Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-09-07 · Byla Nr. ATP-557-557/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-07
Bylos Nr.
ATP-557-557/2016
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00942-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
  • 3.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-557-557/2016Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00942-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.2.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties, kuria netenkintas V. Š. (V. Š.) prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimu V. Š. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 16 d. apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „KIA Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,29 promilės girtumas).

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi V. Š. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą netenkintas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu V. Š. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį, ir priimti naują nutartį – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad buvo baustas kaip padaręs administracinį teisės pažeidimą prieš penkis metus, t. y. 2011 m. rugpjūčio 10 d. Mano, kad šis jo padarytas administracinis teisės pažeidimas – pasišalinimas iš įvykio vietos buvo kitokio pobūdžio, negu padarytas 2014 m. lapkričio 16 d., dėl kurio prašoma sutrumpinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-27 nutarimu skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Be to, Klaipėdos rajono apylinkės teismas atsisakymą sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą motyvuoja praeityje, t. y. 2011 m. rugpjūčio 10 d. V. Š. padarytu administraciniu teisės pažeidimu. Pažymi, kad ATPK 329 str. numato, jei teisės atėmimo laikotarpiu asmuo nepadarė teisės pažeidimo ir praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimą ir pateikus Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tokiu būdu ATPK 329 str. numato galimybę sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vertinant ne už tolimoje praeityje buvusią, o už specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu esančią administracinės atsakomybės patraukto asmens elgseną. Mano, kad vertinant Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį, atsižvelgtina į teismų praktiką. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur akcentuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Pabrėžia, kad V. Š. suprato, kad jam skirta administracinė nuobauda turi įgyvendinti savo tikslus, tai yra nusižengusį asmenį sudrausminti, kad pastarasis nebedarytų tokio pobūdžio pažeidimų ir suprastų savo pažeidimo teisines pasekmes. Savikritiškas savo poelgio vertinimas įrodo V. Š. sąmoningumą ir siekį pasitaisyti, bei nebedaryti ateityje panašių teisės pažeidimų. Žinant tolesnių įvykių eigą akivaizdu, kad paskirta nuobaudos rūšis pasiteisino, nes V. Š. po paskirtos administracinės nuobaudos teisinėn atsakomybėn traukiamas nebuvo. V. Š. įsitikinimu, apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimu skirtos administracinės nuobaudos tikslai yra visiškai pasiekti. Akcentuoja, kad ypač savikritiškai peržvelgti savo poelgį, kurio pasekoje atimama speciali teisė vairuoti transporto priemones V. Š. verčia aplinkybė, kad nevairuodamas transporto priemonės V. Š. nebeturi galimybių užsidirbti pragyvenimui. V. Š., pagal profesiją būdamas statybininku, dirba individualiai pagal statybos rangos sutartis. Jis, dirbdamas individualiai, visas reikiamas medžiagas ir darbo priemones į statybos ir remonto darbų atlikimo vietą pristato savo transportu. Negalėdamas naudotis transporto priemone, jis negali atlikti ir darbo funkcijų. Kadangi V. Š. neturi jokios kitos profesijos, teisės vairuoti transporto priemones praradimas jam sukelia nenumatytas ir neproporcingai sunkesnes pasekmes, negu tikėtasi teismui skiriant administracinę nuobaudą. Remiantis ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tačiau administracinės nuobaudos tikslas nėra teisės pažeidimą padariusį asmenį negrįžtamai sugniuždyti ir išmesti už visuomenės ribų. Mano, kad dėl padaryto teisės pažeidimo teismo skirta sankcija ženkliai viršija administracinės nuobaudos tikslus, nes ne perauklėja ir skatina keistis, bet atimdama pragyvenimo šaltinį tiesiogiai žlugdo V. Š. kaip visuomenės narį ir asmenybę. Laiko akivaizdžiu, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartyje išsakyta nuomonė atsisakant sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą yra neproporcingai per griežta V. Š. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 329 str. inter alia nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų V. Š. nėra padaręs, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją pilnai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones V. Š. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais V. Š. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą V. Š. buvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (579 Eur), o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 2 metams. Apygardos teismas laiko, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą V. Š. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (LVAT nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012). Iš byloje esančio administracinių teisės pažeidimų registro išrašo (b. l. 7-11) matyti, kad V. Š. praeityje administracine tvarka buvo baustas už įvairius, tame tarpe ir šiurkščius KET pažeidimus. Be to, apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje, vertinant ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, bendrame kontekste atsižvelgiama ir į tai, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (LVAT nutartis Nr. N575-992/2012). Šiuo atveju V. Š. vairavo, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje siekė 2,29 prom., t. y. net 5 kartus viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje, ir buvo artima sunkiam neblaivumo laipsniui.

Tai, kad V. Š. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Atskirajame skunde ir prašyme pirmos instancijos teismui nurodoma, kad teisės vairuoti neturėjimas V. Š. sukelia sunkumų darbe. Iš byloje esančios V. Š. charakteristikos, taip pat ir iš atskirojo skundo matyti, kad tiesioginėms pareigoms – dirbti statybininku pagal rangos sutartis - teisė vairuoti transporto priemones nėra būtina. Taip pat pažymėtina, jog 2011-08-10 nutarimu V. Š. jau buvo atimta teisė vairuoti (iki 2013-04-30), tačiau byloje nėra duomenų, kad šiuo laikotarpiu jis būtų negalėjęs užsiimti statybos darbų atlikimu ir būtų praradęs pragyvenimo šaltinį, tokių duomenų nepateikė ir V. Š., todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog šį kartą atėmus teisę vairuoti, V. Š. negalės toliau dirbti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad V. Š., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, girtavo ir sėdo už vairo būdamas neblaivus, ir taip apsunkino savo galimybes tinkamai atlikti savo darbą, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas, ir negali būti laikoma pakankama priežastimi sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad V. Š. pateiktoje charakteristikoje (b. l. 15) nurodyti duomenys niekaip neatspindi jo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės: kad jis yra darbštus ir pareigingas, punktualus bei kultūringas, aukštos kvalifikacijos statybininkas. Šios aplinkybės iš esmės egzistavo ir prieš pažeidimą, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo pažeidimo padarymo, todėl jos neduoda pagrindo teigti, kad V. Š. elgesys pasikeitė ir yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad V. Š. kritiškai vertina savo veiksmus, sąmoningai suvokia padaryto poelgio pasekmes ir sieks ateityje nebedaryti jokių teisės pažeidimų, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolimesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad V. Š. nepripažino padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, melavo ir išsisukinėjo, bandydamas išvengti atsakomybės, o taipogi, mėgindamas išvengti atsakomybės, bandė papirkti policijos pareigūnus, už ką yra nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Apygardos teismas konstatuoja, jog V. Š. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti pilnai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes V. Š., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones, o praeityje jam jau taikytas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos tikslas V. Š. atžvilgiu jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Akivaizdu, jog vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimo sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą, paremto deklaratyviais teiginiais, kad paskirtos administracinės nuobaudos prevenciniai tikslai yra pasiekti, tenkinimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad V. Š. atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai, sutrumpinus V. Š. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas