Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Egidijaus Tamašausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-458-90/2010 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams J. B., A. B., R. Š. dėl sandorių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija n ustatė:

3. taikyti restituciją ir įpareigoti A. B. grąžinti R. Š. už parduotą turtą gautus pinigus, įpareigoti R. Š. grąžinti A. B. pirktą nekilnojamąjį turtą, įpareigoti A. B. grąžinti J. B. padovanotą nekilnojamąjį turtą, įpareigoti J. B. atlikti grąžinto nekilnojamojo turto teisinę registraciją;

4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. atsakovas A. B. yra J. B. ir J. B. sūnus, todėl jo nesąžiningumas yra preziumuojamas.

3. pakankamai ilgą laiką (maždaug 3 metus) atsakovas R. Š. nuosavybę valdo, ja disponuoja. Kadangi jis dirba užsienyje, įgytoje sodyboje nuolat negyvena. Savo įsigytu nekilnojamuoju turtu R. Š. naudojasi nepažeisdamas įstatymų, sąžiningai, o konkretus naudojimosi turtu būdas yra pasirenkamas savininko nuožiūra. Atsakovo įsigytuose namuose niekas negyvena, tačiau jo prašymu sodyba yra prižiūrima A. B. ir J. B., saugant ją nuo apiplėšimų. Ieškovės prie apeliacinio skundo pridėtoje 2010-06-09 AB „RST“ pažymoje dėl sunaudotos elektros energijos nurodyti mokėjimai negali būti vertinami kaip įrodantys tapatų elektros energijos suvartojimą prieš ir po sandorio sudarymo. R. Š. mokestį už suvartotą elektros energiją moka iš savo lėšų. Elektros energiją vartotoja tiek jis pats sugrįžęs iš užsienio, tiek, esant reikalui, sodybą prižiūrintys asmenys. Ieškovė teismui nepateikė paskaičiavimų, patvirtinančių kokia apimtimi, jų nuomone, elektros suvartojama per daug. Iš pateiktos elektros knygelės kopijos matyti, kad R. Š. suvartojama elektra neviršija jo poreikių;

4. ieškovė naujus įrodymus prašė prijungti bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, šiuos įrodymus teikė pavėluotai, pasibaigus jiems pateikti nustatytam procesiniam terminui. Akivaizdu, jog teismui priėmus ieškovės pavėluotai pateiktus įrodymus, bylos nagrinėjimas būtų vilkinamas, kas būtų pažeidę proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, skatinimo principus. Be to, ieškovės siekti prijungti įrodymai nepatvirtina jokių naujų esminių aplinkybių, kadangi atsakovas neneigia, jog jam būnant užsienyje, sodybą pavedė prižiūrėti J. B. ir A. B.. Ieškovės prašyta prijungti Preliminari išvada dėl turto vertės Nr. 10-06/047 negali būti vertinama kaip pagrįsta, išsami ir objektyvi, kadangi yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, turtas apžiūrėtas 2010-06-04, neapžiūrėtas gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų vidus, turtas įvertintas remiantis vien ieškovės suteikta informacija. Ieškovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra nepakankamas įrodymas, nustatant, kad sodyboje gyvena J. B. ir jos dukra. 2010-06-09 RST pažyma patvirtina, kad J. B. vardu buvo sumokėti mokesčiai už elektrą laikotarpiu 2007-07-28 - 2009-06-05. J. B. yra miręs, todėl faktinis mokesčių mokėtojas yra R. Š., kuriam buvo perduota elektros atsiskaitymo knygelė ir kuris moka mokesčius už suvartotą elektros energiją;

5. parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 str. 1 d.). R. Š. nekilnojamąjį turtą iš A. B. įsigijo už jų abipusiškai sutartą 47 601 Lt kainą. Pardavėjas A. B. nustatė tokią nekilnojamojo turto kainą, atsižvelgdamas į sandorio sudarymo metu egzistavusias nekilnojamojo turto rinkos kainas, nekilnojamųjų daiktų registre nurodytą nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę toje vietovėje, bei į parduodamo turto būklę;

6. atsakovas R. Š. sudarė notaro patvirtintą sandorį, kurio pagrindu jam teisėtai atsirado nuosavybės teisė. Pripažinus pirkimo - pardavimo, dovanojimo sandorius negaliojančiais, tai neturėtų turėti įtakos atsakovo R. Š. teisių ir pareigų apimčiai dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), nes tokiu būdu būtų grubiai pažeistos R. Š. kaip sąžiningo įgijėjo teisės.

Atsakovai J. B. ir A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 89-92) prašo apeliacinį skundą atmesti.

2. pagal žodinį susitarimą su R. Š., atsakovas A. B. ginčo sodybą prižiūri, nes šio turto pirkėjas R. Š. dar 2007 m. rugsėjo mėn. išvyko dirbti į užsienį ir patikėjo savo įsigytą turtą saugoti ir prižiūrėti būtent atsakovui A. B.. Tik dėl šios priežasties atsakovai šiuo metu gyvena jiems priklausiusioje sodyboje. Visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti tik siekiant išvengti kreditoriaus reikalavimo patenkinimo, juo labiau, kad sandorių sudarymo metu apskritai dar jokie ginčai tarp J. B. ar J. B. ar juo labiau A. B. nevyko;

3. nagrinėjamoje byloje ieškovė nebuvo ir nėra sutartiniuose teisiniuose santykiuose su R. Š., todėl ginčo turtas iš jo gali būti reikalaujamas tik CK 4.96 str. nustatyta tvarka, o ne taikant restituciją. Tačiau CK 4.96 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, kuriuo yra R. Š.. 2007-08-29 R. Š., priešingai negu tikina ieškovė, nekilnojamąjį turtą įsigijo rinkos kaina, kas tik patvirtina ne tik atsakovų ir R. Š. sąžiningumą, bet ir tai, kad sandoris buvo sudarytas išskirtinai, kad gauti tuo metu J. B. gydymui reikalingų piniginių lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-06-23 Alytaus rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės AB „ Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams J. B., A. B., R. Š. dėl sandorių panaikinimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės priteista valstybei 51,20 Lt išlaidų , susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( t. 3, b. l. 49-52 ).

Apeliantas ( ieškovė ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Savo apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovai ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo ieškovės skolininkai, nes žinojo apie ieškovei padarytą žalą ir tų sandorių neprivalėjo sudaryti, o nustatant sandorio neteisėtumą neturi reikšmės ta aplinkybė, ar turto įgijėjas yra sąžiningas. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apelianto argumentas yra nepagrįstas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006-10-31 autoavarijos metu buvo sugadintas ieškovės draustas automobilis, ieškovė už automobilį išmokėjo 47 229 Lt draudimo išmoką. 2008-05-09 ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui J. B., 2008-11-13 Alytaus rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė. Nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme J. B. mirė. Kauno apygardos teismas 2009-09-23 sprendimu tenkino 2008-12-15 ieškovės apeliacinį skundą, panaikino 2008-11-13 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priteisė iš atsakovės J. B. ieškovei 47 229 Lt žalai atlyginti ir 2 834 Lt žyminio mokesčio. Gi ginčijami sandoriai , t. y. dovanojimo sutartis ir pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryti 2007-06-22 ir 2007-08-29. Alytaus rajono apylinkės teismui 2008-11-13 sprendimu atmetus ieškovės ieškinį, ši nesikreipė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtų sandorių sudarymo metu ieškovė nebuvo atsakovų kreditorius, nes prievolė buvo ginčijama, ji nebuvo įrodyta, ką ir patvirtina jau minėtas 2008-11-13 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas. Prievolė dėl 47 229 Lt atlyginimo atsirado tik 2009-09-23, Kauno apygardos teismui priėmus jau minėtą sprendimą, iki tol sudaryti sandoriai neprieštaravo teisės normoms ir visiškai atitiko Civiliniame kodekse sandoriams keliamus reikalavimus.

Be to, savo apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog 2007-08-29 sandorį patvirtinusi notarė garantavo, kad atsakovas R. Š. yra sąžiningas įgijėjas, nes notaras, tvirtindamas sandorį netikrina ir netvirtina, ar sandorį sudarantys asmenys yra sąžiningi turto įgijėjai bei pardavėjai. Teisėjų kolegija šį argumentą taip pat laiko nepagrįstu. Remiantis Notariato įstatymo 34 str. , notaras, prieš tvirtindamas sandorį , turi teisę gauti reikiamą informaciją apie sandorio objektą iš VĮ „ Registrų centras“ . Jokie teisių į parduodamą turtą nebuvo įregistruoti. 2007-08-29 notarės patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties 5 p. nurodyta, kad pardavėjas pareiškė, jog parduodamas turtas yra niekam neįkaistas, neparduotas, nedovanotas, nesuvaržytas areštų, draudimų, trečiųjų asmenų teisių ir teisminių ginčų nėra. Perdavimo – priėmimo aktu A. B. R. Š. perdavė žemės sklypą su pastatais, žemės sklypo planą, nuosavybės dokumentus, paslaugų tiekėjų sąskaitas, raktus. 2007-08-30 sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegijos nuomone, pati pirkimo – pardavimo sutartis, A. B. paaiškinimai teismui vienareikšmiškai patvirtina atsakovo R. Š. sąžiningumą sandorio sudarymo metu.

Be to, apeliantas savo skunde nurodo, kad po sandorių sudarymo elektros vartotoju liko J. B.. Po to elektros suvartojimas pastate nesumažėjo, o tai įrodo, kad pastatu buvo naudojamasi kaip ir prieš sudarant sandorį. Atsakovas R. Š. nupirktu turtu nesinaudojo, o pastate gyveno bei turtu naudojosi J. B. ir J. B.. 2007-08-29 sandoris sudarytas tuo tikslu, kad kreditorius negalėtų išreikalauti padovanoto turto ir nereikalautų, kad nesąžiningas turto įgijėjas A. B., taikant restituciją, grąžintų turtą kreditorės AB „ Lietuvos draudimas“ skolininkams J. B. ir J. B.. Teisėjų kolegija ir šį apelianto argumentą pripažįsta nepagrįstu. Nėra paneigta aplinkybė, kad atsakovas R. Š. gyvena ir dirba užsienyje. Tačiau jis savo nuosavybę valdo ir ja disponuoja. Savo įsigytu nekilnojamuoju turtu atsakovas R. Š. naudojasi nepažeisdamas įstatymų, sąžiningai, o konkretus naudojimosi turtu būdas yra pasirenkamas savininko nuožiūra. Taip pat nepaneigta aplinkybė, kad atsakovo R. Š. prašymu jo įsigyta sodyba yra prižiūrima A. B. ir J. B.. Teisėjų kolegijos nuomone, 2010-06-09 AB „ RST“ pažymoje dėl sunaudotos elektros energijos nurodyti mokėjimai negali būti vertinami kaip įrodantys tapatų elektros energijos suvartojimą prieš ir po sandorio sudarymo. Nepaneigta aplinkybė, kad elektros energiją vartoja tiek pats atsakovas R. Š., sugrįžęs iš užsienio, tiek ir jo sodybą prižiūrintys asmenys. Be to, iš pateiktos elektros knygelės kopijos matyti, kad atsakovo R. Š. suvartojama elektra neviršija jo poreikių.

Be to, apeliantas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prie bylos prijungti ieškovės pateiktus dokumentus , t. y. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, išvadą dėl turto vertės, įrodymus apie pretenzijos išsiuntimą. Teisėjų kolegiją ir šį apelianto argumentą pripažįsta nepagrįstu. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo neprijungimas prie bylos neduoda pagrindo manyti, kad dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Prašyta prijungti preliminari išvada dėl turto vertės negali būti vertintina kaip pagrįsta, išsami ir objektyvi, kadangi ji yra tik informacinio pobūdžio.

Be to, apeliantas savo skunde nurodo, kad atsakovo R. Š. įgyto turto vertė sudaro apytiksliai 260 000 Lt, o jis jį įsigijo už maždaug 47 000 Lt Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas turtas parduotas už rinkos kainą. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka.

Įstatymas numato, kad parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu ( LR CK 6.313 str. 1 d. ). Atsakovas R. Š. nekilnojamąjį turtą iš A. B. įsigijo už abipusiškai sutartą 47 601 Lt kainą. Pardavėjas A. B. nustatė tokią nekilnojamojo turto kainą, atsižvelgdamas į sandorio sudarymo metu egzistavusias nekilnojamojo turto rinkos kainas, nekilnojamųjų daiktų registre nurodytą nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę toje vietovėje , bei į parduodamo turto būklę . Todėl šis apelianto argumentas yra nepagrįstas.

Tuo pačiu nėra pagrindo manyti, kad jau minėtais 2007-06-22 ir 2007-08-29 sandoriais nebuvo ketinama sukurti teisinių pasekmių sandorio šalims, o jie buvo sudaryti kitam sandoriui pridengti.

Be to, kaip jau minėta, apeliantas prašydamas tenkinti jo skundą , prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, t. y. pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją. Nagrinėjant bylas, susijusias su sandorių pripažinimu negaliojančiais, svarbu nustatyti prievolių teisės ir daiktinės teisės santykį. Vienas iš sandorio negaliojimo padarinių, taip pat prievolinių teisinių pažeistos teisės gynimo būdų yra restitucija (CK 6.145 str.). Tačiau restitucija gali ir turi būti taikoma atsižvelgiant į daiktinės teisės nuostatas, nes asmuo, įgijęs daiktą pagal sandorį, taip pat tampa jo savininku. Taigi restitucija yra daikto išreikalavimas iš vieno asmens ir jo perdavimas kitam asmeniui, o tai reiškia, kad ji galima tik tais atvejais, kai tą leidžia daiktinė teisė. Atvejai, kai restitucija yra galima ir daiktinės teisės prasme, yra numatyti CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse. Pažymėtina, kad CK 1.80 straipsnio 4 dalis specialiai numato, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo, kuris yra trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, numatytus 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, kuriomis kaip matyti iš esmės ieškovas neįrodinėja jokiomis faktinėmis aplinkybėmis nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistos teisės gynimo būdas ir galimas tik tada, jeigu šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Jeigu šalių sutartiniai teisiniai santykiai nesieja, tai restitucijos klausimas apskritai negali kilti, o daiktas iš kito asmens gali būti išreikalaujamas tik pagal šiuo atveju taikytinas CK 4.96 straipsnio taisykles, t.y. savininko teisės tokiais atvejais ginamos daiktiniais teisiniais, o ne prievoliniais teisiniais pažeistos teisės gynimo būdais.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimų nepadarė, teisingai įvertino surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Tokiu būdu apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutari a:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

.