Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1166-899/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-09
Bylos Nr.
1-1166-899/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20727-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1166-899/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20727-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 9 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorei I. Ž.,kaltinamajam A. B., gynėjai advokatei I. B.,nukentėjusiajam V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-23 nutartimi patvirtintas jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 187 straipsnio 3 dalį LR BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, būtent: 2020-05-28 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo prausykloje tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį nukentėjusiajam V. B., taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - viršutinės lūpos žaizdą.

Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jo ir kaimyno V. T. kilo konfliktas. Juos skyrė V. B., kuriam sužalojo veidą, suduodamas ranka. Dėl savo elgesio gailisi, nukentėjusiojo atsiprašo. Prieš konfliktą buvo vartojęs alkoholį. Sutinka atlyginti V. B. padarytą 300 Eur dydžio neturtinę žalą bei 48,51 Eur žalą, padarytą ligonių kasoms. Planuoja nuo 2020-07-05 dirbti vairuotoju. Sutinka dirbti viešuosius darbus.

Nukentėjusysis V. B. teisme dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad įvykio metu buvo sužalotas. Ligoninėje jam siuvo žaizdą, padarytos trys išorinės ir dvi vidinės siūlės. Apie savaitę juto skausmą, negalėjo normaliai valgyti. Naktimis blogai miegojo, skaudėjo galvą. Po įvykio jautėsi blogai. Gyvenime toks pirmas įvykis. Šiuo metu emocijos šiek tiek atslūgusios. Sumažina pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 300 eurų dydžio.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes A. B. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusysis ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, A. B. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodyta, jog V. B. pareiškė, kad 2020-05-28 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo prausykloje kaimynas A. B. konflikto metu vieną kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį ir prakirto lūpą. Kreipėsi į medikus, kur buvo susiūta lūpos žaizda. Prašo kaltą asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka. V. B. parodė, kad 2020-05-28 apie 21.30 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje išgirdo triukšmą, nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Bendro naudojimo prausykloje pamatė kaimynus V. T. ir A. B., tarp kurių vyko konfliktas, jie vienas kitą stumdė. Paklausė, kas čia vyksta, tačiau niekas į jo žodžius nereagavo, kaimynai toliau stumdėsi, buvo suėmę vienas kitam už rūbų. Norėdamas apginti V. T., kurį pažįsta, nusprendė prieiti arčiau ir juos išskirti. Priėjus ir įsiterpus į konfliktą, A. B., nieko nesakęs, vieną kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį, prakirsdamas lupą. Po smūgio susisėmė už veido, pamatė, kad stipriai pradėjo bėgti kraujas. Iškart po konflikto buvo iškviesta policija. Pareigūnams atvykus, nurodė asmenį, kuris trenkė jam į veidą. Dėl patirto sužalojimo iškart GMP buvo nuvežtas į VŠĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės priimamąjį, kur jam buvo nustatyta veido žaizda, susiūta lūpa. Anksčiau jokių konfliktų su kaimynu A. B. nėra turėjęs, mano, kad jį sužalojo, nes buvo neblaivus (b. l. 27-29);

- nukentėjusiojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020-05-29, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alų, buvo išgėręs porą stiklinių, kuris buvo 7,5 laipsnių stiprumo. Vartojo alkoholį vienas, atsigulęs žiūrėjo televizorių ir, išgirdęs triukšmą bendro naudojimo prausykloje, ėjo žiūrėti, kas vyksta. Jo butas kaip tik yra tarp virtuvės ir prausyklos, viskas girdisi. Jam išėjus iš kambario, koridoriuje stovėjo trys moterys, t. y. D., R. ir A., moterų pavardžių nežino, neturi jų kontaktinių duomenų. Jam išėjus iš kambario, girdėjo kaip A. sako: „kas čia, vyrų nėra, jie ten baigia viens kitą užsimušt“. Kas ten mušasi, jis nežinojo, A. neįvardino. Nuėjus patikrinti, pamatė A. B. ir V. T.. Matė, kad jie buvo susikibę, bet, kad vienas kitam suduotų smūgius, nematė. Įlindo į tarpą juos skirti ir ramino, o tuo metu A. jam be įspėjimo sudavė rankos kumščiu vieną smūgį į veido sritį, pataikydamas į lūpą. Pajuto fizinį skausmą, iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, pajuto, kad lūpa prakirsta. Po smūgio nukrito į prausykloje esantį lovį, bet krisdamas nesusižeidė, nepajuto jokio fizinio skausmo. Daugiau jokių smūgių jam suduota nebuvo. Jam atsikėlus, A. kartu su V. T. paguldė ant stalo, jis laikė A. B. už kojų, o V. - už galvos ir laukė, kol atvyks pareigūnai. Tą pačią dieną kreipėsi į Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo susiųsta lūpa bei po apžiūros buvo paleistas gydytis ambulatoriškai. Dėl sukelto fizinio skausmo ir padaryto sužalojimo reiškia civilinį ieškinį (b. l. 47-49);

- liudytojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad A. B. yra jo kaimynas. Jis su A. nepalaiko jokių kaimyniškų santykiu, vengia su juo bendrauti. Minėtame bendrabutyje gyvena nuo 2020 m. sausio mėn. 2020-05-28 apie 20.00 val., būdamas namuose adresu, (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip kaimynas A. B. įspyrė jam į duris. Jis žinojo, kad spyrė A. B., nes atidarė duris ir pamatė būtent jį, nieko daugiau koridoriuje nebuvo. Pas jį tuo metu buvo kaimynas J.. Jam išėjus į koridorių, su A. nekonfliktavo, A. nuėjo į savo kambarį, o jis nuėjo parūkyti į bendro naudojimo prausyklą. Jonas išėjo į savo butą. Rūkant į bendro naudojimo prausyklą atėjo A.. A. buvo neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas, vizualiai matėsi, kad jis nemažai pavartojęs alkoholio. Buvo tik dviese. A. be jokios priežasties pradėjo prie jo kabinėtis, kilo žodinis konfliktas, jie tarpusavyje apsistumdė. Tačiau jis A. jokių pretenzijų neturi, sužalojimai jam nepadaryti. Kadangi garsiai konfliktavo, iš šalia bendro naudojimo prausyklos esančio buto atėjo V. B., kuris atėjo išgirdęs triukšmą ir pamatė, kad jis su A. stumdosi ir V., jei neklysta, lindo į tarpą tarp jo ir A., kai tuo metu A. davė smūgį jam, bet kliuvo V. į lūpą. Po smūgio V. nukrito į prausyklą. Matė, kad V. kruvini marškiniai. V. pakilo nuo žemės ir jie kartu sutramdė A. jį laikė, kol atvyko pareigūnai. Policiją kvietė kaimynės. A. sudavė tik vieną smūgį V., nes po to iškarto buvo sutramdytas. Anksčiau su A. jokių muštynių nėra buvę, yra gal sukonfliktavę žodžiu, bet tik tada, kai jis buvo neblaivus, nes, būdamas blaivus, jis taip nesielgia. Kai laikė A. pastebėjo, kad V. prakirsta lūpa (b. l. 92-95);

- liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020-05-28 dirbant pagal numatytą grafiką kartu su Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu A. D., apie 21.12 val. buvo gautas pranešimas iš Šiaulių AVPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) mušasi asmenys. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko namo gyventojai, kaip vėliau nustatyta V. B. ir V. T.. Ant V. B. veido pastebėjo sužalojimus, o būtent prakirstą viršutinę lūpą. Pasiteiravus kas nutiko, jis paaiškino, kad jam kumščiu vieną kartą į veidą trenkė A. B., kuris šiuo metu yra bendro naudojimo prausykloje. V. T. paaiškino, kad A. B. spardė jo buto duris ir jam nuėjus į bendro naudojimo prausyklą parūkyti, A. B. pradėjo su juo konfliktuoti ir stumdytis. Išgirdęs konfliktą, atėjo kaimynas V. B. ir bandė konfliktą nuraminti bei išskirti konfliktuojančias puses. Tuo metu V. B. gavo smūgį iš A. B. bei po smūgio buvo nukritęs ant žemės. Nuėjus į bendro naudojimo prausyklą, pastebėjo ant žemės miegantį, akivaizdžiai neblaivų asmenį. Jį pažadino ir pradėjo bendrauti, klausdamas apie įvykio aplinkybes, tačiau asmens kalba buvo nerišli, jis nesiorientavo aplinkoje, nesugebėjo net savarankiškai paeiti. Apie įvykį nieko nepaaiškino. Bendraujant su asmeniu, kaip vėliau iš asmens dokumentų nustatyta, kad tai A. B., jis elgėsi agresyviai, teigė, kad jiems išvykus, jis vėl pradės aiškintis santykius su kaimynais. Kadangi V. B. dėl sužalojimo A. B. pretenzijų neturėjo, medikų atsisakė, A. B. buvo sulaikytas dėl neblaivaus pasirodymo viešoje vietoje ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas (b. l. 86-89);

- policijos BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK Nr. 0120000278348) duomenys, kuriuose nurodyta, jog 2020-05-28 23.41 val. iš Šiaulių Respublikinės ligoninės gautas slaugytojos telefoninis pranešimas, kad 21.52 val. GMP ekipažas pristatė V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Diagnozė-veido žaizda, girtumas 0,87 prom. Teigė, kad pažįstami sumušė (duomenys neskelbtini). Asmuo išleistas gydytis ambulatoriškai (b. l. 10-13);

- 2020-05-29 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (b. l. 17-24);

- specialisto išvada Nr. G 671/2020(04), kurioje nurodyta, kad V. B. nustatyta viršutinės lūpos žaizda. V. B. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš VšĮ GMP 2020-05-28 jam suteikiant medicininę pagalbą. Remiantis turimais duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, V. B. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu būdu, tiksliau pasisakyti, kokiu konkrečiai daiktu padarytas V. B. nustatytas kūno sužalojimas, nėra galimybės. V. B. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 63);

- Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio E. K. tarnybinis pranešimas „Dėl girto asmens pasirodymo viešoje vietoje ROIK:0120000278104“, kuriame nurodyta, jog 2020-05-28 apie 21.12 val. buvo gautas Šiaulių AVPK budėtojo nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur asmenys mušasi (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, pasitiko V. B. ir V. T.. Asmenys paaiškino, kad iš matymo pažįstamas neblaivus asmuo laiptinėje elgiasi agresyviai, triukšmauja, tranko laiptinėje esančias buto duris. Nuėjus pas nurodytą asmenį į bendro naudojimo virtuvę, asmuo miegojo ant žemės, nesiorientavo aplinkoje. Pažadinus ir pradėjus bendrauti, paaiškėjo, kad tai A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vyriškiu, užuodė stiprų alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli, nesiorientavo aplinkoje, savarankiškai paeiti negalėjo. Bendraujant, asmuo elgėsi agresyviai, teigė, kad kai pareigūnai išvažiuos, jis vėl eis aiškintis santykių su kaimynais. Kadangi vyriškis buvo neblaivus viešoje vietoje, tokiais veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, buvo sulaikytas. V. B. matėsi prakirsta lūpa, jis teigė, kad jam trenkė A. B.. Paklausus, ar reikia medikų ir ar turi pretenzijų A. B., paaiškino, kad medikų kol kas nereikia, pretenzijų dabar neturi. Prieš A. B. panaudotos sprec. priemonės - antrankiai (b. l. 6-7);

- administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog 2020-05-29 03.33 val. A. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 484 str. 2 d. dėl to, jog 2020-05-28 21.19 val. pasirodė girtas viešoje vietoje, negalėjo savarankiškai paeiti, nesiorientavo aplinkoje, griuvinėjo, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, pakartotinai per vienerius metus po administracinės nuobaudos skyrimo. A. B. nustatytas 1,74 prom. girtumas (b. l. 131-132).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo A. B. visiškas prisipažinimas, išreikštas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, gailėjimasis dėl savo elgesio, nukentėjusiojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs ir detalizuoti parodymai apie A. B. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, liudytojų V. T., E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, kurioje užfiksuotas V. B. sužalojimas, ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. B., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas V. B. atžvilgiu, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus V. B. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). A. B. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį pagal kilusias pasekmes teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos netaikytinos, kadangi jis 2017 m. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu ir iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (LR BK 38 str. 2 d.)

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas, 2017 metais atleistas nuo baudžiamosios pagal LR BK 187 str. 3 d. LR BK 38 str. pagrindu (b. l. 124-130). Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Praeityje daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 102-123), nedirbantis (b. l. 99), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 100). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. B. už nusikalstamos veikos padarymą švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - viešuosius darbus. Bausmės trukmė, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (atitinkamai 1:1), kaltinamojo asmenybę ir kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytina kaip mažesnė nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 160-162) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 50). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad įvykio metu buvo sužalotas kaimyno A. B., kuris jam sudavė kumščiu į veido sritį ir prakirto lūpą. Žaizdai susiūti prireikė net trijų išorinių ir trijų vidinių siūlių. Jam buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, juto diskomfortą, negalėjo tinkamai ilsėtis, valgyti, pablogėjo savijauta, negalėjo gyventi savo įprasto gyvenimo. Tai, kad patyrė fizinį skausmą, atitinkamus išgyvenimus, nepatogumus, t. y. po įvykio jautėsi blogai, skaudėjo, negalėjo normaliai valgyti, naktimis blogai miegojo, nukentėjusysis nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu, išsakydamas poziciją dėl pateikto civilinio ieškinio, tačiau savo pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos sumažino iki 300 eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.).

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, V. B. dėl tokio neadekvataus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, nepatogumai, jis buvo sužalotas, patyrė fizinį skausmą ir kt., todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių (vienas), jam padarytus sužalojimus (nežymus sveikatos sutrikdymas), į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, valstybės pragyvenimo lygį 2020 metais, bei atsižvelgdamas į tai, jog pats nukentėjusysis V. B. bylos nagrinėjimo teisme metu sutiko, kad jam galėtų būtų atlygintas mažesnis neturtinės žalos dydis, t. y. 300 Eur, sprendžia, kad V. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo A. B. V. B. naudai priteistina 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 48,51 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam V. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 69-71). Civilinis ieškinys yra pagrįstas (b. l. 72), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo V. B. sveikatai buvo padaryta A. B. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 48,51 Eur - priteistina iš A. B..

Prokurorės 2020 m. birželio 16 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į dalį A. B. priklausančių piniginių lėšų – 1 048,51 Eur, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 135-137), leidžiant A. B. disponuoti iki 303,50 Eur per mėnesį suma, esančia kiekvienoje banko sąskaitoje, mažintinas iki 348,51 eurų sumos ir pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. B. bei Šiaulių teritorinei ligonių kasai klausimas (realiai atlyginta nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala bei PSDF biudžetui padaryta žala už nukentėjusiojo V. B. gydymą), leidžiant A. B. kiekvieną mėnesį disponuoti iki 303,50 eurų suma, esančia kiekvienoje šių bankų sąskaitoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. B. nustatyti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nukentėjusiojo V. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš A. B. priteisti nukentėjusiajam V. B. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš A. B. 48,51 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 51 ct) už nukentėjusiajam V. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. B. turtui – piniginėms lėšoms 1 048,51 Eur sumai, laikomoms banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 348,51 Eur sumos ir panaikinti atlyginus nukentėjusiajam V. B. padarytą neturtinę žalą bei PSDF biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiojo V. B. gydymą, leidžiant A. B. kiekvieną mėnesį disponuoti iki 303,50 eurų suma, esančia kiekvienoje šių bankų sąskaitoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas