Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. J., A. J. dėl vaikų atskyrimo nuo atsakovės, neterminuoto tėvo vadžios apribojimo atsakovui, vaikų nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-11-14 išvadoje bei išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys turi būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečių T. J., gim. 2008-11-11, S. J., gim. 2010-12-22, ir L. J., gim. 2013-03-16, tėvai (b.l. 70-72), atsakovų santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-23 sprendimu, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove I. J. (b.l. 54-60). 2016-02-10 informaciniame rašte nurodoma, kad I. J. šeima gyvena kukliai, palaikoma švara ir tvarka, yra būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai, T. J. lanko Vilniaus „Vilnios“ pagrindinės mokyklos 1-ąją klasę, S. J. lanko šios mokyklos ikimokyklinę ugdymo grupę, vaikai nuo pirmadienio iki penktadienio nakvoja mokyklos bendrabutyje, savaitgaliais grįžta į namus, L. J. šio metu ugdoma namuose (b.l. 93). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-05-04 akte konstatuota, kad gautas pranešimas apie kritinę situaciją atsakovės I. J. šeimoje – atsakovė paliko vaikus pažįstamam vyriškiui prieš dieną ir iki šiol negrįžo, atvykus į nurodytą vietą nustatyta, kad vaikai atrodė neprižiūrėti: drabužiai nešvarūs, vaikai buvo purvini, norėjo valgyti, jie paimti iš šeimos ir laikinai apgyvendinti Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje. Minėtame rašte taip pat pažymėta, kad vaikai dėl pažeidžiamų teisių buvo apgyvendinti Krizių centre ne pirmą kartą, atsakovės šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo 2015-09-09 įsakymu Nr. A15-1608/15 yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (b.l. 73). 2016-05-09 socialinės darbuotojos rašte nurodoma apie pasikeitusią situaciją bei išreikšta nuomonė, kad gyventi vaikams su motina yra nesaugu, nes ji neužtikrina mažamečių teisių ir teisėtų interesų, nesudaro vaikams saugios aplinkos, dažnai keičia gyvenamąją vietą, apie ją neinformuoja socialinių darbuotojų, ankstesniems nuomotojams lieka skolinga, nusišalina nuo vaikų priežiūros ilgam juos palikdama trečiojo asmens priežiūrai (b.l. 99-100). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-30 įsakymu Nr. 30-1251 atsakovės I. J. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 30). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-09 įsakymais nepilnamečiams T. J., gim. 2008-11-11, S. J., gim. 2010-12-22, ir L. J., gim. 2013-03-16 nustatyta laikinoji globa ir jų globėju paskirtas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ (b.l. 6-8). 2016-05-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr.A732-3587/16 nurodoma, kad atsakovės šeima 2011-08-18 buvo įrašyta į Vilniaus rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nepilnamečiai vaikai dėl pažeidžiamų teisių – palikimo be įstatyminio atstovo, trečiojo asmens priežiūrai, buvo paimti iš šeimos ir 2015-11-19, pažymėta, kad atsakovė gailėjosi dėl tokio savo poelgio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nutarimu atsakovė I. J. buvo pripažinta kalta pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. (civilinė byla Nr. A2.9-18521-935/2015, b.l. 61-62).

Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisų apsaugos skyriaus 2016-09-13 globojamo vaiko aplankymo aktuose konstatuoti teigiami vaikų emocinės būklės ir adaptavimosi pokyčiai, kartu pastebėta, kad atsakovė nemoka tinkamai bendrauti su vaikais, dažnai žada tai, ko neišpildo (b.l.19-26). Iš į bylą pateiktų Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko globos peržiūros 2016-09-09 aktų matyti, kad vaikai nori būti ir gyventi su mama, tačiau 2016-09-13 apsilankymo metu konstatuotas vaikų ir motinos emocinio ryšio nutrūkimas, pasitikėjimo stoka dėl pačios atsakovės elgesio. Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-09-19 Vaiko globos peržiūros aktuose konstatuota, kad atsakovė nesuvokia esamos šeimos padėties, nesugeba daryti išvadų, nors iš dalies įvykdė jai numatytus įpareigojimus bei pažymėti teigiami vaikų raidos, bendravimo pokyčiai, geresnė psichologinė savijauta (b.l.13).

Dėl vaikų atskyrimo nuo atsakovės

CK 3.179 str. nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi, atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvams išlieka teisė vaiką lankyti, todėl, nors ir negalėdami nuolat gyventi su vaiku, tėvai gali puoselėti santykius su vaiku, toliau palaikyti emocinį ryšį. Atskyrimas gali būti panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo taikytas (CK 3.181 str. 1 d.).

Vaikų atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių nesant tėvų kaltės. Vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų nustačius, jog yra objektyvios aplinkybės, kurios rodo, jog gyvenimas kartu su tėvais kenkia vaiko interesams. Tokiais atvejais turi būti nustatytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės – 1) tėvai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. CK 3.155, CK 3.165 straipsniai užtikrina tėvų pirmumo teisę ir pareigą auklėti vaikus, būti atsakingu už vaikų vystymąsi, rūpinimąsi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tačiau asmeninės tėvų teisės nėra absoliučios, jos gali būti ribojamos įstatymų nustatytais atvejais. CK 3.3 straipsnyje taip pat yra užtikrinamas ir prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjant bylas dėl vaiko ir tėvų atskyrimo kaip tik šis principas yra esminis principas ir visos byloje teisinę reikšmę turinčios aplinkybės visų pirmą turi būti vertinamos atsižvelgiant į vaikų teisių apsaugos principą, o santykyje su vaikų auklėjimo šeimoje principu turi būti įvertinama, ar gyvenimas šeimoje atitinka vaiko interesą. Taigi, šioje byloje turi atsižvelgiama ne tik į tėvų pirmumo teisę auklėti ir auginti savo vaiką, bet ir vaikų teisės augti ir bręsti tinkamomis sąlygomis, vaikų interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, jų šeimos aplinkos sąlygas. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014).

Byloje yra duomenys, kad atsakovei 1999 metais buvo diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, 2005-02-22 - lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, 2006-01-11 nutartimi taikytas gydymas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, 2006-12-21 priverstinis gydymas iš stacionaro pakeistas į bendro stebėjimo ambulatorinį stebėjimą (b.l. 124). VšĮ „Vilniaus rajono centrinės poliklinikos“ 2016-06-30 rašte nurodyta, kad atsakovė stebima centre nuo 2007 metų vykdant teismo sprendimą dėl priverstinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis iki 2008-02-13, nustatyta diagnozė – lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, 4 kartus gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, pacientė nuolat palikinėjo be priežiūros vaikus, šeimoje nuolatiniai konfliktai, stebima socialinių tarnybų, konsultuota PSC socialinio darbuotojo, paskutinį kartą Psichikos sveikatos centre lankėsi 2016-06-21, psichika: stokojanti tvarkingumo, be abstinencijos požymių, skundų neturi, asmenybė primityvi, egocentriška, linkusi kaltinti kitus, interesai skurdūs (civilinė byla Nr. 2-2736-647/2016, b.l. 117). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovės vaikai ne vieną kartą buvo palikti be priežiūros, paimti iš šeimos ir vertinant jų būklę nurodyta, kad jie buvo stipriai neprižiūrėti. Trečiojo asmens VšĮ „Vaikų ir paauglių centras“ atsiliepime nurodyti duomenys (b.l. 86-88), teismo posėdžio metu atstovės paaiškinimai pagrindžia aplinkybę dėl vaikų socialinio, emocinio vystymosi neatitikimo jų amžiui, vaikų sveikatos nepriežiūros, paminėti faktai aiškiai neatitinka vaikų interesų (CK 3.3 str.). Atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti ieškovo, trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose ir atstovų teismo posėdyje paaiškinimų, pateiktos medžiagos teisingumu bei ją paneigiančių įrodymų ((duomenys neskelbtini) str.). Nors atsakovė nurodė, kad liga, kuria ji serga nuo 1999 metų jai netrukdė tiek metų rūpintis vaikais, vis dėl to, byloje esančių duomenų apie vaikų raidą, socialinius įgūdžius, sveikatos būklę, šeimoje patirtą smurtą visuma suponuoja išvadą, kad atsakovė nesugebėjo tinkamai įgyventi jos kaip motinos pareigų ir yra pagrįsta manyti, kad tai buvo sąlygota atsakovės ligos bei pastarosios, kitų subjektyvių bei objektyvių veiksnių nulemtos atsakovės socialinės gyvenimo aplinkos. Atsakovės atstovės argumentai, kad šeima buvo tik 2015-09-09 įsakymu Nr. A15-1608/15 įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, nepaneigia išvados, kad atsakovė negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais bei užtikrinti jiems saugią bei tinkamą aplinką. Byloje yra duomenys apie atsakovės gyvenamojoje vietoje vykusius konfliktus (b.l. 28). Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad gyvena tame pačiame bute Taikos g. 217-55, Vilniuje, tačiau gyvenimo sąlygos pasikeitė, nes nuomininkai, kėlę konfliktus, išsikraustė, visgi, į bylą nebuvo pateikta jokių minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, bei įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovės turimos gyvenimo sąlygos yra tinkamos užtikrinti vaikams saugią, ramią aplinką bei, kad atsakovė turi galimybę pagerinti esamas gyvenimo sąlygas ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės darbingumo lygis – 50 procentų (b.l. 17), šiuo metu atsakovė nedirba, teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad jai yra sunku įsidarbinti, todėl laikytina, kad atsakovės galimybės iš esmės pakeisti gyvenimo sąlygas ribotos ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.). Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad gyvena su sugyventiniu viename kambaryje, kurį nuomoja, iš į bylą pateikto Pal.J. M. šeimos pagalbos centro 2016-09-14 pažymos matyti, kad atsakovės sugyventinis supykęs elgiasi neprognozuojamai ir agresyviai, nedirba, sugyventiniai yra netvarkingi, dažnai pasakoja realybės neatitinkančius dalykus, nemoka skaityti ir rašyti (b.l. 18). Minėtos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą abejoti atsakovės galimybe užtikrinti vaikams tinkamą gyvenamąją aplinką, emocinį ir socialinį vystymąsi ((duomenys neskelbtini) str.). Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovei nepakankamai buvo teikiamos socialinės paslaugos ir situacija gali būti sprendžiama tęsiant laikinąją globą, nes vaikų atskyrimas nuo atsakovės neabejotinai vėliau sąlygos neterminuotą valdžios apribojimą, tačiau su tokia pozicija nesutiktina. Kaip jau minėta, atskyrimas gali būti panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo taikytas (CK 3.181 str. 1 d.), tuo tarpu neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas iš esmės skirtingais pagrindais nei vaikų atskyrimas nuo tėvų - konstatuojant tėvų kaltę dėl vaikų nepriežiūros. Laikinoji globa negali būti nuolatinio pobūdžio, ji negali trukti neterminuotai. Atitinkamai pasikeitus aplinkybėmis, ji gali būti panaikinama, arba, esant pagrindams, sprendžiama dėl tėvų valdžios ribojimo. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą konstatuotina, kad panaikinti laikinąją globą pagrindų nėra, tuo tarpu duomenų manyti, kad tęsiant laikinąją globą padėtis artimiausiu metu iš esmės gali pasikeisti, taip pat nenustatyta ((duomenys neskelbtini) str.). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus 2016-05-09 susitikimo protokolo matyti, kad atsakovė buvo įspėta dėl vaikų nepriežiūros, įpareigota susirasti darbą, vykdyti socialinio darbo uždavinius, bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, lankyti tėvystės kursus (b.l. 111), tačiau duomenų, kad minėti įpareigojimai įvykdyti byloje nėra. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad atsisakė lankyti tėvystės kursus dėl konflikto su nepatikusia socialine darbuotoja, ši aplinkybė neįrodo jos pastangų keisti esamą situaciją, be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ne kartą nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais ir dėl to nebuvo galima suteikti jai socialinių paslaugų (b.l. 105). Įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovei diagnozuotas ligas bei jos sveikatos būklę yra pagrįsta manyti, kad tokie veiksmai iš dalies sąlygoti jos ligos nulemto charakterio savybių ir nėra duomenų, kad padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti ((duomenys neskelbtini) str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisės apsaugos principu, teismas daro išvadą, kad dėl objektyvių aplinkybių – atsakovės ligos bei jos ir socialinių gyvenimo sąlygų sąlygotos motinystės įgūdžių stokos atsakovė negali tinkamai įgyvendinti jai suteiktų asmeninių tėvų teisių - rūpintis vaikais, sudaryti tinkamas sąlygas jiems augti ir vystytis, taip, kad tai atitiktų vaikų interesus, t.y negali šiuo metu atlikti LR CK 3.165 straipsnyje nustatytų pareigų vaikų atžvilgiu, bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad artimiausiu metu situacija gali iš esmės pasikeisti, todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovės atskyrimo nuo vaikų kaip pagrįstas ir teisėtas tenkintinas (CK 3 str., 3.179 str.).

Dėl atsakovo neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

CK 3.180 str. nustato, kad teismas gali priimti sprendimą dėl neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, jeigu nustato, kad jie vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-30 nuosprendžiu atsakovas A. J. buvo pripažintas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d. (civilinė byla Nr. 2-2736-647, b.l. 27-28), Vilniaus apygardos teismo 2015-12-07 nuosprendžiu atsakovas A. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d., 3d., 150 str. 4 d., jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė (b.l. 61-69), atsakovas yra teistas dėl nusikalstamų veikų, tame tarpe ir labai sunkių, padarytų savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Minėtos aplinkybės kaip ir kitų byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas piktnaudžiavo tėvo valdžia, žiauriai elgėsi su vaikais, darė ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir sveikatai, be to įvertinus byloje esančių įrodymų visumą nėra pagrindo išvadai, kad artimiausiu metu padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2d.). Atsakovas teismo posėdyje nurodė sutinkantis su ieškovo reikalavimu dėl tėvo valdžios apribojimo jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kaip teisėtas ir pagrįstas tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui nepilnamečių vaikų atžvilgiu ((duomenys neskelbtini) str., 185 str., CK 3.180 str., (duomenys neskelbtini) str. 5 d.).

Dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai T. J., S. J., L. J. gyvena VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“, kuriame jie tinkamai adaptavosi, gyvenimas šiuose namuose užtikrina dabartinius vaikų poreikius bei interesus, byloje yra duomenys apie teigiamus vaikų raidos pokyčius, gerėjančią emocinę būklę, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad nustačius institucinę globą vaikams bus užtikrintos tinkamos sąlygos augti bei vystytis, todėl jiems nustatytina nuolatinė institucinė globa, paskiriant nuolatiniu globėju VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinį centrą“, vaikų gyvenamąją vietą nustatant VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“ (LR CK 3.165, 3.180, 3.192 str., 3.195 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.238, 3.242, 3.251 str., 3.252, 3.256-3.257, 3.265 str.).

Neterminuotai apribojus tėvų valdžią ir nustačius nuolatinę globą, tėvams išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką. Šios nuostatos taikomos ir atskyrus nepilnamečius vaikus nuo tėvų. LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Byloje yra duomenys, kad atsakovė yra iš dalies darbinga (darbingumas apribotas 50 procentų), todėl darytina išvada, kad ji gali ir turi teikti vaikams išlaikymą (CK 3.195 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nekilnojamo ir kilnojamo turto neturi, jos galimybės įsidarbinti yra ribotos, todėl įvertinus paminėtą bei duomenis apie atsakovės iki bylos iškėlimo gautas pajamas, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis lėšas išieškant globojančiai institucijai pinigus pervedant į asmenines vaikų sąskaitas paskiriant nepilnamečių vaikų gaunamų lėšų tvarkytoju VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinį centrą“ (CK 3.198 str., CK 3.275 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 263-268, 270, 282, 406-407 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

A. T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos I. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečių T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiams T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir jų globėju paskirti VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centrą“, kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“.

Priteisti nepilnamečiams T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iki jų pilnametystės iš atsakovės I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 50 Eur (penkiasdešimt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-10-11 išieškant globojančiai institucijai pinigus pervedant į asmenines vaikų sąskaitas, paskiriant nepilnamečių vaikų gaunamų lėšų tvarkytoju VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinį centrą“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.