Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-08-12 · Civilinė byla Nr. 2-1700/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-12
Bylos Nr.
2-1700/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
Skolininkas
G. P.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Panerių terminalas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui G. P. .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl pradinio išieškotojo ir pradinio skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d. įsakymu kreditoriui bankrutuojančiai UAB „Panerių terminalas“ iš skolininko G. P. buvo priteistas 48 903 Lt dydžio įsiskolinimas. Teismo įsakymas įsiteisėjo ir buvo perduotas vykdyti.

2011 m. sausio 31 d. minėtą įsakymą vykdžiusi antstolė pateikė teismui prašymą pakeisti pradinį išieškotoją BUAB „Terminalas“ naujuoju išieškotoju BS Metex Overseas LTD, o pradinį skolininką G. P. – Lietuvos Respublika. Nurodė, kad 2008 m. sausio 14 d. sutarties pagrindu BUAB „Terminalas“ reikalavimo teisė buvo perleista BS Metex Overseas LTD. Tuo tarpu pradiniam skolininkui G. P. mirus, jo turtą paveldėjo Lietuvos Respublika.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi antstolės prašymą tenkino: pradinį išieškotoją BUAB „Panerių terminalas“ pakeitė naujuoju išieškotoju BS Metex Overseas LTD, o pradinį skolininką G. P. – Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI).

Teismas pažymėjo, kad materialinių subjektinių skolininko teisių ir pareigų perėmimas materialinėje teisėje realiai įvyko – jo visą turtą įstatymų nustatyta tvarka paveldėjo valstybė. Valstybei tapus skolininko turtinių teisių ir prievolių perėmėja, ji, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, atsako už palikėjo skolas, t. y. galimas procesinių teisių perėmimas vykdymo proceso (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 str. 3 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 str.). Valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovavo Vilniaus apskrities VMI. Valstybės paveldėto turto tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šiose Taisyklėse numatyta, kad jeigu valstybė paveldėjo žemės sklypą (jo dalį), mokesčių inspekcija, gavusi atitinkamus paveldėjimą patvirtinančius dokumentus, o tai reiškia – jau tapusi mirusio asmens turto paveldėtoja valstybės vardu (CK 5.66 str. 2 d.), per dešimt darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo juos turi perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą. Šiuo atveju neforminamas turto perėmimo dokumentas. Teismo nuomone, nurodytas pranešimas neįtakoja vertinimo, kad turto paveldėjimo procese valstybės atstovu tampa kita institucija, o ne paveldėjimo liudijime įrašyta mokesčių inspekcija. Vėlesnis disponavimo teisės valstybės vardu paveldėtu turtu perleidimas ar perdavimas nepakeičia susiklosčiusio paveldėjimo teisinio santykio.

Teismas nurodė, kad 2007 m. spalio 2 d. nurodymas dėl piniginių lėšų naudojimo, 2007 m. gruodžio 29 d. BS Metex Overseas LTD pasiūlymas likviduojamai UAB „Panerių terminalas“ dėl reikalavimo teisės perleidimo, 2008 m. sausio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartis, taip pat 2008 m. sausio 4 d. kasos išlaidų orderis patvirtina, kad pradinio išieškotojo reikalavimo teisė į G. P. skolą buvo perleista BS Metex Overseas LTD. Taigi, perėmus subjektines teises materialinėje teisėje, yra pagrindas perimti ir procesines teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė Vilniaus apskrities VMI inspekcija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Teismas nepasisakė dėl pradinio išieškotojo veiksmų perleidžiant reikalavimo teisę, tai yra, nevertino, ar toks perleidimas atitiko pradinio išieškotojo kreditorių nustatytą turto pardavimo tvarką. Atitinkamas kreditorių nutarimas į šią bylą nėra pateiktas.

2. Teismas negalėjo remtis Taisyklėmis, nes jos prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, pagal kurį, paveldint žemės sklypą (jo dalį), valstybės vardu veikia Nacionalinė žemės tarnyba. Taigi apeliantas negali būti valstybės atstovas tvarkant paveldėtus žemės sklypus ir iš tokio turto tenkinant kreditorinius reikalavimus. Nacionalinė žemės tarnyba nėra įpareigota už realizuotus sklypus gautas lėšas pervesti į apelianto depozitinę sąskaitą. Kadangi apeliantas šiomis lėšomis nedisponuoja, jų negalima panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais.

BS Metex Overseas LTD prašo skundą atmesti. Pažymi, kad pagal teismų praktiką, nagrinėjant prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, materialinių subjektinių teisių perėjimo teisėtumas nesprendžiamas. Savo ruožtu apeliantė nepateikia jokių įrodymų, kad reikalavimo teisių perleidimas neįvyko. Nurodo neprieštaraujantis, kad būtų nustatyta sprendimo vykdymo tvarka, numatant, jog Lietuvos Respublikai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, kai išieškoma iš šios tarnybos valdomo valstybei priklausančio turto.

Nacionalinė žemės tarnyba prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Procesinių teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Pagal šiame straipsnyje įtvirtintą reguliavimą procesinių teisių ir pareigų perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų perėmimo, tai yra, perimant materialiąsias civilines subjektines teises ir pareigas, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Teismas, spręsdamas pradinio išieškotojo ar pradinio skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą, turi įsitikinti, kad materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų, iš kurio kildinamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos, perėmimas įvyko, tačiau šiuo atveju toks materialinių subjektinių teisių ir pareigų perėjimo teisėtumas nėra sprendžiamas. Suinteresuoti asmenys turi galimybę ginčyti aptartą materialinių teisių ir pareigų perėjimo teisėtumą kitoje byloje.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi būtini įrodymai, kurių pagrindu buvo galima daryti pagrįstą išvadą, kad pradinis išieškotojas perleido savo reikalavimo teisę naujajam išieškotojui (b. l. 136-141, 149-151), todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti antstolės prašymą. Net nesiremiant nurodytomis ribomis sprendžiant išieškotojo pakeitimo klausimą vykdymo procese, būtina pažymėti, kad apeliantės abejonės dėl pradinio išieškotojo vidinių procedūrų teisėtumo perleidžiant reikalavimo teisę yra nepagrįstos jokios objektyviais įrodymais, nors pareiga juo pateikti teko būtent apeliantei, ginčijančiai tokį perleidimą (CPK 178 str.). Apie reikalavimo teisės perleidimą apeliantei turėjo būti žinoma iš jai išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (b. l. 53).

Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai konstatavo, kad pradinio skolininko turtą pagal įstatymą paveldėjo valstybė, atstovaujama apeliantės (b. l. 43-53). Išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo ginčytas. Tuo tarpu sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas ar išaiškinimas, kuriuo remiasi naujasis išieškotojas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAudronė JarackaitėDanutė MilašienėVigintas Višinskis