Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolės Sušinskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui V. O., atsakovų Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūros atstovui Viktorui Mindžiuliui, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Indrei Bernotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Olkusjana“ skundą atsakovams Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūrai, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB ,,Olkusjana“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti: 1) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) Elektrėnų savivaldybės agentūros (toliau –Agentūra) 2011 12 23 privalomąjį nurodymą Nr. VR-16.2-12; 2) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 01 19 sprendimą Nr. VR-1.7-123; 3) Vilniaus RAAD Elektrėnų savivaldybės agentūros 2012-04-30 privalomąjį nurodymą Nr. VR-16.2-3; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-2, 71).

Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovė, neatlikusi patikrinimo įmonėje ir joje net neapsilankiusi, išdavė privalomąjį nurodymą Nr. VR -16.2-12, kuriuo nurodė nuo 2012 metų nutraukti nevalytų paviršinių nuotekų, surenkamų nuo įmonės teritorijos, išleidimą į gamtinę aplinką. Atsakovė nurodymą grindė vien tik 2011 11 15 akto pagrindu, kurio nuostatos yra prieštaringos. Vienu atveju teigiama, kad nuo didesnės teritorijos dalies lietaus vanduo patenka į aplinką nevalytas, kitu atveju teigiama, kad, lietui lyjant, dalis nuotekų gali patekti į aplinką. Akte nėra konkrečiai ir neginčytinai užfiksuota, kad nuo įmonės teritorijos lietaus vanduo patenka į aplinką. Techninę problemą dėl galimo lietaus nuotekų patekimo į aplinką specialistai mato tik tame, kad ne visa teritorijos dalis yra aptverta borteliais. Apie šioms nuotekoms reikalingų valymo įrengimų nebuvimą ar būtinumą juos įrengti, Akte nekalbama. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 17 p. nurodoma, kad Reglamento 15 ir 16 p. reikalavimai galimai teršiamoms teritorijoms taikomi nuo 2012 01 01. Neginčija, kad įmonė teritorijoje, užsiimanti mėsos perdirbimu, pagal Reglamento 4 p. priskirtina prie galimai teršiamų teritorijų. Tačiau Reglamento 15 p. prieš nurodant reikalavimą dėl paviršinių nuotekų valymo, nurodoma, kad į aplinką išleidžiamos ant galimai teršiamų teritorijų susidariusios paviršinės nuotekos turi atitikti šio Reglamento 18 punkte nustatytus reikalavimus. O šiame 18 punkte įvardijamas konkretus į aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumas, negalintis viršyti tam tikrų ribinių skaičių. Tai reiškia, kad nuotekų valymas nepašalina visų užteršimų ir jam nekeliami tokie reikalavimai. Aplinkos apsaugos inspektorius, nesurinkęs duomenų, ar iš įmonės į aplinką išleidžiamos paviršinės nuotekos, o jeigu tokios ir yra, ar išleidžiamų nuotekų užterštumo lygis didesnis, nei tai leidžia Reglamentas, neturi pagrindo Nurodymu imperatyviai reikalauti valyti šias nuotekas.

Atsakovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 19-20) nurodė, kad taikant regioninės rotacijos principą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros pareigūnai atliko pareiškėjos vykdomos veiklos patikrinimą. Remiantis šių pareigūnų atlikto patikrinimo rezultatais, kurie užfiksuoti 2011 11 15 patikrinimo akte Nr. 153, buvo surašytas skundžiamas privalomasis nurodymas, todėl pareiškėjos teiginiai, jog privalomasis nurodymas surašytas nenuvykus į įmonę, yra nepagrįsti ir atmestini. Patikrinimo akto 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, jog lietaus vanduo nuo didesnės teritorijos dalies patenka į aplinką nevalytas. Patikrinimo akte užfiksuota tiek bendra visos įmonės situacija, tiek situacija ties konkrečia vieta - plovimo aikštele, t.y. nustatyta, jog paviršinės nuotekos gali patekti į aplinką ne tik nuo bendros įmonės teritorijos, bet ir iš plovimo aikštelės, kadangi ne visur įrengti borteliai. Patikrinimo aktu yra tik fiksuojama esama padėtis, šiuo atveju - aplinkybė, jog paviršinis vanduo patenka į aplinką nevalytas. Pati įmonė turi užtikrinti, kad paviršinės nuotekos patektų į aplinką tik išvalytos, o kaip to pasiekti priklauso nuo pačios įmonės, t.y. įmonė gali ne tik pati įsirengti valymo įrenginius, kuriuose būtų valomos paviršinės nuotekos, bet ir surinkinėti šias nuotekas ir vėliau atiduoti įmonei, turinčiai nuotekų valymo įrenginius. Paviršinių nuotekų surinkimo, valymo ir išleidimo reikalavimus nustato Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 (toliau - Reglamentas). Vadovaujantis Reglamento 4 punkte pateiktų sąvokų apibrėžimais, pareiškėjos įmonės teritorija patenka į 7 pastraipoje pateiktos „galimai teršiamos teritorijos“ sąvokos apibrėžimo sritį. Todėl siekiant išvengti aplinkos teršimo nuo 2012 metų nevalytos paviršinės nuotekos negali būti išleidžiamos į gamtinę aplinką. Pareiškėja skunde klaidingai interpretuoja Reglamento 18 punktą ir jame nurodytas teršalų koncentracijas. Paviršinės nuotekos privalo būti valomos. Reglamento 18 punkte yra nurodytos maksimalios teršalų koncentracijos, kurios gali būti išleidžiamos į aplinką, jau su išvalytomis nuotekomis. Įmonės teritorijoje nėra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo tinklų, nėra įrengta bendro išleistuvo, dėl to skirtingų koncentracijų paviršinės nuotekos nuteka galimo nuolydžio kryptimi link Merkio upės, o nustatyti tokių nutekančių nuotekų bendrą užterštumą nėra galimybių. Dalis įmonės teritorijos patenka ar ribojasi su ypatingą statusą turinčia teritorija - Merkio ichtiologiniu draustiniu. Ne kiekvienai teritorijai nustatomas toks ypatingas teisinis režimas, todėl yra ypač aktualu, kad į šalia tekančią Merkio upę patektų tik švarios, išvalytos iki nustatytų reikalavimų nuotekos.

Atsakovė Vilniaus RAAD Elektrėnų savivaldybės agentūra su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 28) nurodė, kad yra Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento padalinys, todėl jos nuomonė sutampa su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuomone.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad patikrinimo aktas surašytas 2011 11 15, o skundžiamas privalomasis nurodymas 2011 12 23, t. y. praėjus beveik 1,5 mėnesio. Mašinų plovimo aikštelės bortelis buvo išlaužtas netyčia ant jo užvažiavus sunkvežimiui. Padarinys buvo pašalintas jau kitą dieną po inspektoriaus apsilankymo įmonėje ir patikrinimo akto surašymo. Tačiau inspektorius V. M. privalomąjį nurodymą surašė nuo patikrinimo akto surašymo praėjus 1,5 mėnesio, neįsitikinęs, ar patikrinimo akte nurodyti pažeidimai jau yra pašalinti. Skundžiamas privalomasis nurodymas grindžiamas aplinkybėmis, konstatuotomis 2011 11 15 patikrinimo akte, o keliamas naujas reikalavimas, paremtas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto 2007 04 02 aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-193, reikalavimais. Priverstinai reikalaujant įsirengti nuotekų valymo įrenginius, peržengiama Departamento kompetencija. Toks nurodymas yra neteisėtas, nes įmonė gali pati pasirinkti, kokiu būdu valys nuotekas. Tai, kad įmonėje įrengtas nuotekų surinkimo rezervuaras, nurodyta ir patikrinimo akte. Surinktas paviršines nuotekas pareiškėja išveža išvalyti. Tą įrodo ir įmonėje pildomi specialūs žurnalai. Skundžiamas nurodymas nėra pagrįstas faktais apie pareiškėjos teritorijoje surenkamų nuotekų užterštumą, viršijantį Reglamente nurodytas leistinas išvalytoms nuotekoms leidžiamas koncentracijos ribas. Reikalavimas įsirengti brangiai kainuojančius valymo įrenginius, kai atsakovas negali patikrinti išvalyto vandens parametrų, nepagrįstas. Be to, atsakovas negali nustatyti, ar pareiškėjos įmonės teritorijoje surenkamose nuotekose yra Reglamento nustatytas ribas viršijantis teršalų kiekis.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad už privalomojo nurodymo nevykdymą įmonės atsakingam asmeniui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. Įmonės atstovas susimokėjo paskirtą baudą, jos neskundė. Buvo priimtas pakartotinas privalomasis nurodymas, kurio formuluotė identiška skundžiamam privalomajam nurodymui. Privalomajame nurodyme nurodoma nutraukti nevalytų paviršinių nuotekų išleidimą į aplinką. Šiuo privalomuoju nurodymu įmonė nėra įpareigojama įsirengti nuotekų valymo įrenginių. įmonė turi pasirinkimo laivę, kokį būdą pasirinkti, t. y. ar pačiai valyti surinktas nuotekas, ar jas atiduoti valyti tuo užsiimančioms įmonėms.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Vilniaus RAAD Elektrėnų savivaldybės agentūros atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad Reglamente išdėstytos nuostatos, kaip turi būti tvarkomos paviršinės nuotekos, nurodyta, kad veikiančios įmonės per penkerius metus, t. y. iki 2012 m., turi įsirengti nuotekų valymo įrenginius, t. y. neturi teisės į aplinką išleisti nevalytų nuotekų. Pareiškėja iki nurodyto laiko to nepadarė. 2012 04 24 kartu su kolega visais aspektais patikrino pareiškėjos įmonės teritoriją ir surašė patikrinimo aktą. Nurodė, kad per galinę įmonės teritorijos sienelę, jei nebus vykdomas nuotekų surinkimas, nuotekos pateks tiesiai į Merkio upę. Kadangi privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, įmonės vadovas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, surašytas naujas privalomasis nurodymas. Įmonės vadovas atsižvelgė į atlikto patikrinimo išvadas ir parengė nuotekų surinkimo sistemos įrengimo techninį projektą, jam paskyrė maksimalų terminą, t. y. iki 2012 07 20, sistemai įsirengti. Pirmojo patikrinimo metu įmonės vadovas nurodymus ignoravo, todėl buvo pasirinktos kategoriškos poveikio priemonės. Antrajame privalomajame nurodyme įvykdymo terminai suderinti su įmonės vadovu. Pirmasis privalomas nurodymas nebuvo paremtas prielaidomis, kaip teigia pareiškėjos atstovas, kadangi ant patikrinimo akto pasirašė pats įmonės savininkas nurodydamas, kad įsipareigoja pašalinti nustatytus pažeidimus. Elektrėnų savivaldybės agentūra netikrina ūkio subjekto išleidžiamų į aplinką nuotekų.

Skundas netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros atsakingi darbuotojai, dalyvaujant UAB ,,Olkusjana“ direktoriui, atliko neplaninį pareiškėjos patikrinimą, kurio tikslas aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi patikrinimas. Patikrinimo rezultatus surašė 2011 11 15 patikrinimo akte Nr. 153 (b. l. 21-23). Akte nurodyta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog įmonėje nėra įsakymu paskirto už aplinkos apsaugą atsakingo darbuotojo. Dalis teritorijos patenka į Merkio ichtiologinio draustinio teritoriją. Akto 2 p. konstatuota, kad lietaus vanduo nuo didesnės teritorijos dalies patenka į aplinką nevalytas. Lietui lyjant ir plaunant kėbulus, dalis nuotekų gali patekti į aplinką, nes ne visur yra borteliai (b. l. 21-23). Prie akto pridėtos kai kurių nustatytų pažeidimų nuotraukos bei Tyrimų rezultatų protokolai (b. l. 82-83, 84, 85-86, 87-91). Patikrinimo aktą pasirašė patikrinimą atlikę pareigūnai ir pareiškėjos direktorius.

Elektrėnų savivaldybės agentūra 2012 12 31 privalomuoju nurodymu Nr. VR-16.2-12 pareiškėjai nurodė vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 04 02 įsakymo Nr. Dl-193 ,,Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas“ 17 p. nustatytus reikalavimus nuo 2012 metų nutraukti nevalytų paviršinių nuotekų, surenkamų nuo įmonės teritorijos, išleidimą į gamtinę aplinką. Nurodo, kad reikalavimus privaloma įvykdyti iki 2012 01 01 ir juos įvykdžius nedelsiant informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį pareigūną (b. l. 24).

Pareiškėja, nesutikdama su privalomuoju nurodymu, pateikė skundą Vilniaus RAAD (b. l. 25). Skunde nurodė, kad inspektorius, surašydamas nurodymą, nepateikė duomenų, kad pareiškėjos teritorijoje susidarančios nuotekos viršija maksimaliai leistiną jų užterštumą, dėl ko būtų privalomas jų valymas.

Vilniaus RAAD 2012 01 19 sprendimu Nr. VR-16.2-12 atsakė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog lietaus vanduo nuo didesnės teritorijos dalies patenka į aplinką nevalytas. Lietui lyjant ir plaunant kėbulus, dalis nuotekų gali patekti į aplinką, nes ne visur yra borteliai. Nurodė, kad vadovaujantis Reglamento 4 punkte pateiktų sąvokų apibrėžimais, pareiškėjos įmonės teritorija patenka į 7 pastraipoje pateiktos „galimai teršiamos teritorijos“ sąvokos apibrėžimo sritį. Paaiškino, kad pareiškėja klaidingai interpretuojate Reglamento 18 punktą ir jame nurodytas teršalų koncentracijas. Paviršinės nuotekos privalo būti valomos. Reglamento 18 punkte yra nurodytos maksimalios teršalų koncentracijos, kurios gali būti išleidžiamos į aplinką, jau su išvalytomis nuotekomis. Atsižvelgiant į tai, jog privalomasis nurodymas pateiktas siekiant užtikrinti, jog paviršinės nuotekos nepatektų į aplinką nevalytos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2011 12 23 privalomąjį nurodymą Nr. VR-16.2-12 paliko nepakeistą (b. l. 26).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 punktas nustato, jog privalomasis nurodymas- aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ir juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomų nurodymų davimo atvejai ir tvarka aptarti Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 18-22 straipsniuose. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje reglamentuoti privalomojo nurodymo davimo atvejai, t. y. juridiniai pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 punktą, privalomasis nurodymas duodamas, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti.

Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokie duomenys turi būti privalomajame nurodyme, 4 punkte pasakyta, kad turi būti nurodyta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti.

Jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo (24 str.).

Reglamento 17 p. nustatyta, kad galimai teršiamoms teritorijoms, kuriose veikla jau vykdoma arba kurioms įrengti projektavimo sąlygos išduotos iki šio Reglamento įsigaliojimo, 15 ir 16 punktų reikalavimai taikomi nuo 2012 metų.

Reglamento 15 ir 16 punktai nustato, kad į aplinką išleidžiamos ant galimai teršiamų teritorijų susidariusios paviršinės nuotekos turi atitikti šio Reglamento 18 punkte nustatytus reikalavimus. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose (privaloma: smėlio (purvo) sėsdintuvas, gravitacinis naftos atskirtuvas, papildoma naftos sulaikymo grandis (kolisenciniai atskirtuvai, sorbciniai filtrai, flotatoriai, biosorbciniai reaktoriai ar pan.); automatinės priemonės, užkertančios kelią valymo įrenginiuose sulaikytų teršalų išnešimui ir signalizuojančios apie tokį pavojų), kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 18.1 ir 18.3 punktuose nustatytas sąlygas 15 p.); paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,02 ha, prieš išleidžiant į bendras (kitiems asmenims priklausančias) paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas turi būti valomos bent smėlio (purvo), naftos gaudyklėse, kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 24.1 ir 24.3 punkte nustatytas sąlygas (16 p.).

Pareiškėjos bendrovėje buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kurio metu inspektorius nustatė, kad bendrovėje lietaus vanduo nuo didesnės teritorijos dalies patenka į aplinką nevalytas; lietui lyjant ir plaunant kėbulus, dalis nuotekų gali patekti į aplinką, nes ne visur yra borteliai, t. y. nustatė aplinkosauginių teisės aktų pažeidimo faktą. Inspektorius, nustatęs pažeidimo faktą, kaip tai reglamentuota Apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo18 straipsnio 1 punkte, surašė pareiškėjai nurodymą, kuriuo pareiškėją įpareigojo nuo 2012 metų nutraukti nevalytų paviršinių nuotekų, surenkamų nuo įmonės teritorijos, išleidimą į gamtinę aplinką, t. y. įpareigojo nepažeisti Reglamento 17 p. nuostatos, kad galimai teršiamoms teritorijoms, kuriose veikla jau vykdoma arba kurioms įrengti projektavimo sąlygos išduotos iki šio Reglamento įsigaliojimo, 15 ir 16 punktų reikalavimai taikomi nuo 2012 metų. Nurodymą įpareigojo įvykdyti iki 2012 01 01 ir apie tai informuoti atsakingą darbuotoją. Privalomojo nurodymo duomenys patvirtina, kad pareiškėja privalomojo nurodymo įvykdymo terminą suderinti atsisakė (b. l. 24, kita pusė), jį apskundė Departamentui. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėja, kaip tai nustatyta Įstatymo 24 str., dėl nurodymo neįvykdymo buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, nutarimo neskundė, paskirtą baudą susimokėjo. Pareiškėja neginčija, kad ji patenka į galimai teršiamos teritorijos sąvoką. Jos atstovas teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad bortelius netyčia nugriovė sunkvežimis, pažeidimas po kelių dienų buvo pašalintas. Darytina išvada, kad pareiškėja suprato, kad tai yra pažeidimas, teigia, kad jis per kelias dienas buvo pašalintas, tačiau apie pažeidimo pašalinimą, kaip tai nurodyta nurodyme, atsakingam pareigūnui nepranešė.2012 08 01d. įmonėje buvo atliktas patikrinimas ir (b.l.108-112) nustatyta, kad trūkumai pašalinti, klausimas dėl paviršinių nuotakų surinkimo ir valymo sistemos įrengimo nuo įmonės teritorijos yra išspręstas, visi ginčijami ankstesni nurodymai įvykdyti.

Šios aplinkybės liudija, kad pareiškėja suprato ir sutiko su pažeidimu, dėl nutarimo nevykdymo paskirtą administracinę nuobaudą susimokėjo, t. y. pareiškėja pripažino patikrinimo metu nustatytus ir akte užfiksuotus pažeidimus ir juos pašalino.

Įvertinęs visą surinktą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog buvo nustatytas neabejotinas faktas, kad iš pareiškėjos teritorijos dalis nuotekų į aplinką patenka nevalytų ir tuo yra pažeidžiamos Reglamento 17 p. nuostatos, reikalaujančios iki 2012 nutraukti nevalytų paviršinių nuotekų, surenkamų nuo įmonės teritorijos, išleidimą į gamtinę aplinką. Inspektorius pagrįstai surašė pareiškėjai privalomąjį nurodymą ir nustatė jo įvykdymo terminą . Todėl Vilniaus RAAD Elektrėnų savivaldybės agentūros 2011 12 23 privalomasis nurodymas Nr. VR-16.2-12 ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 01 19 sprendimas Nr. VR-1.7-123 yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti pareiškėjos skunde ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, kad Privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui. Pagal šio straipsnio 7 dalį Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos) sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Darytina išvada, kad įstatymas tokiam ginčui numato išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką. Duomenų, kad pareiškėja Vilniaus RAAD Elektrėnų savivaldybės agentūros 2012 04 30 privalomąjį nurodymą Nr. VR-16.2-3 skundė ikiteismine tvarka byloje nepateikta, t. y. pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstine skundo nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl reikalavimas šioje dalyje nutraukiamas.

Netenkinus pareiškėjos reikalavimų, priteisti teismo išlaidas nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 7 p., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos UAB ,,Olkusjana“ skundą dalyje dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūros 2011 12 23 privalomojo nurodymo Nr. VR-16.2-12 ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 01 19 sprendimo Nr. VR-1.7-123 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Kitoje dalyje bylą nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.