Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. B. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau - Institucija) 2016 m. gegužės 13 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 124² straipsnio 1 dalį 150 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. balandžio 26 d. 15.50 val. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vairuodamas automobilį Opel Zafira, v.n. (duomenys neskelbtini) rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nepraleido antrąja eismo juosta tiesiai važiuojančio automobilio, ko pasėkoje antroje eismo juostoje važiuojančio automobilio vairuotojas privalėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo.

Apeliantas cituoja skundžiamą nutartį, joje išdėstytus motyvus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei Konstituciją ir nurodo, kad byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų jo kaltei pagrįsti, jo kaltė grindžiama prielaidomis, nes byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai neinformatyvūs, teismas nesiaiškino, ar iš tiesų policijos pareigūnas vairuodamas transporto priemonę buvo priverstas staigiai stabdyti dėl jo (apelianto) persirikiavimo į antrąją juostą, kaip jam reikėjo keisti važiavimo kryptį ir kur pareigūnas nukreipė vairuojamą transporto priemonę – apsaugos tvorelę ar pirmąją juostą, kokios pasekmės kilo dėl jo padaryto KET pažeidimo, ar kilo grėsmė eismo saugumui dėl galimai susidariusios pavojingos situacijos. Teismas policijos pareigūnų neapklausė, nesiaiškino, ar jie įvykio nefiksavo registratoriumi, tokiu būdu nerinko įrodymų, rėmėsi tik jų paaiškinimais. Pripažįsta, kad įvykio metu buvo nepakankamai atidus, persirikiuodamas dėl užmaršumo neįjungė posūkio, bei nepastebėjo kita eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio, tačiau mano, kad jo manevras persirikiuojant nebuvo tiek pavojingas, kad būtų pagrindas pripažinti jį kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, nes, apelianto manymu, jo pažeidimas atitinka ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, t.y. jis tyčia nesiekė sudaryti pavojingos situacijos, kad kiti eismo dalyviai būtų priversti staigiai keisti judėjimo kryptį, tyčia pavojingai nevairavo. Nustačius, kad jis dėl neatsargumo persirikiuodamas nedavė kelio kitai transporto priemonei, važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, nevykdė KET 104 punkto reikalavimo, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jo atsakomybės pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį. Prašo jo skundą tenkinti, perkvalifikuoti veiką pagal kitą jo paminėtą straipsnį ir tuo pagrindu skirti švelnesnę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalį, yra motyvuotos, pagrįstos duomenimis, atitinkančiais faktines aplinkybes, todėl teisingos.

Pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas vairuodamas transporto priemonę vienu metu ar paeiliui padaro kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, arba tas, kas pažeisdamas KET sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Institucijos nutarimu, dėl kurio buvo priimta skundžiama nutartis, nustatyta, kad apeliantas, vairuodamas transporto priemonę ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nepraleido antrąja eismo juosta važiuojančio automobilio, dėl ko pastarojo vairuotojas privalėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo. Nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais Z. B. pažeidė KET 9 ir 104 punktų reikalavimus.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Be to, KET 104 punkte įtvirtinta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Iš administracinėje byloje esančių policijos pareigūnų G. K. ir Ž. G. tarnybinių pranešimų matyti, kad jiems tarnybiniu automobiliu važiuojant Panevėžio mieste N. gatve, antra eismo juosta, ta pačia kryptimi pirma juosta važiuojantis automobilis Opel Zefira, persirikiuodamas į antrą juostą, jų nepraleido, dėl ko tarnybinį automobilį teko staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, kad išvengti susidūrimo su automobiliu Opel Zefira. Sustabdžius minėtą automobilį vairuotojas su pažeidimu sutiko, savo manevro paaiškinti negalėjo, dėl pažeidimo gailėjosi ( ATP bylos 6,7 lapai). Iš paaiškinimų matyti, kad policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės nurodomos nuosekliai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų, įvykio metu ėjusių tarnybines pareigas ir užfiksavusių daromą teisės pažeidimą, nurodytomis aplinkybėmis neturėjo pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus ar netikslius paaiškinimus.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto Z. B. parodymus, matyti, kad jis tyrimo metu pirminiame paaiškinime surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, jog dėl pažeidimo gailisi, atsiprašė (b. l. 2). Apklaustas pirmosios instancijos teisme Z. B. teigė, kad važiuodamas N. gatve per veidrodėlį lyg ir matė važiuojantį policijos automobilį, tačiau persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą jo nepraleido, kodėl taip įvyko paaiškinti negali, bet mano, kad dėl jo veiksmų eismui pavojus nekilo, policijos pareigūnas tik nežymiai turėjo sumažinti savo automobilio greitį. Kad persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą buvo neapdairus ir galimai pažeidė KET, apeliantas neginčija ir apeliaciniame skunde.

Visgi apeliantas įsitikinęs, kad jo veiksmai neatitinka ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytos pažeidimo sudėties, o atitinka ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliantas sutinka, kad policijos automobilis dėl jo veiksmų turėjo būti pristabdytas, bet tai negali būti traktuojama, kaip staigus važiavimo krypties ar greičio keitimas esant pavojingai situacijai nes jo veiksmai nebuvo tyčiniai. Tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokia pažeidėjo skunde dėstoma pozicija nesutinka. Skunde apelianto nurodytos įvykio aplinkybės nepaneigia jo kaltės ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti apelianto veiksmų. Byloje nustatyta, kad dėl to, jog pažeidėjas persirikiuodamas į antrąją eismo juostą nepraleido minima eismo juosta važiuojančio policijos automobilio, jo vairuotojas buvo priverstas staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Tokiu būdu buvo sukelta pavojinga situacija kelyje, nes pažeidėjas nesilaikė KET 9 ir 104 punktuose įtvirtintų nuostatų. Ir nors KET 9 punktas yra bendro pobūdžio, tačiau jame nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismo vertinimu, transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio veiksmai, kai kelyje yra sukeliama pavojinga situacija, vienareikšmiškai laikytina KET 9 punkto pažeidimu. Kadangi apeliantas vairuodamas sukėlė pavojingą situaciją, bei persirikiuodamas į kitą eismo juostą nepraleido ja važiuojančios transporto priemonės, ką draudžia KET 104 punktas, jo veiksmai atitinka ATPK 124² straipsnio 1 dalyje aprašytą dispoziciją, kvalifikuoti teisingai ir negali būti kvalifikuojami pagal kitą straipsnį.

Nors apeliantas nurodo, kad jo veiksmai pažeidžiant KET nebuvo tyčiniai, sutinka, kad KET pažeidė dėl neatsargumo, tačiau ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojams už KET pažeidimą, sąlygojusį pavojingos situacijos sukėlimą kelyje. Minimas pažeidimas, kaip ir bet kuris kitas administracinis teisės pažeidimas yra padaromas kaltais veiksmais ( t.y. veikimu ar neveikimu, tyčia ar dėl neatsargumo) (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Taigi, tam, kad būtų konstatuojama asmens kaltė pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti faktą, jog asmuo vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas KET sukėlė pavojingą situaciją, nepriklausomai nuo kaltės formos ir pasekmių.

Taigi, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai įvertinęs įrodymus, pagrįstai Z. B. skundą atmetė ir paliko galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. gegužės 13 d. nutarimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, todėl konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir Z. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.