Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė ieškinį palaiko pilnai ir prašo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2019 m. birželio 20 d. nutarimą Nr.10-841 ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės: atmesti atsakovės G. P. prašymą nutraukti Batų pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už batus sumokėtus pinigus.

Ieškinyje nurodė, kad UAB „Armitana“ ( Pardavėja) ir G. P. ( Pirkėja) 2019 m. balandžio 20 d. sudarė Batų pirkimo-pardavimo sutartį dėl vienos poros moteriškų batų M. K. ( art.MK043T8SKFE2D-622) už 159,99 Eur kainą. 2019 m. balandžio 25 d. Pirkėja kreipėsi į Pardavėją elektroniniu paštu, nurodydama, kad matuodamasi batus neva tai pastebėjo dėmę vidinėje dešinio bato pusėje ir prašė batus pakeisti arba grąžinti pinigus, pridėjo batų nuotraukas bei pirkimo kvitą. Pirkėja buvo su parduotuve susisiekusi ir telefonu, tačiau atvykti į parduotuvę , pristatyti batus apžiūrai ir pateikti rašytinį prašymą dėl sutarties nutraukimo atsisakė. 2019 m. balandžio 26 d. Pardavėjas pateikė Pirkėjai atsakymą, kuriame nurodė, kad batai pardavimo metu buvo tvarkingi, nepraradę prekinės išvaizdos, be dėmės, todėl Pirkėjos prašymas netenkintinas. Ieškovė gavo 2019 m. birželio 20 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ( VVTAT) nutarimą Nr.10-841, kuriuo Pirkėjos prašymas buvo patenkintas, Pirkėjos reikalavimą nutraukti batų pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus ( 159,99 Eur ) pripažino pagrįstu. Nutarime nurodoma, kad VVTAT atliko batų apžiūrą, batai nesugadinti ir nepraradę prekinės išvaizdos, batų vidus ir išorė neturi avėjimo požymių, pado paviršiuje nėra įspaudų, nešvarumų likučių. VVTAT pateikė Gaminio vertinimo išvadą, kurioje nurodė, kad Pirkėjos pateikti ir apžiūrėti batai neatitinka kokybės reikalavimų, kurių Pirkėja galėjo pagrįstai tikėtis, t. y. kurie būtini daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovė nesutinka su VVTAT nustatytomis aplinkybėmis. Prekės pirkimo-pardavimo metu dėmės ant bato nebuvo, o jei dėmė atsirado vėliau, Pardavėja už tai neatsako. Pokalbio su Pardavėjo darbuotojomis metu Pirkėja paminėjo bandymą impregnuoti batus, taigi darė jiems išorinį poveikį. Jei šis trūkumas būtų buvęs pardavimo metu, tai yra išorinis trūkumas, kurio neįmanoma nepastebėti įprastinės apžiūros metu, todėl neatitinka paslėpto defekto požymių. Vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 5 dalimi, jeigu sutarties sudarymo metu Pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, kad daiktas neatitinka sutarties, laikoma, kad daiktas buvo tinkamos kokybės ir Pardavėjas tokiu atveju neatsako. Konkrečiu atveju konstatuotas bato trūkumas yra išorinis, kuris, jei tikrai egzistuotų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, būtų lengvai pastebimas perkant prekę. Be to, VVTAT pasirinko neproporcinga vartotojo teisių gynimo būdą. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad Pirkėjas neturi teisės nutraukti pirkimo-pardavimo sutarties, jeigu daikto trūkumas buvo mažareikšmis. VVTAT nutarime nebuvo sprendžiama dėl prekės trūkumo masto, jo vertinimo mažareikšmiškumo aspektu, nebuvo sprendžiama dėl vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo proporcingumo, nevertino ar vartotojo intereso nėra galimybės apginti kitu būdu, pvz. išvalant bato dėmę ar sumažinant pirkimo-pardavimo kainą.

Ieškovės teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nesutinka su VVTAT nutarimu, nes jis yra nepagrįstas, nemotyvuotas. Prašo ginčą spręsti iš esmės ir vartotojos pareiškimą atmesti. Ginčo batų pirkimo-pardavimo metu jokios dėmės ant jų nebuvo ir tai įrodo kodėl dėmės nematė nei pardavėjos nei pati pirkėja. Atsakovė batus apžiūrėjo, juos matavosi, batai supakuoti buvo pirkėjos akivaizdoje. Jei ant batų būtų buvusi dėmė, atsakovė nebūtų jų pirkusi. Dėmė ant batų atsirado jau po jų pirkimo, todėl ieškovė negali už tai atsakyti. Net jeigu dėmė ir būtų buvusi pirkimo-pardavimo metu, tai negali būti laikoma paslėptu defektu, defektas akivaizdus, o CK 6.327 straipsnyje yra numatyta, kad pardavėjas neatsako pagal už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. CK 6.328 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pirkėjas turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Kai prekės trūkumai yra akivaizdūs ir pirkėja pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jų nepastebėjo, tai tik rodo jos didelį nerūpestingumą. Be to, jei ant ginčo batų dėmė būtų buvusi pirkimo-pardavimo metu, pirkėja tokių batų būtų nepirkusi. Dėmė ant bato negali būti laikoma esminiu trūkumu, o CK 6.363 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad , pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. VVTAT priimdama nutarimą pagal atsakovės pareiškimą nesprendė klausimo dėl to ar atsakovės pasirinktas teisių gynimo būdas- pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas yra proporcingas šiai konkrečiai situacijai. Taip pat nebuvo sprendžiama dėl dėmės kilmės, susidarymo momento ir t.t. Pardavėjas neatsako už daiktų kokybę, jei daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui, dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ir saugojimo taisykles. Atsakovė telefoninio pokalbio su ieškovės pardavėja metu buvo pripažinusi, kad mėgino ginčo batus impregnuoti. Be to, atsakovė kreipėsi dėl batų trūkumų praėjus savaitei po batų pirkimo, todėl neaišku kas buvo daroma su ginčo batais per šį laiką. Perkant batus, atsakovei buvo pritaikyta 20 proc. nuolaida, nes atsakovė pasinaudojo lojalumo kortele, nuolaida neturi nieko bendro su prekės būkle. Tai nėra nuolaida dėl batų dėmės, nes , jei nuolaida taikoma dėl batų defektų, tai visada atžymima čekyje. Atsakovė pripažino, kad nebuvo pakankamai atidi, todėl prisiėmė riziką sau.

Atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.