Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2049-281/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-09-11
Bylos Nr.: eI-2049-281/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00066-2017-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Arūnas Kaminskas, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas: UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“
Atsakovas: Lietuvos auditorių rūmų, Lietuvos auditorių rūmams
Trečiasis asmuo: UAB „KPMG Baltics“, R. K., Audito
Advokatai: Eglė Krikščiūnienė, Denis Parchajevas

Administracinė byla Nr. eI-2049-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00066-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 55.1.3.; 41. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ atstovei E. C. bei advokatei Eglei Krikščiūnienei, atsakovo Lietuvos auditorių rūmų atstovėms B. B. ir L. A., trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „KPMG Baltics“ ir R. K. atstovui advokato padėjėjui Deniui Parchajevui (Denis Parchajev) viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „KPMG Baltics“, R. K. bei Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėja) 2017-01-06 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP pateikė skundą, kurį 2017-01-16 patikslino, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir LAR) prezidiumo posėdžio Nr. 20, 2016-12-05 protokoliniu sprendimu Nr. 1.4-61 darbotvarkės klausimais Nr. 20.2.1, 20.2.2, 20.2.3, 20.2.4, 20.2.5 priimtus sprendimus; 2) įpareigoti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumą pakartotinai išspręsti UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2016-08-04 prašymą.

Pareiškėja nesutinka su skundžiamais LAR prezidiumo posėdžio Nr. 20, 2016-12-05 protokoliniu sprendimu Nr. 1.4-61 darbotvarkės klausimais Nr. 20.2.1, 20.2.2, 20.2.3, 20.2.4, 20.2.5 priimtais sprendimais, kuriais LAR prezidiumas nutarė: 1) nekeisti 2016-10-04 nutarimo Nr. 1.4-50.15.1.2 neinicijuoti atlikto audito kokybės peržiūros audito įmonei UAB „KPMG Baltics“ ir skundo nagrinėjimą laikyti baigtu; 2) neteikti Auditorių garbės teismui siūlymo iškelti drausmės bylas R. K. ir „KPMG Baltics“ bei neinicijuoti šios įmonės auditoriaus atlikto audito kokybės peržiūros; 3) neteikti pareiškėjai LAR prezidiumo Etikos komiteto posėdžių protokolų bei priimtų sprendimų.

Paaiškino, kad UAB „KPMG Baltics“ kasmet nuo 1997 iki 2012 m. atlikdavo pareiškėjos finansinį auditą, t. y. parengdavo ir pateikdavo Bendrovei audito išvadas. Atlikti finansinį auditą už 2015 m. paskirta UAB „Taxlink auditas“, tačiau tinkamai atlikti ir įforminti atliekamą auditą nebuvo galimybės, nes pareiškėjo buhalterė B. Š. vengė pateikti UAB „Taxlink auditas“ bei bendrovės direktoriui 2015 m. finansines ataskaitas. Atlikus bendrovės 2011–2012 m. apskaitos vedimo bei tvarkymo korektiškumo ekspertinį vertinimą nustatyta, kad B. Š. 2011–2012 m. atliko veiksmus, kurie laikytini aplaidžiu apskaitos tvarkymu ir galimu piktnaudžiavimu savo pareigomis siekiant gauti naudos, tačiau pinigų likučių nesutapimai UAB „KPMG Baltics“ audito išvadose neatsispindėjo. Nors UAB „KPMG Baltics“ vadovą R. K. bei buhalterę B. Š. sieja svainystės ryšiai – R. K. yra B. Š. dukros sutuoktinis, UAB „KPMG Baltics“ šių ryšių nedeklaravo. Be to, UAB „KPMG Baltics“ su buhaltere B. Š. tiesiogiai derino audito rezultatus ir sudarė prielaidas neatskleisti buhalterės klaidų finansinės atskaitomybės dokumentuose. Pagal Buhalterių profesionalų etikos kodeksą, draudžiamas bet koks audito įmonę, jos vadovą ar auditorių su klientu, jo vadovu, darbuotoju ar kitu atsakingu asmeniu siejantis artimas ryšys, kuris gali sukelti interesų konfliktą, tuo tarpu auditoriaus profesinę atsakomybę apibrėžia tokie principai kaip nepriklausomybė, objektyvumas, sąžiningumas ir specialieji standartai. Todėl nurodyti R. K., UAB „KPMG Baltics“, Bendrovės buhalterės ryšiai bei atlikti veiksmai vertintini kaip sąmoningas veikimas prieš tinkamą Bendrovės audito atlikimą, ignoravimas privalomos audito kokybės kontrolės tvarkos ir procedūrų, siekimas paslėpti Bendrovės buhalterės klaidas ir negali būti suderinamas su auditoriaus veiklos principais.

Pareiškėja nurodo, kad išraše iš Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2016-12-06 posėdžio Nr. 20 protokolo Nr. 1.4-61 matyti, kad jame nėra duomenų, kuriais grindžiamas Lietuvos auditorių rūmų Etikos komiteto sprendimas, nenurodyta šaltinių, kuriais vadovautasi priimant sprendimus, nėra nuorodų į dokumentus bei normas, taikytas Lietuvos auditorių rūmų Etikos komitetui priimant sprendimą. Lietuvos auditorių rūmų prezidiumas tik formaliai įgyvendino jam nustatytą pareigą ir nusprendė pritarti Etikos komiteto sprendimui. Skundžiamas nutarimas pareiškėjai yra išviešintas tik dalinai, nuslepiant dalį informacijos, taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovės palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad LAR sprendimas kreiptis į LAR Garbės teismą dėl auditoriaus R. K. ir/ar audito įmonės UAB „KPMG Baltics“ drausmės bylos iškėlimo ar sprendimas paskirti auditoriui ar audito įmonei griežčiausias drausmines nuobaudas ar inicijuoti UAB „KPMG Baltics“ atlikto audito peržiūras, ko pasėkoje audito įmonė gali būti išbraukta iš audito įmonių sąrašo, niekaip nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir interesams. Pareiškėja yra tik apie galimą pažeidimą pranešęs subjektas, tačiau ji nėra ginčo šalimi, todėl nepriklausomai nuo to, ar auditoriui ar audito įmonei bus iškelta drausmės byla ar jiems bus paskirta drausminė nuobauda, pareiškėjos teisinė padėtis nepasikeičia, nes tokio pobūdžio tyrimuose nėra sprendžiama nei dėl žalos padarymo fakto, nei dėl žalos dydžio, nei dėl kitų kokių nors pareiškėjo teisių pažeidimo. Todėl pareiškėjos skundžiami LAR Sprendimai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

LAR, spręsdamas klausimą dėl siūlymo Auditorių garbės teismui inicijuoti drausmės bylą R. K. ir UAB „KPMG Baltics“ skyrimo, vadovavosi teisės aktais ir LAR suteiktais įgaliojimais, visa situaciją ištyrė išsamiai ir teisėtai priėmė sprendimą pritarti LAR Etikos komiteto 2016-10-19 posėdžio metu padarytai išvadai dėl aplinkybių, kurios leistų teigti, jog auditorius R. K. ir audito įmonė UAB „KPMG Baltics“ pažeidė LR audito įstatymo nuostatas ir TBF Buhalterių profesionalų etikos kodekso nuostatas dėl nepriklausomumo nebuvimo. Auditoriaus R. K. ir Pareiškėjos vyr. buhalterės B. Š. tarpusavio ryšiai nepažeidžia nepriklausomumo principo, todėl nėra pagrindo LAR siūlymui kreiptis į Auditorių garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo. Pareiškėja neįrodė, kad egzistuoja LR ABTĮ 91 str. 1 d. numatyti pagrindai LAR sprendimams panaikinti, o taip pat tai, kad LAR pateikti sprendimai yra neobjektyvūs ir nemotyvuoti, todėl pareiškėjos skundas tuo atveju jei būtų vertinamas, turi būti atmestas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos auditorių rūmų atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „KPMG Baltics“ (toliau – ir KPMG) ir R. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad auditoriaus nepriklausomumo principas nebuvo pažeistas, nes R. K. niekuomet nebuvo KPMG audito komandos, atliekančios pareiškėjos auditą, nariu: nei iki atsirandant svainystės ryšiams su vyr. buhaltere B. Š. (nuo 2008 m.), nei po jų atsiradimo. Be to, Audito įstatymas nepriklausomumą sieja su audito įmonės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais, tačiau ne su vyr. buhalteriu ar kitais asmenimis. R. K. KPMG valdybos nariu įregistruotas nuo 2009-07-14 , kai B. Š. nebuvo UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ dalyvė (akcininkė), o vadovu tapo tik nuo 2015-10-02 , kai KPMG jau nebeteikė jokių paslaugų pareiškėjui. Visi KPMG auditoriai, vadovai, vadybininkai kiekvienais metais pildo nepriklausomumo ataskaitas, kuriose patvirtina, ar buvo nepriklausomi nuo KPMG klientų. Tokias ataskaitas yra pateikęs ir R. K., patvirtindamas savo nepriklausomumą nuo audituojamų įmonių. Netipinės buhalterinės operacijos buvo pastebėtos ir aptartos su tuometinėmis pareiškėjos vyr. buhaltere (B. Š.) ir vadove G. J.. Šios operacijos buvo įvertintos kaip įmonės vidaus kontrolės trūkumas, kuris turėjo įtakos KPMG pasirinktų procedūrų pobūdžiui ir apimčiai. Vidaus kontrolės trūkumas buvo komunikuotas pareiškėjos vadovybei, informuojant tuometinę pareiškėjos vadovę G. J. bei tuometinius jos akcininkus, nurodant tai audito ataskaitoje. Todėl KPMG niekuomet nepažeidė jai taikomų nepriklausomumo ir objektyvumo reikalavimų. KPMG per kone 4 metus nuo paskutinės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ audito išvados pateikimo negavo jokių paklausimų ar nusiskundimų dėl bet kokių su atliktu auditu susijusių dalykų nei iš buvusios UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ vadovybės / akcininkų, nei iš dabartinės pareiškėjos vadovybės / akcininkų, nors visi jie buvo pareiškėjos darbuotojai auditų atlikimo metu. Su auditu susiję klausimai, pradėti kelti tik tuomet, kai UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ viduje iškilo akcininkų konfliktas.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „KPMG Baltics“ ir R. K. atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė. Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenims nustatyta, kad UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2016-08-04 pateikė atsakovui Lietuvos auditorių rūmams prašymą: 1) siūlyti Auditorių garbės teismui iškelti drausmines bylas auditoriui R. K. ir audito įmonei UAB „KPMG Baltics“; 2) atlikti audito kokybės peržiūras ir išsamų tyrimą dėl pareiškėjo rašte išdėstytų auditoriaus R. K. ir audito įmonės UAB „KPMG Baltics“ veiksmų, o esant būtinybei inicijuoti audito kokybės peržiūras pasitelkiant Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą; 3) panaikinti auditoriui R. K. auditoriaus vardą; 4) sustabdyti UAB „KPMG Baltics“ audito įmonės pažymėjimo galiojimą 3 (trejų) metų laikotarpiui ir/ar išspręsti dėl UAB „KPMG Baltics“ išbraukimo iš auditoriaus įmonių sąrašo.

Lietuvos auditorių rūmų direktorė 2016-09-05 raštu paprašė pareiškėjos pateikti papildomą informaciją apie tai, kas atliko Bendrovės auditą 2012, 2013, 2014 metais bei pateikti audito išvadas už šiuos laikotarpius.

Pareiškėja 2016-09-06 raštu paaiškino, kad 2012 m. auditą atliko UAB „KPMG Baltics“, o 2013 m. bei 2014 m. Bendrovės auditai nebuvo atliekami, nes pasikeitus akcininkams po akcijų perleidimo veikiant nuostolingai tokio reikalavimo atlikti auditą nebuvo nustatyta.

Lietuvos auditorių rūmų 2016-09-26 prezidiumo posėdyje (2016-10-04 protokolinis nutarimas dėl 15.1 darbotvarkės klausimo), kurio metu nutarta: 1) perduoti pareiškėjos gautą skundą nagrinėti Etikos komitetui (dalimi dėl auditoriaus R. K. ir audito įmonės UAB „KPMG Baltics“ veiksmų įvertinimo atsižvelgiant į Audito įstatymo nuostatas, liečiančias nepriklausomumo principą, ir Buhalterinių profesionalų etikos kodekso nuostatas); 2) neinicijuoti atlikto audito kokybės peržiūros audito įmonei UAB „KPMG Baltics“.

Pareiškėja 2016-10-06 raštu kreipėsi į LAR, pridėjo papildomus dokumentus bei paaiškino netinkamai atlikto audito požymius, taip pat prašė papildomai įvertinti pateiktą informaciją, kuri gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl audito kokybės peržiūros atlikimo ir siūlymo auditorių garbės teismui iškelti drausmės bylas R. K. ir UAB „KPMG Baltics“.

LAR Etikos komiteto 2016-10-19 posėdyje buvo sprendžiamas 2016-08-04 pareiškėjos skundo klausimas ir priimtas sprendimas informuoti LAR prezidiumą, kad nėra aplinkybių, kurios leistų teigti, jog auditorius R. K. ir audito įmonė UAB „KPMG Baltics“ pažeidė LR audito įstatymo nuostatas ir TBF Buhalterių profesionalų etikos kodekso nuostatas dėl nepriklausomumo.

Pareiškėja 2016-10-25 raštu Nr. 681 kreipėsi į LAR, prašydama pateikti Audito tarnybos 2016-09-23 atsakymo dėl audito tyrimo neatlikimo kopiją, siekiant Bendrovei susipažinti su Audito tarnybos argumentais, kuriais remiantis priimtas sprendimas audito neatlikti.

Pareiškėja 2016-11-24 raštu Nr. 738 kreipėsi į LAR, prašydama pateikti informaciją, susijusią su Bendrovės skundo Nr. 463 nagrinėjimu LAR Prezidiume ir Etikos komitete, įskaitant bet neapsiribojant: įvykusių posėdžių datas, posėdžių protokolus, posėdžių garso įrašus ir priimtus tarpinius sprendimus.

LAR prezidiumas susipažinęs su LAR Etikos komiteto 2016-10-19 posėdžio metu priimtu sprendimu, 2016-11-28 priėmė tokius nutarimus: 1) pritarti LAR Etikos komiteto nuomonei ir informuoti įmonę UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“, audito įmonę UAB „KPMG Baltics“, taip pat auditorių R. K., kad UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ skundo nagrinėjimas Lietuvos auditorių rūmuose baigtas; 2) išnagrinėjus papildomą informaciją ir įvertinus visas aplinkybes, nekeisti 2013-10-04 nutarimo Nr. 1.4-50.15.1.2 „neinicijuoti atlikto audito kokybės peržiūros audito įmonei UAB „KPMG Baltics“ bei skundo nagrinėjimą laikyti baigtu“; 3) atsižvelgiant į tai, kad <...> svarstyti dokumentai ir su svarstymu susijusi medžiaga (Lietuvos auditorių rūmų etikos komiteto posėdžių protokolai bei priimti sprendimai) yra konfidencialūs ir Lietuvos auditorių rūmai neturi teisinio pagrindo atskleisti konfidencialią informaciją trečiajai šaliai UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“, atsakyti UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“, kad 2016-10-25 ir 2016-11-24 prašymai nebus tenkinami ir informacija nebus teikiama.

Atsakovas 2016-12-08 raštu Nr. 1.9-S1508 informavo pareiškėją apie 2016-11-28 atsakovo prezidiumo posėdžio metu priimtus sprendimus ir pateikė 2016-11-28 atsakovo prezidiumo posėdžio protokolo išrašą, kiek tai susiję su pareiškėjo skundo nagrinėjimu.

Pareiškėja, nesutikdama su Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio Nr. 20, 2016-12-05 protokoliniu sprendimu Nr. 1.4-61 darbotvarkės klausimais Nr. 20.2.1, 20.2.2, 20.2.3, 20.2.4, 20.2.5 priimtais sprendimais, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama šiuos sprendimus panaikinti ir įpareigoti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumą pakartotinai išspręsti UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2016-08-04 prašymą.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio protokoliniu sprendimu priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo ir pagrindo įpareigoti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumą pakartotinai išspręsti pareiškėjos prašymą.

Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamos bylos atveju buvo padaryti Audito įstatymo ir etikos reikalavimų pažeidimai, nes R. K. ir pareiškėjos UAB „Statybų inžinerinės paslaugos vyr. buhalterė B. Š. yra susiję svainystės ryšiais, o UAB „KPMG Baltics“, vadovaujama R. K., pareiškėjai 2011–2012 m. teikė audito paslaugas, kurios buvo nekokybiškos. Kadangi atsakovas prezidiumo posėdžio Nr. 20, 2016-12-05 protokoliniu sprendimu Nr. 1.4-61 darbotvarkės klausimais Nr. 20.2.1, 20.2.2, 20.2.3, 20.2.4, 20.2.5 priimtais sprendimais pareiškėjos prašymo siūlyti Auditorių garbės teismui iškelti drausmines bylas auditoriui R. K. ir audito įmonei UAB „KPMG Baltics“, atlikti audito kokybės peržiūras ir išsamų tyrimą dėl pareiškėjos rašte išdėstytų auditoriaus R. K. ir audito įmonės UAB „KPMG Baltics“ veiksmų, panaikinti auditoriui R. K. auditoriaus vardą, sustabdyti UAB „KPMG Baltics“ audito įmonės pažymėjimo galiojimą 3 (trejų) metų laikotarpiui ir/ar išspręsti dėl UAB „KPMG Baltics“ išbraukimo iš auditoriaus įmonių sąrašo, netenkino, teismas analizuos ir pasisakys dėl kiekvieno darbotvarkės klausimais Nr. 20.2.1, 20.2.2, 20.2.3, 20.2.4, 20.2.5 priimto sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad finansinių ataskaitų audito atlikimo, auditoriaus pažymėjimo išdavimo ir auditoriaus įrašymo į auditorių sąrašą tvarką, audito įmonės pažymėjimo išdavimo ir jos įrašymo į audito įmonių sąrašą tvarką, auditorių ir audito įmonių profesinę veiklą, auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo, auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo, pažeidimų tyrimo, nurodymų ir poveikio priemonių skyrimo ir auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros atlikimo tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaigos teises ir pareigas, Lietuvos auditorių rūmų veiklą nustato Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas (toliau – ir Audito įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2015-07-01).

Dėl darbotvarkės klausimo Nr. 20.2.1

Pastebėtina, kad ginčijamu LAR prezidiumo posėdžio Nr. 20, 2016-12-05 protokoliniu sprendimu Nr. 1.4-61 darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.1 nutarta pritarti LAR etikos komiteto nuomonei ir informuoti UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ <...>, kad UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ skundo nagrinėjimas Lietuvos auditorių rūmuose baigtas“.

Byloje esanti medžiaga patvirtina (LAR prezidiumo posėdžio Nr. 15 protokolas 2016-10-04 Nr. 1.4-50), kad LAR 2016-09-26 posėdyje darbotvarkės klausimu Nr. 15.1.1. nutarta, vadovaujantis skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo 20 p., perduoti UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ gautą skundą nagrinėti Etikos komitetui (dalimi dėl auditoriaus R. K. ir audito įmonės UAB „KPMG Baltics“ veiksmų įvertinimo atsižvelgiant į Audito įstatymo nuostatas, liečiančias nepriklausomumo principą, ir Buhalterių profesionalų etikos kodekso nuostatas). Aplinkybę, kad skundas nurodytoje dalyje buvo perduotas nagrinėti etikos komitetui patvirtina ir LAR 2016-10-05 raštas Nr. 1.9-S1361.

Žemesnės instancijos teismas

LAR Etikos komiteto posėdžio Nr. 2 protokolas 2016-10-31 Nr. 53 patvirtina, kad 2016-10-19 vykusiame posėdyje darbotvarkės klausimu Nr. 2.1.1 nutarta informuoti LAR prezidiumą, kad nėra aplinkybių, kurios leistų teigti, jog auditorius R. K. ir audito įmonė UAB „KPMG Baltics“ pažeidė Audito įstatymo nuostatas ir Buhalterių profesionalų etikos kodekso nuostatas dėl nepriklausomumo.

LAR prezidiumo 2013-12-02 nutarimu Nr. 1.4-89.8.1 patvirtinto skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo 20 p. nustato, kad LAR prezidiumas, gavęs 4.4 punkte nurodytą skundą, perduoda jo nagrinėjimą Etikos komitetui. Skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo 4.4 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti LAR skundą dėl auditorių profesinės etikos normų pažeidimų. Taigi LAR gavus skundą dėl auditorių profesinės etikos normų pažeidimų, toks skundas perduotinas nagrinėti LAR Etikos komitetui.

Skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo 35 punktas nustato, kad LAR prezidiumas artimiausiame posėdyje išnagrinėja LAR organo sprendimą ir priima vieną iš šių nutarimų: 1) pritarti skundą nagrinėjusio LAR organo sprendimui; 2) nepritarti skundą nagrinėjusio LAR organo sprendimui ir priimti kitą 34 punkte nurodytą sprendimą; 3) nepritarti skundą nagrinėjusio LAR organo sprendimui ir gražinti skundo svarstymą, siekiant išnagrinėti kitas susijusias aplinkybes; 4) perduoti skundą nagrinėti kitam LAR organui.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip minėta, LAR prezidiumo posėdžio Nr. 20, 2016-12-05 protokoliniu sprendimu Nr. 1.4-61 darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.1 nutarta pritarti LAR etikos komiteto nuomonei ir informuoti UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ <...>, kad UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ skundo nagrinėjimas Lietuvos auditorių rūmuose baigtas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.1 priimtu sprendimu dėl toliau nurodytų priežasčių.

Audito įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog audito įmonės ir auditoriai, atlikdami auditą, privalo laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų. Minėto straipsnio dalyje nustatyta, jog audito įmonėms ir auditoriams taip pat galioja pagrindiniai profesinės etikos principai, įskaitant nepriklausomumo ir objektyvumo – auditorius ir audito įmonė atlikti auditą gali tik būdami nepriklausomi nuo audituojamos įmonės ir nedalyvaudami priimant joje sprendimus.

Audito įstatymo 5 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad „auditorius ir (arba) audito įmonė negali atlikti audito, jeigu auditorius, audito įmonė arba audito tinklas, kuriam priklauso audito įmonė, ir audituojama įmonė yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję ir tai galėtų pakenkti auditą atliekančio auditoriaus ir (arba) audito įmonės nepriklausomumui“.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad Audito įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad auditorius laikomas nepriklausomu nuo audituojamos įmonės, jeigu nėra susijęs šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais, vadovu, vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) arba kitu audituojamos įmonės darbuotoju, galinčiu daryti tiesioginę ir reikšmingą įtaką finansinių ataskaitų rengimui, šios įmonės valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos, jei jos sudaromos, nariais. Taip pat to paties straipsnio 2 dalies 6 punkte papildomai nustatyta, kad auditorius laikomas nepriklausomas nuo audituojamos įmonės, jeigu jis nėra veikiamas kitų reikšmingų sąlygų, galinčių turėti įtakos jo nepriklausomumui.

Audito įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad audito įmonė laikoma nepriklausoma nuo audituojamos įmonės, jeigu audito įmonės dalyviai, jos vadovas, valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos, jei jos sudaromos, nariai nėra susiję šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais. Taip pat to paties straipsnio 3 dalies 6 p. papildomai nustatyta, kad audito įmonė laikoma nepriklausoma nuo audituojamos įmonės, jeigu ji nėra veikiama kitų reikšmingų sąlygų, galinčių turėti įtakos jos nepriklausomumui.

Buhalterių profesionalų etikos kodekso 280.1 punkte nustatyta, kad teikdamas bet kokias profesines paslaugas, praktikuojantis buhalteris profesionalas turi apsvarstyti, ar nekyla grėsmių pažeisti vieną iš pagrindinių principų – objektyvumą, dėl to, kad jis turi interesų, susijusių su kliento įmone ar jos direktoriais, vadovais ir darbuotojais ar dėl tarpusavio santykių su jais. Pavyzdžiui, objektyvumui grėsmė gali kilti dėl šeimyninių, artimų asmeninių arba verslo santykių.

Buhalterių profesionalų etikos kodekso 290.132 punktas numato, kad artimi audito įmonės ar užduoties atlikimo grupės nario ir užtikrinimo užduoties kliento ar jo vadovybės verslo santykiai arba audito įmonės, audito tinklo įmonės ir finansinių ataskaitų audito kliento verslo santykiai apima komercinius arba bendrus finansinius interesus ir gali sukelti grėsmes dėl asmeninių interesų ar dėl baimės.

Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos auditus už 2011-2012 m. atliko UAB „KPMG Baltics“ auditorius V. K., tai patvirtina pateiktos 2011-2012 m. finansinės ataskaitos. Ginčo, kad 2011–2012 m. auditą UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ atlikęs auditorius V. K. yra susijęs su audituojama įmone ar jos vadovais, ar darbuotojais nėra. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad auditorius R. K., 2011-2012 m. pareiškėjai atliko auditą. Nėra ginčijama aplinkybė, kad šiuo laikotarpiu R. K. dirbo UAB „KPMG“ Klaipėdos filiale. Todėl konstatuotina, kad Audito įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nagrinėjamos bylos atveju netaikytinas. Pažymėtina, kad byloje pateikti susirašinėjimai tarp R. K. ir pareiškėjos vyr. buhalterės B. Š. neįrodo auditoriaus šališkumo, kadangi, kaip minėta, ginčo laikotarpiu auditą atliko ne R. K., o kitas UAB „KPMG Baltcs“ auditorius V. K.. Taigi nenustačius auditoriaus priklausomumo nuo audituojamos įmonės, toliau nagrinėtina, ar laikotarpiu nuo 2011-2012 m. pati įmonė, atlikusi auditą, t. y. UAB „KPMG Baltics“ galėjo būti laikoma susijusi su audituojama įmone UAB „Statybų inžinerinės paslaugos, t. y. ar buvo sąlygos taikyti Audito įstatymo 5 str. 3 d. 3 p.

Pažymėtina, kad audito įmonė, vadovaujantis Audito įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu, būtų laikoma priklausoma nuo audituojamos įmonės, jei: 1) audito įmonės dalyviai būtų susiję šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais; 2) audito įmonės vadovas būtų susiję šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais; 3) audito įmonės valdybos ar stebėtojų tarybos nariai būtų susiję šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais. Taigi nurodyto straipsnio taikymui būtina sąlyga yra audito įmonės vadovo, dalyvių, valdybos ir/ar stebėtojų tarybos narių ryšys ne su bet kuriuo audituojamos įmonės darbuotoju, tačiau išimtinai su audituojamos įmonės dalyviu.

VĮ „Registrų centras“ 2016-04-20 juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad R. K. nuo 2009-07-01 išrinktas UAB „KPMG Baltics“ valdybos nariu, o nuo 2015-10-02 paskirtas UAB „KPMG Baltics“ vadovu. Taigi siekiant pritaikyti Audito įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą reikėtų nustatyti, kad tuo laikotarpiu, kai R. K. buvo UAB „KPMG Baltics“ valdybos narys ar direktorius, jis buvo susijęs šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais. Byloje nėra ginčo, kad 2011-2012 m. laikotarpiu, kai buvo atliekamas pareiškėjos auditas, B. Š. užėmė vyr. buhalterės pareigas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad B. Š. 2011-2012 m. laikotarpiu buvo UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ dalyvė. Todėl nagrinėjamos bylos atveju taikyti Audito įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto taip pat nėra teisinio pagrindo, t. y. nenustatyta aplinkybės, kad 2011-2012 m. audito įmonės UAB „KPMG Baltics“ dalyviai ar valdybos nariai būtų susiję šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais.

Nors pareiškėjos teigimu, LAR prezidiumo bei LAR Etikos komiteto nariai, tyrę pareiškėjos skundą, taip pat buvo nepriklausomi nuo R. K., nes R. K. 2016-12-05 tapo LAR prezidiumo nariu, teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad ginčijamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti aktualios yra tos aplinkybės, kurios egzistavo jų priėmimo metu. Tuo tarpu vėliau paaiškėję faktai, tokie kaip R. K. priėmimas į LAR prezidiumo nario pareigas, ginčijamų sprendimų priėmimo metu apskritai neegzistavo, todėl prašomų panaikinti sprendimų teisėtumui įtakos nedaro.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad LAR prezidiumas turėdamas jam Skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo 35.1 punkto suteiktą kompetenciją, pagrįstai pritarė LAR etikos komiteto nuomonei, kad nėra aplinkybių, kurios leistų teigti, jog auditorius R. K. ir audito įmonė UAB „KPMG Baltics“ pažeidė LR audito įstatymo nuostatas ir TBF Buhalterių profesionalų etikos kodekso nuostatas dėl nepriklausomumo, ir pagrįstai skundo nagrinėjimą Lietuvos auditorių rūmuose baigė.

Dėl darbotvarkės klausimo Nr. 20.2.2 bei 20.2.3

Pareiškėjas skunde reiškia reikalavimą panaikinti LAR prezidiumo posėdžio Nr. 20, 2016-12-05 protokoliniu sprendimu Nr. 1.4-61 darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.2 priimtą sprendimą. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodo šio sprendimo panaikinimo pagrindų, be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ginčijamas darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.2 priimtas sprendimas susijęs ne su pareiškėjos teisėmis ar pareigomis, tačiau su trečiųjų asmenų atliktų veiksmų teisėtumu. Darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.2 priimtas sprendimas pareiškėjai jokios įtakos nedaro, niekaip pareiškėjos teisių ar pareigų apimties nekeičia. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, reikalavimas panaikinti darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.2 priimtą sprendimą atmestinas.

Ginčijamu LAR prezidiumo posėdžio Nr. 20, 2016-12-05 protokoliniu sprendimu Nr. 1.4-61 darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.3 nutarta nekeisti 2016-10-04 nutarimo Nr. 1.4-50 15.1.2 „neinicijuoti atlikto audito kokybės peržiūros audito įmonei UAB „KPMG Baltics“ bei skundo nagrinėjimą laikyti baigtu“.

Byloje esanti medžiaga (LAR prezidiumo posėdžio Nr. 15 2016-10-04 protokolas Nr. 1.4-50) patvirtina, kad 2016-09-26 vykusio LAR prezidiumo posėdžio metu protokoliniu sprendimu Nr. 15.1.2 nutarta neinicijuoti atlikto audito kokybės peržiūros audito įmonei UAB „KPMG Baltics“. Iš nurodyto protokolo matyti, kad posėdžio metu analizuotas klausimas dėl audito kokybės peržiūros tikslingumo, paaiškinta, kad skunde nurodytas 2011 m. audito laikotarpis į peržiūros metu tikrinamą laikotarpį neįeitų, nes tikrinami per paskutinius tris metus vykdyti auditai.

Audito įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad LAR viena iš pareigų yra, gavus informaciją apie netinkamai atliktą auditą, nedelsiant pradėti auditoriaus ar audito įmonės atlikto audito kokybės peržiūrą ar kreiptis į įstaigą su prašymu dėl audito tyrimo. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad LAR suteikta diskrecijos teisė rinktis ar pradėti auditoriaus ar audito įmonės atlikti audito kokybės peržiūrą ar, vis dėlto, kreiptis į Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą su prašymu dėl audito tyrimo.

Audito įstatymo 38 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad auditoriams ir audito įmonėms gali būti skiriama nuobauda – auditoriaus vardo panaikinimas. Tuo tarpu Audito įstatymo 39 str. 2 d. įtvirtina AVNT kompetenciją priimti sprendimą skirti vieną iš šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuobaudų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad LAR kreipėsi į Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, prašydamas atsakyti į klausimą, ar ketinama inicijuoti atlikto UAB „KPMG Baltics“ audito tyrimą. AVNT 2016-09-23 sprendimu tarnyba priėmė sprendimą tyrimo neatlikti. Pažymėtina, kad LAR į AVNT tarnybą kreipėsi pagrįstai, nes teisė priimti spendimą dėl nuobaudos – auditoriaus vardo panaikinimo, priklauso būtent AVNT, o ne LAR kompetencijai. Be to, teismas pažymi, kad Lietuvos auditorių rūmų 2017-02-22 raštas Nr. 1.9-S0180 patvirtina, jog Lietuvos auditorių rūmai atliko pareiškėjos UAB „KPMG Baltics“ atliktų auditų kokybės peržiūras už 2008 m., 2009 m., 2010-2012 m., 2013-2015 m. atliktus auditus. Peržiūrų metu audito atlikimo trūkumų nenustatyta. Taigi sutiktina su ginčijamame darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.3 priimtame sprendime išdėstyta pozicija, kad nėra pagrindo inicijuoti atlikto audito kokybės peržiūros audito įmonei UAB „KPMG Baltics“ patikrinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 2016-12-05 protokoliniu sprendimu Nr. 1.4-61 darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.3 pagrįstai nutarta nekeisti 2016-10-04 nutarimo Nr. 1.4-50 15.1.2, todėl naikinti šio sprendimo nėra teisinio pagrindo.

Dėl darbotvarkės klausimo Nr. 20.2.4 ir 20.2.5

Ginčijamu LAR prezidiumo posėdžio Nr. 20, 2016-12-05 protokoliniu sprendimu Nr. 1.4-61 darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.4 nutarta: „Atsižvelgiant į tai, kad pagal UAB „Statybos inžinerinės paslaugos“ 2016-08-04 ir 2016-10-06 raštuose pateiktą informaciją bei papildomus dokumentus, surašyti dokumentai ir su svarstymu susijusi medžiaga (Lietuvos auditorių rūmų etikos komiteto posėdžių protokolai bei priimti sprendimai) yra konfidencialūs ir Lietuvos auditorių rūmai neturi teisinio pagrindo atskleisti konfidencialią informaciją trečiajai šaliai UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“, atsakyti UAB „Statybų inžinerijos paslaugos“, kad 2016-10-25 ir 2016-11-24 prašymai nebus tenkinami ir informacija nebus pateikta“. Taip pat darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.5 priimtas sprendimas „informuoti UAB „Statybų inžinerijos paslaugos“ apie Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo sprendimą, neteikiant informacijos“.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2016-10-25 raštu Nr. 681 kreipėsi į LAR, prašydama pateikti Audito tarnybos 2016-09-23 atsakymo dėl audito tyrimo neatlikimo kopiją, siekiant Bendrovei susipažinti su Audito tarnybos argumentais, kuriais remiantis priimtas sprendimas audito neatlikti. Pareiškėja 2016-11-24 raštu Nr. 738 kreipėsi į LAR, prašydama pateikti informaciją, susijusią su Bendrovės skundo Nr. 463 nagrinėjimu LAR Prezidiume ir Etikos komitete, įskaitant bet neapsiribojant: įvykusių posėdžių datas, posėdžių protokolus, posėdžių garso įrašus ir priimtus tarpinius sprendimus. LAR 2016-11-28 prezidiumo posėdyje priimtas sprendimas netenkinti 2016-10-25 ir 2016-11-24 pareiškėjos prašymų, nes su svarstymu susijusi medžiaga yra konfidenciali. Tačiau byloje esanti medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiškėjai buvo pateiktas 2016-09-26 LAR prezidiumo vykusio posėdžio protokolo išrašas, o taip pat ir 2016-11-28 LAR prezidiumo posėdžio protokolo išrašas.

Skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo 40 punktas nustato, kad LAR prezidiumas, LAR organų nariai, LAR administracija turi konfidencialumo pareigą, susijusią su svarstoma auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės patikrinimų medžiaga bei rezultatais. Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2015-09-25 nutarimu Nr. 1.4-49.13.16.1 patvirtinto Lietuvos auditorių rūmų administracijos darbo reglamento 10 punkte įtvirtinta, kad LAR administracija, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalo laikytis Visuotinio Lietuvos auditorių rūmų narių susirinkimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1.4-96.1 patvirtinto Lietuvos auditorių rūmų konfidencialios informacijos apsaugos tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas). Pagal Tvarkos aprašo 20–22 p., konfidenciali informacija gali būti atskleista tretiesiems asmenims, tik esant LAR direktoriaus sprendimui leisti atskleisti tokią informaciją. Byloje nėra duomenų, kad toks sprendimas buvo priimtas, taigi pareiškėjui prašoma konfidenciali informacija apie trečiuosius asmenis, negalėjo būti suteikta.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 1 d. įtvirtina, jog asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Taigi iš pareiškėjos 2016-10-25 ir 2016-11-24 prašymų matyti, kad prašoma informacija patenka į asmens duomenų sampratą ir tokia informacija, pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį bei 6 straipsnio nuostatas, negali būti laisvai tvarkoma bei teikiama tretiesiems asmenims susipažinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas pateikti Audito tarnybos 2016-09-23 atsakymą bei informaciją, susijusią su Bendrovės skundo Nr. 463 nagrinėjimu LAR Prezidiume ir Etikos komitete, įskaitant bet neapsiribojant: įvykusių posėdžių datas, posėdžių protokolus, posėdžių garso įrašus ir priimtus tarpinius sprendimus, pagrįstai nebuvo tenkintas. Kadangi ginčijamų atsakovo sprendimų turinys apima ir konfidencialią informaciją, susijusią su trečiųjų asmenų teisėmis bei pareigomis, atsakovas pagrįstai nusprendė atsakyti pareiškėjai, kad 2016-10-25 ir 2016-11-24 prašymai nebus tenkinami ir informacija nebus pateikta bei informuoti pareiškėją apie Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo sprendimą, neteikiant informacijos.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijami Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio Nr. 20, 2016-12-05 protokoliniu sprendimu Nr. 1.4-61 darbotvarkės klausimais Nr. 20.2.1, 20.2.2, 20.2.3, 20.2.4, 20.2.5 priimti sprendimai yra pagrįsti bei teisėti, jie priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Ginčijami sprendimai atitinka jiems Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi naikinti ginčijamų sprendimų, vadovaujantis pareiškėjos išdėstytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Nustačius šių sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumą pakartotinai išspręsti UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2016-08-04 prašymą. Todėl pareiškėjos skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiArūnas KaminskasMefodija PovilaitienėHenrikas Sadauskas