Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui E. J., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė į teismo posėdį neatvyko. Bylos procesiniai dokumentai įteikti atsakovui ( 2022-09-09 DOK-32445) apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu (2022-12-13, 2023-02-01, 2023-12-05 teismo nutartys ). Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas pilnai.

Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių, išlaikymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) .

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuojant, jog santuoka dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Ieškovė nurodė, jog jos ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę. Ieškovė su atsakovu santuokoje neilgai, gimus šalių sūnui, atsakovas po dviejų savaičių paliko namus, kur kartu gyveno, ir daugiau negrįžo. Atsakovas savo nuomonės dėl santuokos nutraukimo nepareiškė.

Žinotina, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Sutinkamai su CK 3.27 straipsniu, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad sutuoktiniai po santuokos sudarymo kartu gyveno nepilnus metus, po sūnaus A. gimimo (duomenys neskelbtini), praėjus dviem savaitėm, šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko, nenori taikytis, duomenų, kuriais remiantis būtų galima tikėtis, kad įmanoma išsaugoti šeimą, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės bendrai gyventi ir vykdyti sutuoktinių pareigas vienas kito atžvilgiu, nėra. Teismas, atsižvelgdamas į šalių poziciją, termino susitaikyti neskyrė (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Dėl paminėto spręstina, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Minėta, ieškovė ir atsakovas vienas kito dėl santuokos iširimo nekaltina, ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas ieškiniui dėl santuokos nutraukimo esant abipusei sutuoktinių kaltei neprieštaravo. Kadangi šalys kaltės CK 3.60 straipsnio pagrindu neįrodinėjo, ginčo, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės, nėra, todėl, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nedėjo pastangų siekti šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl jis nepriteistinas. Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, ieškovė pageidavo pasilikti ikisantuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei M. J. paliekama pavardė – J., o atsakovui E. J. – J.. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimų susijusių su nepilnamečiu vaiku

Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.). Ieškiniu ieškovė prašė išspręsti reikalavimus susijusius su šalių nepilnamečiu vaiku A. J. gimusiu (duomenys neskelbtini) Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2023 m. rugsėjo 27 d. išnagrinėta civilinė byla Nr.e2-2512-939/2023, priimtas sprendimas, kuriuo neterminuotai apribota E. J. tėvo valdžia vaiko A. J. atžvilgiu, o M. J. atskirta nuo vaiko A. J. bei išspręsti vaiko globos ir išlaikymo klausimai.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad dėl šalių nepilnamečio vaiko A. J. gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenamosios vietos nustatymo, globos ir išlaikymo priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl šioje dalyje dėl reikalavimų susijusių su šalių nepilnamečiu vaiku, civilinė byla dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnis 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Valstybė byloje patyrė 326,58 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų ir 42,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 20 d. sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2)TP-22-T-1484-5033 ir 2023 m. gruodžio 15 d. Nr. (8.2 Mr) ATP-C-2023-11702 ieškovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 100 procentų, iš atsakovo valstybei priteistina 326,58 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų ir 42,58 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iš atsakovo priteistinas 109,00 Eur žyminis mokestis valstybei už reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 384, 385 straipsniais,

nusprendžia:

civilinę bylą dalyje dėl šalių nepilnamečio vaiko A. J. gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, globos ir išlaikymo priteisimo, nutraukti.

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nutraukti M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) , ir E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą(duomenys neskelbtini). Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Priteisti iš atsakovo E. J. 109,00 Eur (vienas šimtas devyni eurai) žyminio mokesčio ir 42,58 Eur (keturiasdešimt du eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, bei 326,58 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus, 58 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo pavedime nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 541 straipsnio 3 dalimi, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.