Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V. Sinkevičius, a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V. S. kaltinamas tuo, kad 2017 m. balandžio 12 d., apie 20 val. 00 min., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vadindamas savo sutuoktinę V. S. necenzūriniais žodžiais „Kurva, sterva, debile“ grasino, sakydamas, kad ją užmuš, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, dešine ranka sugriebęs už kaklo smaugė, bei dešine ranka sudavė tris smūgius į kairę veido sritį ir vieną smūgį į dešinę krūtinės sritį, sukeldamas savo sutuoktinei V. S. fizinį skausmą.

P. V. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad dirbo namuose, ruošė malkas. Pjovė sodą, genėjo medžius. Tą dieną nevartojo alkoholio. Darbą baigė apie 19 - 20 val. Tada parsinešė litrinį butelį alaus. Namuose buvo žmona, ji buvo virtuvėje. Atėjo į virtuvę, pasidėjo alų ant stalo, nugėrė apie pusę butelio. Tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas dėl banko kortelės. Sakė, kad ji atiduotų jam jo banko kortelę. Ji atsisakė. Žmona supyko ir išpylė jo alų į kriauklę. Tada jis ją išvadino „kurva, sterva, debile.“ Sakė, kad ją užmuš. Taip išėjo, pasikarščiavo. Jo rankose nieko nebuvo. Šalia nieko nebuvo, jokių įrankių ant stalo nebuvo. Tada ji paėmė telefoną ir pasakė, kad skambins policijai, o jis kaire ranka sugriebė jai už kaklo, kad ji neskambintų policijai, norėjo atimti telefoną. Po to jis susinervino ir išėjo į lauką, pakvėpuoti gryno oro ir nenorėdamas toliau tęsti konflikto. Kai atiminėjo telefoną, žmona priešinosi, muistėsi. Telefoną ji laikė dešinėje rankoje. Galėjo suduoti su alkūne į krūtinę, bet tikrai ne į galvą. Į veidą nesudavė jokių smūgių, visą kitą pripažįsta. Alkoholis buvo silpnas. Nemano, kad jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis. Jei būtų blaivus, taip nedarytų.

Liudytojas E. R. teismo posėdžio metu pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino.

Bendrojo pagalbos centro informacija (22 b. l.) nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2017 m. balandžio 12 d., 20 val. 06 min., informacinėje sistemoje yra užfiksuotas V. S. pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui arba šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir pan.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyta tyčinė nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje pažymima, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Dėl grasinimo nužudyti abejonių nekėlė nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji, pripažindami, kad grasinimai buvo.

Nors kaltinamasis P. V. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, o būtent jo paties parodymais, nurodytomis esminėmis aplinkybėmis, nukentėjusiosios V. S. teismo posėdžio metu duotais parodymais, liudytojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (pagarsintais teismo posėdžio metu, 30 b. l.), ištirtais rašytinais įrodymais – Bendrojo pagalbos centro informacija (22 b. l.), Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktoje skambučio skaitmeninio garso įrašo stenograma (24 b. l.), nustatyta, kad kaltinamasis P. V. S. 2017 m. balandžio 12 d., apie 20 val. 00 min., namuose, Kelmų g. 1, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vadindamas savo sutuoktinę V. S. necenzūriniais žodžiais „Kurva, sterva, debile“ grasino, sakydamas, kad ją užmuš, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, dešine ranka sugriebęs už kaklo smaugė, bei dešine ranka sudavė tris smūgius į kairę veido sritį ir vieną smūgį į dešinę krūtinės sritį, sukeldamas savo sutuoktinei V. S. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, atitinkančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., požymius.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo P. V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes nors kaltinamasis P. V. S. teigė, kad nemano, kad jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis, bet tuo pačiu nurodė, kad jei būtų blaivus, taip nedarytų.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

P. V. S. baustas administracine tvarka (65 b. l.), neteistas, nedirbantis. Kaltinamasis P. V. S. viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (70 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (69 b. l.).

Atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str., teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. bus pasiekti P. V. S. skiriant laisvės apribojimo bausmę. Skyrus bausmę, P. V. S. skirtini ir įpareigojimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., kaltinamojo P. V. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 13 d., 10 val. 25 min., iki 2017 m. balandžio 14 d., 09 val. 30 min. (31, 32, 41 b. l.), įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

Kardomoji priemonė, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. S. (82, 83 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

CD su Bendrojo pagalbos centro įrašais (23 b. l.) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 straipsnių nuostatomis, teismas

nusprendžia:

P. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

P. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti taikant apėmimą, ir skirti P. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) subendrintą galutinę bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčio, pagrindu, į paskirtosios galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką, iš viso 1 dieną), ir P. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumažinti paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką 2 (dviem) dienom.

Kardomąją priemonę V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

CD su Bendrojo pagalbos centro įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.