Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, nevedusiam, nedirbančiam, neįgaliam, pagrindinio išsilavinimo, neteistam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2013 m. kovo 16 d., apie 20 valandą, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, priklausančio D. Ž., kambaryje, asmeninio konflikto su tėvu V. M. metu, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu V. M. į dešinę ausį, po to griebė rankomis jam už kaklo ir pargriovė ant žemės, šiais savo veiksmais sukeldamas V. M. fizinį skausmą, t.y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 daliai.

Motyvuojamoji dalis

M. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas pilnai įrodytas nukentėjusiojo V. M., liudytojų R. Ž. ir I. T. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu bei teismo psichiatro eksperto K. M. išvada teisme.

Nukentėjusysis V. M. paaiškino, kad kadangi įvykis buvo prieš metus, jo aplinkybių neatsimena. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis paaiškino, kad tie parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad gyvena pas seserį D. Ž. kartu su sūnumis M. M., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, ir D. M., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais. 2013 m. kovo 16 d., apie 20 valandą, jam sėdint kambaryje prie kompiuterio, sūnus M. be jokios priežasties įsiuto ir sudavė jam kumščiu į dešinę ausį. Po to paėmęs už kaklo, pasuko jo kaklą į kairę pusę ir taip jį patempė. Jam atsistojus, M. M. paėmęs jį už kaklo, parvertė ant žemės. Griūdamas jis susimušė kairę ranką į spintą. Įvykį matė I. T. ir R. Ž.. Jis su I. T. nustūmė M. M., paguldė ant grindų ir laukė policijos. Sūnus jį užpuolė netikėto įniršio metu. Mušdamas M. M. kalbėjo, kad „Jums dar bus“. Sūnus įrašytas į psichiatrinio kabineto įskaitą, gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Dėl sūnaus sumušimo jautė fizinį skausmą (b. l. 8). Taip pat teisme paaiškino, kad tai ne pirmas kartas, kai sūnus M. M. smurtauja, prieš trejus metus sūnus puolė jį ir jo žmoną su peiliu rankoje. Sutinka su teismo psichiatro eksperto nuomone, kad sūnui M. M. reikia paskirti stacionarinį stebėjimą ir gydymą.

Liudytoja R. Ž. parodė, kad galimai 2013 metų kovo mėnesį, kai jos dėdė V. M. su D. ir M. gyveno jų namuose (duomenys neskelbtini) kaime, D. pradėjo cypti, kad jį V. paimtų ant kelių. Tada M. M. spyrė D., dėdė V. M. subarė M., ir tas supykęs stvėrė V. M. už kaklo, suplėšė jam marškinius. Jos motina paskambino į policiją ir ji išėjo laukti policijos, o kai grįžo, M. gulėjo ant žemės ir jį laikė V. M. ir jos brolis.

Liudytojas I. T. parodė, kad M. M. yra jo pusbrolis, o V. M. - dėdė. Prieš metus laiko, kovo mėnesį buvo incidentas jų namuose. Dėdė sėdėjo prie kompiuterio, kambaryje taip pat buvo jis, V. sūnus D., kuriam gal 4 - 5 metai, ir M.. M. spyrė D. į užpakalį, dėdė subarė M. ir tada viskas prasidėjo. M. susinervavo ir puolė V. - griebė už kaklo, suplėšė marškinius. Jis su dėde pargriovė M. ant žemės, paguldė ant pilvo, sudėjo jo rankas už nugaros, o motina iškvietė policiją.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos S. Š. 2013 m. kovo 16 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo patvirtina, kad Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime V. M. buvo suduotas smūgis kumščiu į ausį bei buvo ranka suspaustas kaklas, kad tai padarė jo sūnus ir kad tai buvo antras smurto atvejis (b. l. 5 - 6).

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriuje 2013 m. gruodžio 10 d. – 2014 m. sausio 10 d. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės metu nustatyta, kad M. M. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio ir emocijų sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo, tuo metu M. M. nebuvo laikinoje liguistoje psichikos sutrikimo būsenoje. Atsižvelgiant į jo psichinės sveikatos būseną jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti nusikalstamos veikos padarymo metu. Ekspertizės atlikimo metu M. M. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, su juo negalima atlikti procesinių veiksmų. M. M. rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 45 - 46).

Teismo posėdžio metu teismo psichiatras ekspertas K. M. taip pat davė išvadą, kad rekomenduoja taikyti M. M. priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Paaiškino, jog M. M. reikia stebėti stacionare ir gydyti. Taip pat paaiškino, kad sveikatai pagerėjus, praėjus keliems mėnesiams galimas ir priverčiamosios medicinos priežiūros rūšies pakeitimas į lengvesnę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kadangi M. M., darydamas šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų, teismas pripažįsta, kad jis padarė šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnis).

M. M. pripažinus nepakaltinamu bei nustačius, kad ir dabartiniu metu jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam yra būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir teismas taiko jo atžvilgiu šias priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

M. M. kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400, 401, 403 straipsniais, teismas

nutaria:

M. M. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Nutartis per 20 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui, skaičiuojant nuo nutarties paskelbimo dienos.