- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-317-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski, Egidijus Žironas
- Skolininkas
- G. V.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Leonora Jakubauskienė Procesinio sprendimo kategorija 129.1.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. kovo 24 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Aleksandro Christenoko atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolio Aleksandro Christenoko pareiškimą dėl baudos skolininkui G. V. skyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolis Aleksandras Christenok kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė skirti skolininkui G. V. baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008-12-18 nutartimi antstolio pareiškimą atmetė. teismas konstatavo, kad iš antstolio pateiktų dokumentų matyti, jog skolininkas nėra gavęs antstolio siūlymo susimokėti baudą geruoju, patvarkymo-reikalavimo atvykti pas antstolį ir pateikti duomenis, jam nėra žinoma apie antstolio nurodymus. Teismas padarė išvadą, kadangi skolininkui įstatymų nustatyta tvarka nėra pranešta apie antstolio reikalavimus, todėl nėra pagrindo skirti baudą už jų nevykdymą.
Šalies argumentai
Antstolis Aleksandras Christenok atskiruoju skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė civilinio proceso įstatymo normas, reglamentuojančias antstolio procesinių dokumentų įteikimą skolininkui vykdymo procese. CPK 604 str. nustato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 str. numatytą atvejį (Raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas, kai nežinoma skolininko buvimo vieta). Be to, CPK 644 str. 2 p. nustato, kad skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus CPK 660 str. 1 d. nurodytus atvejus. Skolininkui G. V. vykdomosiose bylose Nr. 0046/07/00323 dėl 420 Lt administracinės baudos išieškojimo ir 0046/08/00300 dėl 50 Lt administracinės baudos išieškojimo sutinkamai su CPK 661 str. 1 d. raginimai nebuvo siunčiami, kadangi ATPK 313 str. 1 d. iki naujos redakcijos įsigaliojimo 2008-01-01 numatė 15 dienų baudos sumokėjimo terminą, po 2008-01-01 numatyta 40 dienų baudos sumokėjimo terminas. Todėl 2008-07-16 siūlymas sumokėti 50 Lt baudą ir 2008-10-24 patvarkymas - reikalavimas atvykti pas antstolį ir pateikti raštu duomenis apie turimą turtą skolininkui siunčiami vadovaujantis CPK 604 str. ir 644 str. 2 p. ir laikomi tinkamai įteiktais. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina antstolio procesinių dokumentų išsiuntimo aplinkybes, skundų dėl jų teismui nustatyta tvarka ir terminais nepateikta, tačiau teismas dokumentų neištyrė ir apelianto paminėtų CPK normų netaikė. 2008-10-24 patvarkyme suformuluoti antstolio reikalavimai yra teisėti ir atitinka CPK 644 str. 3 p. ir 645 str. 1 d. nuostatas, tačiau šių antstolio reikalavimų neįvykdymą nulėmė ne procesinių dokumentų išsiuntimo tvarkos pažeidimai vykdymo procese, kaip tai nurodyta skundžiamoje nutartyje, arba antstolio reikalavimų neteisėtumas, o elementarus skolininko savo pareigų nevykdymas (CPK 644 str. 2 p.) ir nesirūpinimas savo skolomis. Skolininkas savo vardu neturi registruotino turto ir vykdymo procese antstoliui reikalinga nustatyti skolininko turtinę padėtį ir išspręsti eilę klausimų dėl tolimesnės vykdymo eigos, tačiau skolininko savo pareigų nevykdymas ir negalimumas jį sudrausminti, taikant teismo skirtas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą, apsunkina vykdymo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, įvertino 2008 m. spalio 24 d. antstolio surašytą patvarkymą-reikalavimą skolininkui G. V. atvykti pas antstolį bei pateikti duomenis apie turimą turtą. Patvarkyme nurodyta, jog skolininkas turi atvykti pas antstolį per 5 dienas nuo 2008-10-24 reikalavimo įteikimo dienos ir pateikti antstoliui raštu patvarkyme nurodytus duomenis, skolininko nežinojimą apie šio patvarkymo priėmimą teismas vertino kaip pagrindą antstolio prašymui atmesti. Atskirojo skundo argumentas, kad skolininkas turi būti baudžiamas bauda ir tais atvejais, kai jam nebuvo įteikti dokumentai su antstolio reikalavimais, atmestinas, nes civilinio proceso kodekso normos numato asmenų baudimą piniginėmis baudomis tuo atveju, kai jie padaro veikas, už kurias numatytos baudos tyčia ar dėl nerūpestingumo, t.y. suvokia ar turi suvokti tai, jog daro pažeidimą, tačiau jo nenutraukia. LR CPK 645 str. 1 d. numatyta skolininko pareiga raštu pateikti duomenis apie turimą turtą numatyta tuo atveju, kai antstolis to reikalauja. Byloje nustatyta, kad skolininkui nebuvo žinomas šis antstolio reikalavimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad skolininkas tyčia ar dėl nepakankamo rūpestingumo jo nevykdo. LR CPK 644 str. 1 d. 2 p. numatyta, jog tuo atveju, kai skolininko buveinė nežinoma, pranešimai jam siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta. Kadangi šiame straipsnyje nurodyta tik apie pranešimų išsiuntimą, negalima daryti išvados, kad išsiųsti skolininkui reikalavimai taip pat laikomi pranešimais.
Bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, numatyta CPK 585 str., yra viena iš civilinio proceso kodekse įtvirtintų teismo nuobaudų rūšių (CPK 103 str.). Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymas nustato, kad bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą gali būti skiriama asmeniui, nevykdančiam antstolio reikalavimo ar kitaip kliudančiam antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus (CPK 585 str.). Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei paties reikalavimo pagrįstumą, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes.
Teisėjų kolegijos nuomone, skiriant vieną iš griežčiausių teismo nuobaudų rūšių – baudą, šios nuobaudos skyrimui turi būti keliami aukšti pagrįstumo reikalavimai, o dėl įrodymų nepakankamumo atsiradę neaiškumai turėtų būti taikomi asmens, kuriam reiškiamas reikalavimas skirti nuobaudą, naudai. Įvertinant bylos medžiagą, pripažintina, kad byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti skolininko G. V. atsakomybę dėl antstolio reikalavimų neįvykdymo, todėl nuobaudos skyrimas nelaikytinas pagrįstu ir tikslingu.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, t.y. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.