- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-1371-565/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27161-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rūta Burdulienė, Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl konstitucinių teisių pažeidimais padarytos žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, prašydamas priteisti 100 000 Eur neturinės žalos atlyginimą už teisės kreiptis į teismą pažeidimą ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už teisės į teisingą teismą pažeidimą.
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-466-276/2014 ieškovas buvo pripažintas kaltu, jam paskirtos bausmės pagal BK 201 str. l d., 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 260 str. l d. buvo subendrintos taikant BK 63 str. 4 d. (dalinis bausmių sudėjimas). Pasak ieškovo, jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas BK 63 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-01-27 nutartimi Nr. 2P-1331/2014 ieškovo kasacinį skundą atsisakė nagrinėti, tačiau nurodė ieškovui, kad dėl netinkamo BK 63 str. taikymo ieškovas turi teisę kreiptis į kasacinį teismą su prašymu atnaujinti bylą BPK 451 str. pagrindais. Ieškovas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu atnaujinti bylą, tačiau Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2015-06-30 raštu Nr. 2PA-68 pareiškimą grąžino jo neišnagrinėjęs. Šiuo atveju žala pasireiškė pažeidus ieškovo konstitucinę teisę kreiptis teisminės gynybos.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad teismas veikė neteisėtai arba neveikė pagal Baudžiamojo proceso kodeksą. Prašymo grąžinimas ieškovui ir baudžiamosios bylos neatnaujinimas nesudaro pagrindo neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Ieškovas nenurodė, kokios BPK nuostatos buvo pažeistos, kasaciniam teismui nepriėmus prašymo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-26 sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2015-06-25 kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 str. pagrindu, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą, ištaisyti BK 63 str. taikymo klaidą, patikrinti nuosprendį teisėtumo aspektu ir sustabdyti nuosprendžio vykdymą, panaikinti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, o bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-06-30 raštu grąžino ieškovui pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, nes pareiškime nenurodyti baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atnaujinimo pagrindai, nustatyti BPK 451 str., taip pat rekomendavo ieškovui dėl įstatymo reikalavimus atitinkančių procesinių dokumentų parengimo kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Byloje duomenų, kad ieškovas būtų pašalinęs pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo trūkumus ir pakartotinai pateikęs tinkamai surašytą pareiškimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į CK 6.272 str. 1 d. nustatytą reguliavimą, ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, jog kasacinis teismas pažeidė ieškovo teisę kreiptis į teismą, taip pat nenustatė, jog buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą teismą. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo padaryta klaida dėl bausmių subendrinimo savaime nesidaro pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą teismą. Nors kasacinis teismas išaiškino ieškovui teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo, tačiau ieškovas šios teisės įstatymo nustatyta tvarka nerealizavo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-26 sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Skundžiamas sprendimas pažeidžia Konstitucijos 30 str., EŽT Konvencijos 6 str., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių Pakto 7 str., todėl naikintinas Konstitucijos 7 str. 1 d. pagrindu kaip aktas, prieštaraujantis Konstitucijai. Žala kildinama iš Konstitucijos 30 str. įtvirtinto absoliučios konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeistų teisių gynimo, pažeidimo. Ieškovas du kartus kreipėsi į kasacinį teismą dėl akivaizdžiai neteisingo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisingumo kasacinis teismas nepaneigė, ieškovo teisių ir viešojo intereso neapgynė (tuo padarydamas žalą), atsisakymus nagrinėti ieškovo skundą ir prašymą grindė formaliais pretekstais (Konstitucijai prieštaraujančiomis BPK normomis), t.y. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi kasacinis teismas nepagrįstai apribojo ir paneigė ieškovo absoliučią konstitucinę teisę kreiptis į teismą, šią teisę dirbtinai suvaržė ir nepagrįstai pasunkino jos įgyvendinimą, atsisakė gintį mano pažeistas teisės ir viešąjį interesą; sukūrė tokią teisinę situaciją, kuomet asmens teisė į teisingą nuosprendį ir teisingą bausmę nebuvo ginama teismine tvarka, nors akivaizdu, kad ši teisė yra pažeista. Teismas ieškovo ieškinio apskritai nenagrinėjo, o labai plačiai pasisakė dėl ieškovo teisių, kurias jis turėjo baudžiamajame procese, t.y. peržengė šios bylos nagrinėjimo ribas. Neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad ieškovas realizavo savo teisę atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą netinkamai.Gynyba baudžiamajame procese nėra piliečio pareiga, neteisingas nuosprendis negali būti pateisinamas teiginiu esą asmuo nesigynė ar gynėsi netinkamai. Pareiga užtikrinti baudžiamojo proceso ir nuosprendžio teisingumą, efektyvią piliečio teisių gynybą bei apsaugą tenka valstybei.Skundžiamas sprendimas yra prieštaringas – deklaruojama, kad valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda pažeidus CK 6.246 str. 1 d., ir taip pat valstybės deliktinės atsakomybės pagrindai nepagrįstai susiaurinami, teigiant, kad pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai apima vien tik valstybės pareigą užtikrinti, kad institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai.Instancine tvarka klaida ar neteisingumas gali būti ir nepastebėtas, tačiau aplinkybė, kad šis neteisingumas yra neištaisytas nepaneigia piliečio absoliučios konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Reikalauti žalos atlyginimo pilietis įgyja nuo žalos padarymo momento ir neprivalo laukti, kol aktas, kuriuo padaryta žala bus panaikintas ar pripažintas neteisėtu.Teismas savo iniciatyva privalėjo iškelti ir išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo nusišalinimo ir bylos perdavimo kitam teismui klausimą, nes šioje civilinėje byloje kaip įrodomoji medžiaga yra naudojamas akivaizdžiai neteisingas to paties teismo baudžiamųjų bylų skyriaus priimtas nuosprendis. Teismas nusišalinimo klausimo nekėlė ir neišnagrinėjo, todėl yra pagrindas konstatuoti pirmosios instancijos teismą buvus šališku. Klaidingas BK 63 str. nuostatų taikymas baudžiamojoje byloje ir bausmės neteisingumas yra akivaizdūs, be to, pripažinti kasacinio teismo 2015-01-27 nutartyje Nr. 2P-1331/2014. Pirmosios instancijos teismas negali neigti akivaizdžių ir aukščiausios instancijos teismo pripažintų šio faktų. Teismas nepaneigė šių akivaizdžių faktų, kad: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-26 nuosprendžiu pripažindamas ieškovą kaltu, padarė akivaizdžią BK 63 str. taikymo klaidą ir bausmę už nesunkų nusikaltimą su bausme už sunkų nusikaltimą bendrine dalinio sudėjimo būdu, nors privalėjo taikyti bausmių bendrinimą apėmimo būdu, ir todėl ieškovui paskyrė akivaizdžiai 3 mėn. per didelę subendrintą bausmę; pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisymas yra viešasis interesas, ir tai nustatyti yra teismo pareiga. 2) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovo kasacinį skundą nagrinėti atsisakė, pasisakydamas, kad dėl akivaizdžiai neteisingo BK 63 str. taikymo ieškovas turi teisę kreiptis į kasacinį teismą su prašymu atnaujinti bylą BPK 451 str. numatytais pagrindais. Kasacinis teismas, matydamas akivaizdų neteisingumą ir jo nepaneigdamas, negalėjo šio neteisingumo ištaisyti dėl formalios priežasties – BPK 367 str. 3 d. nuostatos. Aukščiausios instancijos teismas konstatavo negalėjimą vykdyti teisingumą ir apginti viešąjį interesą, todėl darytina išvada, kad BPK 367 str. 3 d. prieštarauja Konstitucijos 30 str. 3) Kasacinis teismas ieškovo prašymą atnaujinti baudžiamąjį procesą grąžino, nors ieškovui paskirta neteisingo dydžio bausmė. Kadangi teismas akivaizdaus neteisingumo neištaisė (neapgynė viešojo intereso), ieškovui privalo būti atlyginta žala.Ieškovas nesutinka, kad jo pareiškime dėl baudžiamojo proceso atnaujinimo nebuvo trūkumų, o priešingai – buvo perteklinių argumentų. BK 63 str. pažeidimas buvo nurodytas aiškiai ir motyvuotai. Ieškovo teisę reikšti nuomonę garantuoja Konstitucijos 25 str. Ieškovas neprivalėjo pakartotinai teikti prašymus atnaujinti procesą, nes visiškai pakanka aplinkybių, kurias nurodė kasaciniam teismui, apie padarytą akivaizdžią klaidą (neteisingą bausmę).
Šalies argumentai
Atsakovas nesutiko su apeliaciniu skundu, prašo palikti skundžiamą sprendimą galioti, o ieškovo skundą atmesti. Atsiliepimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, jog kasacinis teismas pažeidė CK 6.246 str. 1 d. nustatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai sprendžiant ieškovo pareiškimą dėl baudžiamojo proceso atnaujinimo. Todėl nebuvo pažeista ieškovo teisė kreiptis į teismą ir teisė į teisingą teismą.
2) Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad ieškovas 2015-06-25 kreipėsi į kasacinį teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 str. pagrindu, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą, ištaisyti BK 63 str. taikymo klaidą, patikrinti nuosprendį teisėtumo aspektu, sustabdyti nuosprendžio vykdymą, panaikinti nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Iš ieškovo 2015-06-25 pareiškimo turinio nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-29 nuosprendžiu pripažino ieškovą kaltu pagal BK 201 str. 1 d., BK 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 260 str. 1 d. ir taikė BK 63 str. 4 d. (dalinį bausmių sudėjimą). Teismas, subendrinęs bausmę BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindais skyrė ieškovui 6 m. laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismas 2014-10-20 nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Kasacinis teismas 2015-01-27 nutartimi Nr. 2P-1331/2014 kasacinį ieškovo skundą atsisakė nagrinėti, nurodydamas, kad dėl akivaizdaus BK 63 str. nuostatų taikymo pažeidimo ieškovas gali teikti prašymą atnaujinti procesą. Kasacinis teismas 2015-06-30 atsakyme ieškovui į jo 2015-06-25 pareiškimą nurodė, kad iš ieškovo pareiškimo turinio matyti, kad jame nenurodyti baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai, nustatyti BPK 451 str.
3) Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 str. 1 d. 3 p., kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje – tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Valstybės deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai, egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo (neveikimo) baudžiamajame procese, nustatyta CK 6.272 str. 1 d., t.y. valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Valstybės deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai, egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui. Valstybės pareiga atlyginti žalą ir ją patyrusio asmens teisė į žalos atlyginimą atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, t.y. civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio.
Bylos duomenimis, Vilniaus m. apylinkės teismas 2014-06-29 nuosprendžiu pripažino ieškovą kaltu pagal BK 201 str. 1 d., BK 24 str. 4 d., 25 str. 2 d., 260 str. 1 d. ir, subendrinęs bausmę BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindais, skyrė ieškovui 6 m. laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismas 2014-10-20 nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Taigi nuosprendis, kuriuo ieškovas buvo nuteistas, nebuvo panaikintas instancine tvarka, taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas apeliaciniu skundu neskundė ieškovo teigimu netinkamai pritaikyto bausmių subendrinimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-30 rašto ieškovui matyti, jog teismas aiškiai detalizavo ieškovo pareiškimo trūkumus. Taigi ieškovas, žinodamas savo teisę teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, atitinkantį BPK 451 str. reikalavimus, šios teisės nerealizavo įstatymo nustatyta tvarka, t.y. kasacinio teismo nurodytų prašymo atnaujinti baudžiamąją bylą trūkumų neištaisė.
Nenustačius neteisėtų teismo (teisėjų) veiksmų, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio.
Kiti ieškovo argumentai neturi teisinės reikšmės siekiant teisingai išnagrinėti šią bylą.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos teisingai, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.