pavardė. Atsakovė neigia esanti sodininkų bendrijos nare, todėl mano, kad jai mokėti nario mokesčio nereikia. Ieškovas teigia, kad jo narių susirinkimas yra nustatęs tam tikrus mokesčius jo nariams, o ne nariams šie mokesčiai yra nustatyti dar didesni. Ieškovas turi tam tikrų išlaidų, susijusių su bendro naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, todėl mano, kad atsakovė privalo pasirinktinai mokėti arba ieškovo nustatytą nario ar ne nario mokestį, tačiau prašo priteisti sumą, kuri apskaičiuota kaip už bendrijos nario nesumokėtas mokesčio sumas.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo. Į bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta T. T. rajono sodininkų bendrijos“ įstatų (b.l. 24-31, toliau tekste - Įstatai) 12 punkte nustatyta, kad į bendrijos narius sodininkas priimamas po to, kai bendrijos pirmininkui raštu pateiktą prašymą patenkina narių susirinkimas ir sodininkas sumoka nustatyto dydžio stojamąjį nario mokestį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė tokį prašymą būtų pateikusi, priešingai - ji teigia niekada nebuvusi sodininkų bendrijos nare. Ištaisytas įrašas nario įskaitos kortelėje nėra atsakovės narystę sodininkų bendrijoje patvirtinantis įrodymas, todėl darytina išvada, kad atsakovė T. T. rajono sodininkų bendrijos“ narė. Tai patvirtino ir ieškovo atstovė (b.l. 100). Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovė bendrijos nare laikytina dėl to, kad anksčiau jos nariu buvo atsakovės sūnus, nėra pagrįsta, nes Įstatuose nėra nuostatos, pagal kurią narystė būtų paveldima, dovanojama ar kitu būdu užtikrinamas jos tęstinumas. Tokiu būdu ieškinys privalo būti atmestas vien šiuo formaliu pagrindu, nes ieškovas prašo priteisti iš atsakovės skolą dėl nesumokėto nario mokesčio.

Sprendžiant dėl atsakovės, kuri nėra sodininkų bendrijos narė, teisių ir pareigų, būtina vadovautis Lietuvos A. T. praktika analogiško pobūdžio bylose. M. T. 2008 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008 pažymėjo, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t.y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu daiktu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis). Tokiu būdu, ieškovui įrodžius nurodytų pagrindų buvimą, atsakovei atsirastų pareiga mokėti įmokas bendrijai. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Taigi būtent ieškovui, teigiančiam, kad atsakovė privalo jam mokėti nustatytas įmokas daiktinės ar naudojimosi svetimu daiktu teisių pagrindu, nagrinėjamoje byloje tenka pareiga įrodyti, kad jis turi teisę reikalauti šių įmokų iš atsakovės. Ieškovė nurodė, kad iš sklypų savininkų surinktos lėšos naudojamos gatvių remontui, pirmininko ir buhalterio atlyginimams, anksčiau buvo samdomas elektrikas, mokamas žemės nuomos mokestis, atsakovė turi galimybę naudotis tuo, kas sukurta bendrijos: keliais, elektra, iškastais tvenkiniais, kūdromis, vejomis, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų, t.y. kad šie darbai atlikti, už šiuos darbus moka ar sumokėjo ieškovas, nepateikė. Įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatos įpareigoja bendrijos valdymo organą sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą, o to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais ne bendrijos nariai atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Įstatų 18.8. punkte. Byloje ieškovo pateiktą Bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo naudojimo ir priežiūros sutarties pavyzdį (b.l. 73-75) negalima laikyti kaip ieškovo nurodytų Įstatymo ir Įstatų nuostatų tinkamą laikymąsi, nes ši sutartis laikytina tik tipine forma, joje nėra nei apibrėžti konkretūs bendrojo naudojimosi objektai, nei subjektas, su kuriuo ši sutartis sudaryta. Ieškovas taip pat neįrodė, kad jis turi teisę reikalauti iš atsakovės 60 Lt eksploatacinių išlaidų atlyginimo už 2009-2010 metus, nes nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, neįrodė, kad atsakovė privalo mokėti 10 Lt už nedalyvavimą talkoje: nenurodė nei kada ji vyko, nei kad atsakovė buvo informuota apie įvyksiančią talką, nei teisinio pagrindo, suteikiančio teisę šios sumos reikalauti iš atsakovės – ieškovo narių visuotinio rinkiminio susirinkimo protokolo (b.l. 32-33) 12 punktas suteikia teisę rinkti po 10 Lt mokestį tik iš talkose nedalyvavusių bendrijos narių. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė turįs teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės prašomos priteisti sumos, todėl ieškinys atmestinas.

Atsiliepime į ieškinį (b.l. 40) atsakovė prašė priteisti jos naudai visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė, kokias bylinėjimosi išlaidas turėjo, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl šis prašymas netenkintinas.

Iš ieškovo priteistina 15,30 Lt (b.l. 1) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš T. T. rajono sodininkų bendrijos „, valstybei 15,30 Lt (penkiolika litų ir 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Mockaitis