- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-26
- Bylos Nr.
- N-575-208-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarimo panaikinimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. balandžio 29 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. darbo specialistas A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. B. už tai, kad jis, būdamas nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. sausio 15 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „BSV“ direktoriumi: a) 2007-10-26 susitarė su S. Š. (S. Š.) dėl darbo statybos objektuose apdailininku (plytelių klojėju), darbo užmokesčio mokėjimo pagal atliktus darbus 35 Lt už 1 m² grindų ir 40 Lt už 1 m² sienų, darbo sąlygų užtikrinimo, nesudarė su juo darbo sutarties, leido dirbti be rašytinės darbo sutarties įmonės statybos objekte Pasieniečių mokykloje Medininkų k., Vilniaus raj. nuo 2007 m. spalio 26 d. iki 2007 spalio 29 d.; b) 2007 m. lapkričio 14 d. susitarė su P. P. (P. P.) dėl darbo statybos objektuose apdailininku (plytelių klojėju), darbo užmokesčio 800 Lt per mėnesį, darbo sąlygų užtikrinimo, nesudarė su juo darbo sutarties, leido dirbti be rašytinės darbo sutarties įmonės statybos objekte prekybos centre „Iki" Šeškinės g. 32, Vilniuje nuo 2007 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. gruodžio 4 d. ir nuo 2007 m. gruodžio 15 d. iki 2007 m. gruodžio 22 d., tuo padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnyje ir 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutarimu V. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyje dėl nelegalaus S. Š. darbo, nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį (už nelegalų P. P. darbą) paskyrė 3000 litų baudą. Teismas konstatavo, kad iš posėdyje apklausto liudytojo S. Š. parodymų matyti, kad jo parodymai duoti teismo posėdyje iš esmės atitinka jo rašytiniams paaiškinimams, kuriuos jis parašė Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, todėl abejoti tuo, kad dėl darbo sąlygų jis tarėsi ne su V. B., kuris yra vadovas, o su L. J., kuris buvo tik akcininku, teismas neturi pagrindo. V. B. paaiškino, kad darbuotojus – S. Š. ir P. P. surado A. J., o tarėsi su jais L. J.. Tuo metu V. B. buvo direktoriumi, L. J. tuo metu dirbo neoficialiai, ieškojo žmonių, objektų, kišosi į V. B. kaip direktoriaus pareigas. Teismas nurodė, kad iš liudytojo P. P. parodymų matyti, kad jie iš esmės atitinka 2008 m. balandžio 3 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes, iš kurių matyti, kad UAB „BSV" jis dirbo plytelių klojėju nuo 2007 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. gruodžio 22 d. ir dėl darbo bendrovėje tarėsi su V. B., bendrovėje pradėjo dirbti 2007 m. lapkričio 14 d., o darbo sutartis buvo sudaryta tik 2007 m. gruodžio 5 d., kurią pasirašė V. B..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti dalį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarimo dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimo ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje arba iš dalies pakeisti ir paskirti švelnesnę baudą nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Asmuo nurodo, kad byloje nebuvo nustatinėjama ir tiriama P. P. reali darbo pradžia, ji buvo užrašyta remiantis subjektyviais P. P. paaiškinimais. Iš paaiškinimų matosi, kad asmuo nežinojo savo darbo pradžios dienos, nes ją parašęs pateisė, o tvirtinimas, kad visas paaiškinimas sudiktuotas yra realus, nes lietuviškai nemokantis ir nesuprantantis darbininkas užrašė paaiškinimą lietuvių kalba. Nenustatyti objektyvus požymis, kad P. P. dirbo UAB „BSV“ nuo 2007 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. gruodžio 4 d., bei faktas, kad nurodytomis dienomis asmuo dirbo nelegalų darbą. Byloje taip pat nėra duomenų ir nenurodoma kur konkrečiai, kokiame objekte konkrečiai, buvo dirbamas nelegalus darbas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad darbuotojas P. P. duodamas parodymus nežinojo, kas yra bendrovės vadovas ir kokia jo pavardė, nurodė, kad A. J. jam mokėjo pinigus. Darbuotojas savo paaiškinimuose nurodė, kad tarėsi dėl darbo, bet nenurodė, kada tarėsi, ar prieš tas dienas, kurios Administracinės teisės pažeidimo protokole nurodomos kaip nelegalus darbas, ar tą dieną, kada buvo sudaryta darbo sutartis. Apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų, ar objektai, kuriuose dirbo darbuotojai tuo metu, buvo UAB „BSV" darbo vietos. Taip pat teigiama, kad darbuotojai nurodę, kad jų darbų vadovais buvo J. V. ir O. Š., tačiau byloje nėra duomenų, kad nurodyti asmenys tuo laiku buvo UAB „BSV" darbuotojai, kaip nenurodyta ir nebuvo aiškinamasi, kas yra L. J. ir A. J., kurie darbuotojų vadinami vadovais ir akcininkais, taręsi su darbuotojais dėl darbo sąlygų ir mokėję jiems darbo užmokestį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes. P. P. UAB „BSV“ dirbo susitaręs su darbdaviu – darbas buvo dirbamas darbdavio valia, bendrovėje dirbo realiai, pakluso joje nustatytai tvarkai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
II.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas normas patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Byloje neabejotinai nustatyta, P. P. susitaręs su UAB „BSV“ direktoriumi V. B. nelegaliai dirbo nuo 2007-11-14 iki 2007-12-04 ir nuo 2007-12-15 iki 2007-12-22. Teismo posėdžio metu liudytojas P. P. aiškiai ir tiesiogiai nurodė, kad su V. B. tarėsi dėl pinigų už darbą, darbo sąlygų (b. l. 119). P. P. parodymus patvirtina ir operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 6-9), ir nuoseklūs P. P. pradiniai paaiškinimai (b. l. 14), ir kt. įrodymai. P. P. darbo vietas ir darbo pobūdį nurodė tiksliai pirminiame paaiškinime bei apklausiamas teismo posėdyje (b. l. 118). O aplinkybė, kas išmokėjo pinigus – pats įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, neturi reikšmės veikos kvalifikacijai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir argumentų nekartoja.
Iš teismo nutarimo seka, kad už nelegaliai dirbantį asmenį teismas paskyrė V. B. mažiausią įstatymo numatytą nuobaudą. Teismas taip pat nenustatė, kad pagal įstatymą paskirta nuobaudą būtų aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus dėl P. P. nelegalaus darbo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.