- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- 1-71-354/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-4-00068-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Kaltinamasis
- D. U.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku-derintoju, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (prokuroro teisme pateiktu kaltinimu – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis D. U. 2021 metų spalio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo popieriaus lapelį, perforacijos būdu padalintą į 20 kvadratinių mini lapelių, su psichotropine medžiaga 1cP-LSD, šią psichotropinę medžiagą 2021 m. spalio 13 d. 19 val. su savimi laikė ir gabeno iki AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių 15-ojo pašto, esančio Tilžės g. 109, Šiauliuose, kur ją įdėjęs į foliją ir plastikinį maišelį, paslėpė žurnale „National geographic“ bei pateikė išsiuntimui registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) M. U. adresu: (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, kaltinamasis D. U. ?2021 metų spalio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgytą popieriaus lapelį, perforacijos būdu padalintą į 20 kvadratinių mini lapelių, su psichotropine medžiaga 1cP-LSD, 2021 m. spalio 13 d. 19 val. įdėjo į foliją ir plastikinį maišelį, kurį paslėpė žurnale „National geographic“, po to pateikė AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių 15-ajam paštui, esančiam Tilžės g. 109, Šiauliuose, išsiuntimui registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) M. U. adresu: (duomenys neskelbtini) Vokietijos Federacinėje Respublikoje, taip, neturėdamas leidimo, pasikėsino gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną šią psichotropinę medžiagą, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2021 m. spalio 14 d. 18.06 val. AB Lietuvos paštas Šiaulių regiono paskirstymo skyriuje, esančiame Radviliškio g. 53, Šiauliuose, šią siuntą su psichotropine medžiaga sulaikė Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje.
Įrodymai, jų vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija
3. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. U. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (prokuroro teisme pateiktą kaltinimą) bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. spalio mėn. vakare vaikštant su šunimi Šiaulių miesto bulvare ties (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“. jį užkalbino jaunuoliai dėl šuns. Jie kalbėjosi ir jis vaikinų paklausė, kaip jaunimas dabar linksminasi. Jie atsakė, kad „užsimetam ant liežuvio ir einam tūsintis“, paaiškino, kad tai yra kažkokios medžiagos, kurios padeda atsipalaiduoti. Jam pasiūlė tą dalyką išmėginti. Nieko blogo neįtardamas, nepagalvodamas apie pasekmes, jis sutiko nusipirkti ir pamėginti. Pirko, nes norėjo broliui M. U. padaryti siurprizą. Pastarasis vienas gyvena Vokietijoje, jo sunki psichologinė situacija, aplink nėra jokios lietuvių bendruomenės, labai mažas miestelis, toli nuo didesnių miestų. Nupirko iš jaunuolių, nematė, kas ten buvo, nes buvo įvyniota į foliją. Jam padavė ir sakė, kad ten viskas yra, jis per daug nesigilino. Lapelis kainavo 20 eurų. Pagalvojo, kad tai gali būti nelegalu, bet nesuvokė, kokios gali būti pasekmės ir atsakomybė. Patyrė didelį stresą, tai jo pati didžiausia klaida. Pamanė, kad tai gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos, bet konkrečiai kokios, nežinojo. Nežinojo, kokie atsipalaidavimo būdai ir kas ten turėtų būti, nes su tuo nelabai ką bendro turi. Paketėlį parsinešė namo, ten laikė. 2021 m. spalio 13 d. po darbo nuėjo į prekybos centrą „Saulės miestas“, „Rimi“ parduotuvėje nupirko žurnalą „National geographic“, kadangi brolis buvo prašęs to žurnalo, nes Vokietijoje jo neįmanoma nusipirkti. Po to nuėjo į paštą, išpakavo žurnalą, lapelį įdėjo į žurnalą, pritvirtino su lipnia juosta, kuri buvo pašte, supakavo ir išsiuntė į Vokietiją. Kaltinamajame akte brolio adresas nurodytas teisingai. Suprato, kad medžiagas nelegaliai įsigijo ir neteisėtai siuntė, bet nežinojo, kokios yra pasekmės, negalvojo, kad gali būti kažkas blogo. Broliui jis pasakė, kad yra žurnalas, klausė, ar šis gavo žurnalą. Po kurio laiko, gal po mėnesio, skambino į paštą, pradėjo ieškoti dingusio žurnalo. Pašte pasakė, kad siunta yra dingusi. Po to jam paskambino tyrėja ir pasakė, kad norėtų jį apklausti. Tai galėjo būti sausio mėnesį. Su broliu kalbėjo po to, kai jį (kaltinamąjį) apklausė. Jis tuomet suprato, kad jo laukia itin rimti nemalonumai už itin kvailą poelgį. Ikiteisminio tyrimo metu susipažino su vaizdo įrašais, juose užfiksuotas jis „Rimi“ parduotuvėje ir pašte.
3.1. Už labai neapgalvotą ir vaikišką poelgį sulaukė rimtų pasekmių, jau pusę metų stresas tęsiasi. Jo tikslas buvo padaryti staigmeną broliui. Brolis narkotinių medžiagų nevartoja, jis taip pat nevartoja. Darbovietėje neseniai baigėsi bandomasis laikotarpis, jau pusantro mėnesio dirba pagal standartinę darbo sutartį, jo darbo užmokestis yra 800 eurų į rankas. Iš artimųjų jau nieko neturi – mamą palaidojo prieš porą metų, tėvas miręs prieš 20 metų. Gyvena vienas, butas nupirktas paėmus paskolą, kiekvieną mėnesį moka bankui įmokas, turi finansinių įsipareigojimų. Turi šunį, jį prižiūri vienas, neturi jo kur palikti, viską daro vienas. Jo finansinė situacija sudėtinga, kito nekilnojamojo turto neturi. Tikisi, kad teismas priims tokį sprendimą, kuris nesužlugdys jo gyvenimo, finansinių įsipareigojimų. Laisvalaikiu jis savanoriauja, tikisi, kad jo socialinis gyvenimas nebus izoliuotas ir sužlugdytas.
4. Kaltinamajam D. U. visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajam ir gynėjui bei prokurorui sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
5. Be paties kaltinamojo D. U. prisipažinimo, jo kaltė neteisėtai, turint tikslą platinti, įgijus, laikius ir gabenus psichotropinę medžiagą 1cP-LSD (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir šią psichotropinę medžiagą neteisėtai, neturint leidimo pasikėsinus gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 199 straipsnio 4 dalis) įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
5.1. 2021 m. spalio 14 d. prekių sulaikymo protokole Nr. 1LMB100848 ir apžiūros protokole užfiksuota, kad muitinio tikrinimo metu AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono paskirstymo skyriuje adresu: Radviliškio g. 53, Šiauliai, registruotoje pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) rastas žurnalas „National geographic“, žurnalo viduje polietileniniame užspaudžiamame maišelyje įvyniotas į foliją rastas į 20 dalių padalintas popieriaus lapelis. Ant siuntos nurodyti: siuntėjas – D. U., (duomenys neskelbtini), Šiauliai, Lietuva, gavėjas – U. M., (duomenys neskelbtini) Germany, siunta sulaikyta (t. 1, b. l. 8-15, 23-36).
5.2. Apžiūros protokoluose užfiksuota, kad buvo apžiūrėti iš AB „Lietuvos paštas“ gauti pokalbių dėl negautos siuntos garso įrašai, vaizdo įrašai apie ruošiamą siuntą, iš UAB „Rimi Lietuva“ gautas vaizdo įrašas apie žurnalo „National geographic“ pirkimą (t. 1, b. l. 59, 62, 66-145,148, 151-156).
5.3. 2021-12-30 specialisto išvadoje Nr. 11-2828(21) nurodyta, kad tirti pateiktame popieriaus lapelyje, perforacijos būdu padalintame į kvadratinius mini lapelius, yra 1cP-LSD. 1cP-LSD yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą. Nustatyti, kiek tirti pateiktame lapelyje yra gryno 1cP-LSD, LTEC negali, nes neturi 1cP-LSD pamatinės medžiagos (t. 1, b. l. 42-43).
5.4. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir suvestinėje nurodytas užfiksuotas D. U. ir M. U. telefoninis pokalbis apie D. U. padarytas nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 52-53, 57-61).
6. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų ir kurie atskleidžia nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, ir leidžia spręsti kaltinamojo D. U. baudžiamosios atsakomybės klausimą, visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis D. U. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
6.1. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teisėta narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvarta yra šių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įsigijimas, didmeninė ar mažmeninė prekyba, laikymas, tiekimas ir gabenimas valstybės viduje, importas ar eksportas nepažeidžiant šio įstatymo reikalavimų. Teisėtai apyvartai būtina licencija (leidimas) – dokumentas, išduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir suteikiantis teisę narkotines ir psichotropines medžiagas įsigyti, laikyti, gabenti valstybės viduje, gaminti, perdirbti, importuoti bei eksportuoti, taip pat didmeninei ar mažmeninei prekybai. Minėto straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms taikomas šiuo įstatymu nustatytas kontrolės režimas, sąrašus. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, psichotropinė medžiaga 1cP-LSD įtraukta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti net medicinos tikslams, sąrašą.
6.2. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu. Tai esminis kriterijus, atribojantis nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas padaro bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo pagal BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-458/2013, 2K-43/2014).
6.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. U. neteisėtai disponavo (įgijo, laikė ir gabeno) psichotropine medžiaga 1cP-LSD, turėdamas tikslą ją platinti – išsiųsti savo broliui M. U.. Akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo (tai matyti ir iš jo paties parodymų), jog disponuoja psichotropine medžiaga ir norėjo taip veikti, todėl sprendžiama, jog jis padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia. Taigi, ši kaltinamojo D. U. padaryta nusikalstama veika pagal prokuroro teisme pateiktą kaltinimą teisingai kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui.
6.4. Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Psichotropinių medžiagų kontrabanda visais atvejais sukelia baudžiamąją atsakomybę nepriklausomai nuo jų gabenimo masto ir kiekio. Motyvai ir tikslai nėra būtini šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną, o gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir pan.
6.5. Remiantis anksčiau išdėstytais įrodymais – prekių sulaikymo protokolu, apžiūrų protokolais, specialisto išvada ir paties kaltinamojo parodymais – byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis D. U. registruota pašto siunta pasikėsino išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką, t. y. pasikėsino gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, psichotropinę medžiagą 1cP-LSD. Byloje nustatyti kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, objektyviosios pusės elementai, kurių, kaip jau minėta, neginčija ir pats kaltinamasis, atskleidžia ir padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, kuri pasireiškė kaltinamojo tiesiogine tyčia. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis D. U., būdamas normalaus protinio išsivystymo, suaugęs žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, suvokė pavojingą daromos savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. suprato, jog kėsinasi neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenti psichotropinę medžiagą. Šios nusikalstamos veikos kaltinamasis D. U. nebaigė, t. y. tikslo nusiųsti psichotropinę medžiagą į Vokietijos Federacinę Respubliką savo broliui nepasiekė, dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi pašto skyriuje kaltinamojo paruoštą siuntą su psichotropine medžiaga sulaikė muitinės pareigūnai. Remiantis tuo, kas aptarta, teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, požymių buvimo kaltinamajam D. U. inkriminuotoje veikoje.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
7. Kaltinamasis D. U. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
8. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam D. U. teismas pažymi, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, kuri apibūdinama visuma BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės skyrimo tikslų: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamojo įstatymo sankcijos sukonstruotos taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais, tačiau išimtiniais atvejais skirdamas bausmę teismas gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Tokie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė skiriama, vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Kita vertus, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016), tačiau nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik papildomą vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2011). Taigi, turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).
8.1. Nagrinėjamu atveju D. U. pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje. BK 260 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 4 dalies sankcijose įtvirtinta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, atitinkamai nuo dvejų iki aštuonerių metų ir nuo trejų iki dešimties metų. Taigi baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių už nurodytų veikų padarymą ir byloje nėra nustatyta sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio nuostatas, todėl kaltinamajam D. U. skiriamos bausmės gali būti švelninamos tik vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Spręsdamas dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas kaltinamajam D. U. teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, nors formaliai ir atitinkantis rūšinius tokio nusikaltimo požymius, tačiau gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, asmenų, padariusių nusikaltimą, pavojingumas taip pat skiriasi, o bausmės teisingumas, kaip jau minėta, neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimo principu.
8.2. Vertindamas kaltinamojo D. U. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra susiję su neteisėtu disponavimu psichotropine medžiaga ir šios medžiagos kontrabanda, tačiau kaltinamojo D. U. padarytų nusikaltimų pavojingumas, teismo nuomone, visuomenei yra mažesnis negu kitų rūšinių tokio pobūdžio nusikaltimų. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad specialistai neturėjo galimybės nustatyti psichotropinės medžiagos (1cP-LSD), kuria disponavo kaltinamasis, kiekį, todėl, siekiant nepasunkinti kaltinamojo padėties, spręstina, kad jis neteisėtai disponavo labai nedideliu šios medžiagos kiekiu, be to, šiomis nusikalstamomis veikomis nebuvo sukeltos neigiamos pasekmės kitiems asmenims – psichotropinės medžiagos kontrabanda nutrūko pasikėsinimo stadijoje.
8.3. Vertindamas kaltinamojo D. U. asmenybę, teismas atsižvelgia į jo pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų padarymo metu ir po to. Kaltinamasis D. U. anksčiau baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 83-85), tačiau anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 82) ir byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, dirba. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis atskleidė visas veikų padarymo aplinkybes, tuo padėdamas išaiškinti nusikalstamas veikas, ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Visos šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog kaltinamasis D. U. nėra linkęs nusikalsti, kad jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, o tai rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą.
8.4. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. U. izoliavimas nuo visuomenės nors ir minimaliam BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytam terminui – trejiems metams, o BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas – dveji metai, itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolimesnes resocializacijos galimybes, būtų neproporcingas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Visų šių išdėstytų aplinkybių visuma apskritai nepašalina kaltinamojo D. U. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, tačiau rodo, kad jų pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąjį bausti už padarytas veikas sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausme. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.
8.5. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamojo D. U. atžvilgiu bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaip prašo ir prokuroras, ir paskyrus kaltinamajam už padarytus nusikaltimus kitą, t. y. švelnesnę, bausmės rūšį nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 4 dalies sankcijose. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis D. U. turi finansinių įsipareigojimų bankui, jo darbo užmokestis nedidelis (800 Eur), gyvena vienas, teismas jam skiria laisvės apribojimą, nustatydamas už sunkesnio nusikaltimo (BK 199 straipsnio 4 dalis) maksimalų įstatyme numatytą šios bausmės rūšies taikymo terminą, be intensyvios priežiūros. Priimdamas tokį sprendimą, teismas kaltinamajam D. U. suteikia galimybę įrodyti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
8.6. Teismas, įvertinęs kaltinamojo D. U. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes (nusikalstamos veikos buvo padarytos turint vieningą sumanymą, siekiant vieno tikslo ir rezultato – neteisėtai įgyti psichotropinę medžiagą tikslu ją perduoti savo broliui), daro išvadą, kad D. U. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam D. U. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.
8.7. Kaltinamasis D. U. savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažinama vienu trečdaliu.
8.8. Kadangi kaltinamajam D. U., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriama laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į jau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis, D. U. skiriamas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuomone, šios priemonės bus pakankami ir proporcingi kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės nubaudimo ir bausmės paskirties užtikrinimo elementai.
9. Civilinio ieškinio byloje nėra.
10. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) vokas, po tyrimo likę 0,1598 g popieriaus lapelio su psichotropine medžiaga 1cP-LSD, PC „Rimi“ kasos kvitas, du plastikiniai maišeliai ir folijos skiautė, laikomi MD Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, Ramygalos g. 151, Panevėžys, el. p. spasmd@lrmuitine.lt (t. 1, b. l.44, 58), – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
10.1. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefonų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ informacijos, nešiojamo kompiuterio „Samsung (duomenys neskelbtini)“ standžiojo disko identiškos kopijos informacijos išrašai, išoriniame standžiajame diske Toshiba (duomenys neskelbtini), laikomi Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje, esančiame S. Nėries g. 2, Klaipėdoje (t. 2, b. l. 4-6, 8-9), – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
10.2. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinis diskas Verbatim DVD+R, kuriame yra: AB „Lietuvos paštas“ pateikti 2021-10-13 vaizdo įrašai, AB „Lietuvos paštas“ pateikti 2021-11-06, 2021-11-08, 2021-11-09, 2021-12-17, 2021-12-27, 2021-12-28 pokalbių garso įrašai, UAB „RIMI Lietuva“ pateiktas 2021-10-13 vaizdo įrašas kompaktiniame diske, kompaktinis diskas Titanum CD-R su D. U. pokalbio garso įrašu, laikomi prie baudžiamosios, – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį ir jam paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimą 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. U. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. U. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis, D. U. paskirti įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. U. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) voką, po tyrimo likusius 0,1598 g popieriaus lapelio su psichotropine medžiaga 1cP-LSD, PC „Rimi“ kasos kvitą, du plastikinius maišelius ir folijos skiautę, laikomus MD Sulaikytų prekių administravimo skyriuje Ramygalos g. 151, Panevėžys, el. p. spasmd@lrmuitine.lt, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefonų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ informacijos, nešiojamo kompiuterio „Samsung (duomenys neskelbtini)“ standžiojo disko identiškos kopijos informacijos išrašus, išoriniame standžiajame diske Toshiba (duomenys neskelbtini), laikomus Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje, esančiame S. Nėries g. 2, Klaipėdoje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską Verbatim DVD+R, kuriame yra: AB „Lietuvos paštas“ pateikti 2021-10-13 vaizdo įrašai, AB „Lietuvos paštas“ pateikti 2021-11-06, 2021-11-08, 2021-11-09, 2021-12-17, 2021-12-27, 2021-12-28 pokalbių garso įrašai, UAB „RIMI Lietuva“ pateiktą 2021-10-13 vaizdo įrašą kompaktiniame diske, kompaktinį diską Titanum CD-R su D. U. pokalbio garso įrašu, laikomus prie baudžiamosios, – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.