Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-08 · Administracinė byla Nr. I-4103-244/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-08
Bylos Nr.
I-4103-244/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02647-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
S. A.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4103-244/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02647-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. A. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2018-06-28 sprendimą Nr. SP1-4177(11.2.12E) “Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo” (toliau – ir Sprendimas ) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017-06-02 raštą Nr. BR6-1999272 “Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų”.

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad 2017-06-02 raštu Nr. BR6-1999727 Agentūra nusprendė neskirti pareiškėjui paramos pagal 2016 m. paraišką ir taikyti ilgalaikę 2 863,67 Eur dydžio sankciją, o 2018-06-28 sprendimu Nr. SP1-4177 pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti 2 059,23 Eur sumą už neteisingai deklaruotą plotą. Sprendime konstatavo, jog deklaruotas paramai gauti netinkamas plotas ir neįrodyta valdymo teisė į visą deklaruotą plotą.

Pareiškėjo manymu, Agentūra neteisingai įvertino ir po to atmetė pareiškėjo 2016-05-31 pateiktą paraišką Nr. 16-1009955904-A, netinkamai aiškino paramos skyrimo taisykles bei Lietuvos kaimo plėtros 2014- 2020 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, įgyvendinimo taisyklių nuostatas, pažeidė ir neteisingai aiškino 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatas, taip pat 2014 m. kovo 11d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 640/2014 nuostatas, iš esmės pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai apsunkino pareiškėjo ekonominę padėlį, pažeidė Europos Sąjungos nediskriminavimo principą, sudarė sąlygas nesąžiningai konkurencijai žemės ūkio rinkoje, iškreipė valstybės žemės ūkio politikos nuostatas, pažeidė objektyvumo ir asmens interesų prioriteto principus, gero viešojo administravimo principą. Agentūra nenurodė duomenų, kuriuose matytųsi pareiškėjo atlikti neteisėti veiksmai, kuriais pasireiškė neteisėtas deklaravimas, teisės aktai yra išdėstyti formaliai ir reglamentuoja pačių paraiškų teikimo tvarką ir sankcijų skyrimą. Agentūra taikė jam sankcijas neatsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Neaišku, kuo remiantis buvo priimtas Sprendimas, nenurodyta, kokios teisės aktų nuostatas konkrečiai pažeistos, taigi Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Agentūra pateikė tik teisinį taikomų sankcijų pagrindimą, o faktinio pagrindimo nėra. Pareiškėjo manymu, Sprendimas, kurį priėmė Agentūra nėra nei teisingas, nei teisėtas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad 2016-05-31 Agentūrai pateikė paraišką (toliau – ir 2016 m. Paraišką )dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, o pateiktoje paraiškoje pažymėjo, kad pateikė teisingus duomenis ir susipažino su paramos teikimo taisyklėmis bei įsipareigoja jų laikytis. 2016-11-25 Agentūros raštu Nr. 1407627 pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti papildomus dokumentus dėl visų 2016 m. pateiktoje paraiškoje deklaruotų laukų bei paprašyta žemės valdymo teisę bei žemės ūkio veiklos faktą patvirtinančių dokumentų. Agentūra nustatė, kad pareiškėjas reikalingų dokumentų nepateikė ir nusprendė, kad pareiškėjas įvykdė neteisingą deklaravimą, dėl to Agentūra turi teisę nemokėti paramos ar ją susigrąžinti. Kokiais faktiniais veiksmais pasireiškė neteisingas deklaravimas nėra nurodyta, tik išskirta viena aplinkybė, jog negautas yra dviejų iš septynių bendraturčių sutikimas žemę valdyti, dėl to kitų penkių bendraturčių notariškai patvirtintas sutikimas yra atmetamas, kaip netinkamas dokumentas.

Pareiškėjas nurodo, kad taikomos poveikio priemonės nėra motyvuojamos, skundžiamame akte apsiribojama tik vienintelio fakto konstatavimu, bet nepateikiama jokių objektyvių duomenų, įgalinančių spręsti apie pateikiamų išvadų teisingumą ir apie poveikio priemonių taikymo pagrindo egzistavimą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Agentūra nepagrįstai nepripažino pareiškėjo teisėtu žemės valdytoju, ignoravo jo pateiktus žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus: notariškai patvirtintą bendrasavininkių sutikimą, pažymą iš Turgelių seniūnijos, Šalčininkų r. sav. apie ūkininkavimą, kaip įrodymą, jog žemė tikrai apdirbama ir derlius nuimamas, Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos pažymą, jog pareiškėjas yra įregistravęs žemės ūkio valdą bei įtrauktas į pašarų ūkio subjektų sąrašą, anksčiau Agentūrai buvo pateikęs pažymą iš Turgelių seniūnijos apie žemės apdirbimą, tvarkymą ir deklaravimą jau nuo 2006 metų. Nevertinti anksčiau Agentūrai pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjas žemės sklypuose dirba ir pasėlius deklaruoja daugiau kaip dešimt metų, augina kultūras (pasėlius) nuo 2003 metų, ir visiems bendrasavininkiams tai žinoma, todėl paraišką paramai gauti 2016 metais teikė pagrįstai tikėdamasis, kad turi teisę gauti paramą tai veiklai, kurią realiai vykdo.

Agentūrai pareikalavus buvo pateiktas 2003-03-18 bendraturčių susitarimas, patvirtintas Vilniaus m. 11-ojo notarų biuro notarės, kad visi žemės ūkio paskirties sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 13,33 ha, esantis (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai sutinka, jog minėtas sklypas perduodamas savarankiškam ūkininkavimui pareiškėjui. Visi bendrasavininkiai yra artimi giminaičiai pusbroliai ir pusseserės, kuriems šis žemės ūkio paskirties sklypas atiteko idealiosiomis dalimis iš mirusio senelio pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”. Kadangi pareiškėjas ten gyvena, užsiima žemės ūkio veikla, visų giminaičių buvo nutarta leisti jam savarankiškai ūkininkauti visame žemės ūkio paskirties sklype, kad žemė nedirvonuotų, būtų prižiūrima ir pan. Agentūrai šis notariškai patvirtintas susitarimas buvo tinkamas daugiau nei dešimt metų, tačiau vertinant 2016 metų paraišką, jis buvo atmestas, motyvuojant jog nebuvo L. A. ir Z. A. sutikimo dėl žemės valdymo tvarkos nustatymo. Pareiškėjo manymu Agentūra ėmėsi jai nepriskirtos funkcijos kištis į žemės bendraturčių santykius ir tik formaliai vertino notarinį bendrasavininkių susitarimą, nors ir neįregistruotą viešame registre.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, nurodo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, ir prašo jį atmesti.

Atsakovė paaiškina, kad vadovaujantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) pateiktais duomenimis (informacinių sistemų duomenų inkorporavimo būdu, t. y. už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą atsakinga institucija ŽŪIKVC Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis elektroniniu formatu importavo į NMA administravimo sistemą, nes ŽŪIKVC, vadovaujantis 2016 m. Taisyklių 71.3 papunkčiu, patikslina KŽS_DR5LT)), nustatyta, jog pareiškėjas KŽS Nr.037592-0005 lauke Nr. 1 deklaravo didesnį plotą (8,39 ha) nei tas, kuris buvo nustatytas nurodytam KŽS ir apima bl3 ir bl9 plotus (apima 0,06 ha). Įvertinus pareiškėjo 2016 m. Paraišką, ŽŪIKVC pateiktus duomenis, nustatyta, kad bendras faktinis priimtinas tiesioginėms išmokoms gauti plotas yra 9,61 ha, todėl nustatytas bendras neteisingai deklaruotas plotas už kurį neskiriama pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus žalinimo išmoka ir išmoka pagal priemonę MPŪV yra 0,06 ha, kuriam taikoma neteisingo deklaravimo sankcija. NMA pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina Lietuvos žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos priemones, skiria išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei administruoja valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas. Taigi, NMA, vadovaudamasi teisės aktuose nustatyta tvarka, turi išsiaiškinti pateiktą informaciją ir nustatyti, ar pareiškėjas teisėtai / teisingai 2016 m. Paraiškoje deklaravo žemės sklypus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad yra pateikęs Šalčininkų rajono savivaldybės išduotą raštą dėl ūkinės veiklos vykdymo, Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos pažymą, yra įregistravęs žemės ūkio valdą, todėl jam turi būti skiriamos išmokos. Nėra pagrindo sutikti su šiais teiginiais, kadangi NMA yra institucija, kuri skiria paramos lėšas už vykdomą žemės ūkio veiklą, todėl nustačius neteisingą deklaravimą (nepagrindžiant teisėto žemės sklypų valdymo), savivaldybių ir kitų tarnybų išduoti raštai neturi juridinės reikšmės. NMA tikrina, ar vykdoma žemės ūkio veikla ir ar pareiškėjai turi teisėtą pagrindą vykdyti žemės ūkio veiklą konkrečiuose žemės plotuose. Taigi, neužtenka vien tik vykdyti žemės ūkio veiklą, kadangi kiekvienas pareiškėjas turi turėti pagrįstą teisę tuo žemės sklypu naudotis. Be to, Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 78 punktas aiškiai nurodo, kad išmoka skiriama tik tuomet, kai pateikiami tiek žemės valdymo dokumentai, tiek žemės įdirbimo dokumentai. Teisinis reglamentavimas nurodo, kad tik pateikus nurodytus dokumentus paramos išmokos gali būti skiriamos. NMA netenkino pareiškėjo prašymo netaikyti sankcijų, kuomet Pareiškėjas buvo pateikęs tą patį 2003 m. kovo 18 d. bendraturčių sutikimą dėl ūkininkavimo. Atsakyme NMA akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė dviejų bendrasavininkų sutikimo, todėl Sprendimas negali būti pakeistas, o 2016 m. Paraiška administruota iš naujo. Taigi, pareiškėjas dar 2017 m. liepos mėn. buvo informuotas apie tai, kad dalies bendraturčių sutikimas nėra tinkamas įrodymas, siekiant įrodyti teisėtą žemės valdymą.

Be to, jeigu NMA skirtų išmokas pareiškėjui tik dėl fakto, kad jis vykdo žemės ūkio veiklą, nors neturi žemės valdymo teisės, būtų pažeistos tiek Taisyklių nuostatos, tiek lygiateisiškumo principas. NMA vertindama paraiškas, tame tarpe ir pareiškėjo 2016 m. Paraišką, vadovaujasi lygiateisiškumo principu – šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Taigi, negali būti skirta paramos suma ir nesusigrąžinamos išmokėtos paramos lėšos vien dėl pareiškėjo įsitikinimo, kad nereikia visų bendraturčių sutikimo įrodant žemės valdymo teisę. NMA negali savo nuožiūra iš vienų pareiškėjų reikalauti tik žemės dirbimo dokumentų, o iš kitų ir dirbimo, ir valdymo dokumentų, kadangi Taisyklių nuostatos visiems pareiškėjams taikomos vienodai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018-06-28 sprendimo Nr. SP1-4177(11.2.12E) “Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo” ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017-06-02 rašto Nr. BR6-1999272 “Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų” teisėtumo ir pagrįstumo.

Agentūros 2017-06-02 raštu Nr. BR6-1999272 pareiškėjas buvo informuotas apie 2016 m. Paraiškos vertinimą ir tai, kad išmokos nėra skiriamos (0,00 Eur) bei taikoma ilgalaikė sankcija.

2018-06-28 Agentūros sprendimu Nr. SP1-4177(11.2.12E) “Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo” pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti 2 059,23 Eur sumą už neteisingai deklaruotą plotą.

Byloje nustatyta, kad Agentūra įvertino 2016 m. gegužės 31 d. pateiktą pareiškėjo paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką Nr. 16-1009955904-A1-1 (valdos Nr. 1009955904) ir nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė bendra 2 059,23 Eur grąžintina tiesioginių išmokų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA.

2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2016 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-125 redakcija) (toliau – ir MPŪV taisyklės).

2016 m. Paraiškoje deklaruota: 9,67 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 9,67 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka; 9,67 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama kompensacinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovės) (toliau – priemonė MPŪV). 2016 m. Paraiškos vertinimo metu buvo apskaičiuota ir perduota išmokėti: 574,11 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma; 501 Eur išmokos už pirmuosius hektarus suma; 450,33 Eur žalinimo išmokos suma ir 533,79 Eur išmokos suma pagal priemonę MPŪV.

Grąžintinų lėšų sumos susidarymo priežastis – neįrodyta valdymo teisė į 2016 m. Paraiškoje deklaruotus plotus ir deklaruotas paramai netinkamas plotas. Taisyklių 76.11 papunktyje nustatyta, jog už laukus ar jų dalis, patenkančias į KŽS bl3, bl9, kuriuose tinkamas paramai tiesioginėmis išmokomis skirti plotas yra prilygintas 0.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas lauke Nr. 1 deklaravo didesnį plotą (8,39 ha) nei tas, kuris buvo nustatytas. Įvertinus pareiškėjo 2016 m. Paraišką, nustatyta, kad bendras faktinis priimtinas tiesioginėms išmokoms gauti plotas yra 9,61 ha, todėl nustatytas bendras neteisingai deklaruotas plotas už kurį neskiriama pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus žalinimo išmoka ir išmoka pagal priemonę MPŪV yra 0,06 ha, kuriam taikoma neteisingo deklaravimo sankcija.

Pagal Taisyklių 78 punktą, jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. NMA, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo“)

Agentūra pareiškėjui išsiuntė pranešimą pateikti visų 2016 m. Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypo (-ų) planu (-ais) (2016 m. lapkričio 25 d. pranešimas Nr. 140627 „Dėl informacijos pateikimo“). Pareiškėjas pateikė dokumentus, kuriuos įvertinus nustatyta, kad pareiškėjas žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus pateikė ne visam 2016 m. Paraiškoje deklaruotam plotui.

NMA priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui pagal 2016 m. Paraišką skiriama paramos suma yra 0,00 Eur bei taikoma ilgalaikė sankcija – 2 863,67 Eur.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. Paraiškoje bendras deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kuri mokama pagrindinė tiesioginė išmoka buvo 9,67 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 0,00 ha, todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 9,67 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 3 proc. (9,67 ha / 9,67 ha x 100 proc. = 100 proc.) arba 2 ha, tad vadovaujantis Taisyklių 81 p., Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a str. 1 d., pagrindinė tiesioginė išmoka sumažinama 1,5 skirtumo dalimi – už 14,51 ha (9,67 ha x 1,5). Kadangi Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a str. 1 d. nurodyta, kad „Administracinė nuobauda neviršija 100 % sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą“, pagrindinei tiesioginei išmokai taikoma sankcija yra paramos mažinimas už 9,67 ha.

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 spalio 12 d. įsakymo Nr. 3D-585 redakcija) 40.3.1 papunktyje nurodyta, kad, kai deklaruotas plotas viršija faktinį nuo 3 iki 20 proc. faktinio ploto arba 2 ha, einamaisiais metais parama pagal remiamą grupę mokama už faktinį plotą, sumažintą 1,5 karto iš faktinio ploto atėmus deklaruoto ir faktinio plotų skirtumo dydžius. 2016 m. Paraiškoje bendras deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama išmoka pagal MPŪV priemonę, buvo 9,67 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 0,00 ha (9,67 ha - 9,67 ha), todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 9,67 ha, t. y. 100 proc. (9,67 ha / 9,67 ha x 100 proc. = 100 proc.), taigi, deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha, tad, vadovaujantis MPŪV taisyklių 40.3.1 p., Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a str. 1 d., išmoka pagal priemonę MPŪV sumažinama 1,5 skirtumo dalimi – už 14,51 ha (9,67 ha x 1,5). Kadangi Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a str. 1 d. nurodyta, kad „Administracinė nuobauda neviršija 100 % sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą“, paramai pagal MPŪV priemonę taikoma sankcija yra paramos mažinimas už 9,67 ha plotą.

2016 m. Paraiškoje bendras deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kuri mokama žalinimo išmoka, buvo 9,67 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 0,00 ha, todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 9,67 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 2 ha ir 100 proc., tad vadovaujantis Taisyklių 81 p., Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 str. 2 d., žalinimo išmoka pagal 2016 m. Paraišką nemokama, taip pat taikoma papildoma nuobauda lygi pagalbos arba paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 18 str. nustatyto ploto skirtumą. Atsižvelgiant į tai, kad parama pagal 2016 m. Paraišką pareiškėjui jau buvo išmokėta, vadovaujantis Taisyklių 68.4 p., kuriame nustatyta, kad NMA, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą susigrąžina pareiškėjams mokėtiną paramą, pagal 2016 m. Paraišką susidarė 2059,23 Eur grąžintina išmokų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA.

Teikdamas 2016 m. Paraišką, pareiškėjas įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA. 2016 m. Paraiškos III skyriaus 1 punkte nurodyta, jog pareiškėjas yra susipažinęs su Taisyklėmis bei savo parašu patvirtina, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir įsipareigoja neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti NMA.

Sprendime yra aiškiai nurodomas skolos susidarymo pagrindas – Pareiškėjas 2016 m. Paraiškoje ginčo sklypą deklaravo neturėdamas visų bendraturčių sutikimo ir taip buvo pažeistas Taisyklių 78 p. NMA nurodė, kad jei paraiškoje yra deklaruoti plotai, valdomi kelių bendrasavininkų ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Taigi, norėdamas pagrįsti tinkamą ginčo sklypo deklaravimą 2016 m. Paraiškoje, pareiškėjas privalėjo pateikti visų bendrasavininkų sutikimus, tačiau to nepadarė.

Sprendime aiškiai pateiktos tiek faktinės aplinkybės, tiek teisinis reglamentavimas, todėl atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad neaišku, kuo remiantis buvo priimtas Sprendimas, nenurodyta, kokios teisės aktų nuostatos konkrečiai pažeistos, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus.

Pareiškėjas yra pateikęs 2003 m. kovo 18 d. bendraturčių sutikimą dėl ūkininkavimo, tačiau vienas iš buvusių bendrasavininkų, J. A., yra miręs ir po jo mirties ginčo sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėjo Z. A. ir L. A., todėl pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo sklypas priklauso ir nurodytiems asmenims. Pats pareiškėjas kartu su Skundu pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą iš kurio matoma, kad bendrasavininkis yra ne J. A., o būtent Z. A. ir L. A., todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad turi visų sklypo bendrasavininkų leidimus deklaruoti ir dirbti žemę. Pareiškėjas nurodo, kad negali būti atmetamas bendraturčių notariškai patvirtintas susitarimas, tačiau šiuo atveju bendrasavininkas jau yra nebe J. A., o jo sklypo dalies paveldėtojai. Taigi išmokos negali būti išmokamos įrodžius tik ūkinės veiklos vykdymą.

Remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad atsakovė, priimdama ginčijamus sprendimus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Ginčijamus sprendimus naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo S. A. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska