- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- I-2812-406/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00520-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 6) nurodė, kad nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio Alytaus Pataisos namų tardymo izoliatoriaus kamerose buvo apribota jo laisvė, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Tikslaus kamerų numerių bei ploto nurodyti negali. Pabrėžia, kad tardymo izoliatoriaus kamerose buvo kalinamas žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis, kuriose plotas neatitinka galiojančių standartų, dėl ko patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, dėl atviro tualeto buvo priverstas uostyti smarvę. Jam padarytą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namų tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir vertina 20000 Eur.
Atsakovo atstovas su skundu nesutinka. Nurodė, kad Alytaus pataisos namai niekada neperpildo miegamųjų ir užtikrina vienam nuteistajam numatyta gyvenamųjų patalpų plotą. Pareiškėjas Alytaus pataisos namų tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 4 buvo patalpintas laikotarpiais nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki balandžio 30 d., nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki rugsėjo 9 d., nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. rugsėjo 23 d., nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki spalio 8 d. ir nuo 2013 m. spalio 8 d. iki spalio 23 d. Minėtos kameros plotas – 14.48 m², joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenka 3.62 m². Nuo 2013 m. spalio 23 d. iki lapkričio 7 d., nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki gruodžio 7 d., nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki gruodžio 23 d., nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. sausio 21 d. ir nuo 2014 m. sausio 21 d. iki vasario 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerą Nr. 17, kurios plotas – 11.25 m², miegamųjų vietų skaičius - 3, todėl vienam nuteistajam tenkantis plotas – 3.75 m². Nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. iki rugpjūčio 23 d. pareiškėjas nuobaudą atliko baudos izoliatoriaus kameroje Nr. ?, kurios plotas 10.02 m², miegamosios vietos 2, todėl vienam nuteistajam tenkantis plotas – 5.01 m². Teigia, kad tokiu būdu pareiškėjui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus ir nebuvo mažesnis nei 3.6 m², todėl jo teiginiai, kad pareigūnai piktnaudžiavo savo teisėmis, kad kalinimo sąlygos buvo žeminančios ir nežmoniškos, nepagrįsti. Pabrėžia, kad nuteistasis į pataisos namų administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, siekdamas žalos atlyginimo, jis remiasi abstrakčiais teiginiais, prielaidomis. Kadangi pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, daro išvadą, jog pareiškėjas, prašydamas neturtinės žalos, piktnaudžiauja savo procesine teise, siekia ne žalos atlyginimo, bet turtinės naudos. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam kalint Alytaus pataisos namų tardymo izoliatoriaus kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Lukiškių TI-K) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Lukiškių TI-K arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas žalą kildina iš atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų ir nurodo, kad jo buvimo laikotarpiu Alytaus pataisos namų tardymo izoliatoriaus kamerose buvo mažai vietos, t.y. trūko ploto.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namų tardymo izoliatoriuje kameroje Nr. 4 buvo patalpintas laikotarpiais nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki balandžio 30 d., nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki rugsėjo 9 d., nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. rugsėjo 23 d., nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki spalio 8 d. ir nuo 2013 m. spalio 8 d. iki spalio 23 d. Šios kameros plotas – 14.48 m², joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3.62 m². Nuo 2013 m. spalio 23 d. iki lapkričio 7 d., nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki gruodžio 7 d., nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki gruodžio 23 d., nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. sausio 21 d. ir nuo 2014 m. sausio 21 d. iki vasario 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerą Nr. 17, kurios plotas – 11.25 m², miegamųjų vietų skaičius - 3, todėl minėtoje kameroje tenkantis plotas – 3.75 m². Nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. iki rugpjūčio 23 d. pareiškėjas nuobaudą atliko baudos izoliatoriaus kameroje Nr. ?, kurios plotas 10.02 m², miegamosios vietos 2, todėl jam tenkantis plotas – 5.01 m².
Nustatytos aplinkybės kitais objektyviais duomenimis nepaneigtos, todėl teismas jomis vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.), kurio 1.3 punkte nustatytas reikalavimas, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Lietuvos higienos normos HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (tą patį numato ir Konstitucijos 21 str). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98, kt.).
Iš aptartų duomenų matyti, jog M. J. ginčo laikotarpiu Alytaus pataisos namų tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jo kalinimo sąlygos atitiko Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje, taigi, jis buvo laikomas sąlygomis, kurios užtikrino, kad jo orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų jam didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Todėl konstatuotina, kad atsakovas nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kamerose, kuriose jam privalėjo būti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto norma, tenkanti vienam asmeniui.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.