Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. T. (J. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. 2018 m. balandžio 27 d., apie 20.34 val., Viršuliškių g. 30, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklų 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,95 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kadangi J. T., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. T. pilnai pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtino visas kaltinimo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė įvykio dieną buvęs kavinėje, į kurią atvyko automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį jis paliko prekybos centro stovėjimo aikštelėje, o pats kavinėje susitiko su draugais, kur vartojo alkoholį (išgėrė apie 300 ml degtinės). Pabaigęs cigaretes, nutarė nueiti iki parduotuvės požemininėje aikštelėje stovėjusio automobilio pasiimti cigarečių. Aikštelėje jam nežinia kodėl pasirodė, jog automobilį reikia perstatyti. Pačiam sunku paaiškinti tokį savo elgesį, matyt, dėl girtumo atrodė, kad automobilis stovi per daug arti sienos, gali trukdyti valymui. Tik pajudėjus (jam pasirodė, kad pavažiavo vos 1,5 m), išgirdo beldimą į automobilio stogą. Nepažįstamas asmuo pradėjo aiškinti, kad jis (J. T.) apgadino pastarojo automobilį (paskui paaiškėjo, kad jokių apgadinimų nebuvo), paėmė automobilio užvedimo raktą ir iškvietė policiją. Su nustatytu girtumu pilnai sutinka, nuoširdžiai gėda dėl savo poelgio, po įvyko nustojo vartoti alkoholį. Automobilį „Nissan X-Trail“ pardavė dar 2017 m., tačiau apie savininko pasikeitimą iškart nepranešė Regitrai. Naujoji savininkė yra jo pažįstamo draugė, buvo sutarę, kad reikalui esant jis galės naudotis automobiliu. Apie pardavimą pranešė tada, kai šiais metais reikėjo tvarkyti technikinės apžiūros dokumentus. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atiduodant jį ilgametės draugės R. A. atsakomybėn. Pastaroji jį gerai pažįsta, yra nevartojanti alkoholio, jam pataria, vienas kitam padeda, jis klausosi jos nuomonės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. T. savo kaltę taip pripažino bei nurodė 2018-04-27, apie 18.00 val., buvęs kavinėje Viršuliškių g. 30, Vilniuje. Į kavinę atvyko automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis anksčiau priklausė jam, tačiau 2017-03-27 jį pardavė D. V. Pardavęs neįformino „Regitroje“ pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi buvo sutaręs, kad jis galės naudotis minėtu automobiliu, kol neišvyks į Vokietiją. Į Vokietiją taip ir neišvyko, tačiau ir automobilio pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravo „Regitroje“. 2018-04-27, 18-20 val., jis (J. T.) išgėrė apie 200-300 ml degtinės. Kai baigėsi cigaretės, jis nusileido į požeminę aikštelę, kurioje stovėjo minėtas automobilis „Nissan“. Aikštelėje J. T. nusprendė patraukti automobilį arčiau sienos. Atsisėdo prie automobilio vairo ir pavažiavo apie 1,5 m atbuline eiga, kai pajuto, kad kažkas daužo į automobilio stogą. Pamatė, jog kažkas atidarė automobilio dureles ir ištraukė raktelius iš užvedimo spynos. Nepažįstamas asmuo iškvietė policiją. Pareigūnai atvyko po kokių 10 minučių, davė papūsti į alkotesterį, po ko jis pripūtė virš 2 promilių. Po to buvo pristatytas į komisariatą, vėliau - į areštinę. Labai gailisi, kad prie automobilio vairo sėdo išgėręs. Niekur važiuoti nesiruošė, spėjo pavažiuoti tik 1,5 metro, ketino tiesiog perstatyti automobilį (b. l. 39, 48).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. R. parodė 2018-04-27, apie 20.30 val., automobiliu įvažinėjęs į „Maxima“ automobilių aikštelę, esančią Viršuliškių g. 30, Vilniuje. Kartu su juo važiavo T. P.. Važiuojant J. R. pamatė, kad iš savo parkavimo vietos atbuline eiga važiuoja automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. R. suprato, kad „Nissan“ vairuotojas jo nemato, todėl sustojo. „Nissan“ keistai manevravo, norėdamas išvažiuoti iš vietos, t. y. tai neprivažiuodavo iki mašinos, kai atstumo dar buvo, tai privažiuodavo per arti. „Nissan“ vos neatsitrenkė į greta stovėjusio automobilio bamperį (jokių žymių ant jo neliko). Taip manevruodamas pirmyn ir atgal, „Nissan“ nuvažiavo apie 10-15 m atstumą. T. P. nuėjo prie vairuotojo, atidarė dureles ir ištraukė iš spynos raktelius, o jis (J. R.) pastatė savo mašiną ir priėjo prie Tautvydo. Iš „Nissan“ išlipus vairuotojui, buvo matyti, jog šis yra neblaivus (sklido alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo nerišliai). Kitų asmenų „Nissan“ automobilyje nebuvo. T. P. paskambino telefonu 112, maždaug po 13-15 minučių atvyko policijos pareigūnai. Visą tą laiką „Nissan“ vairuotojas buvo šalia liudytojų, dingęs iš jų akiračio nebuvo. Iki pareigūnų atvykimo jis tik rūkė, gėrimų nevartojo. Su J. T. bendravo lietuvių kalba, šis viską suprato, kalbėjo lietuviškai. Atvykusiems pareigūnams nurodė įvykio aplinkybes. Matė, kad vairuotojas pūtė į alkotesterį. Pareigūnai minėjo, kad vairuotojas pripūtė beveik 3 promiles (b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas T. P. parodė, kad 2018-04-27, apie 20.30 val., jis važiavo automobiliu, kurį vairavo draugas J. R.. Jiems įvažiuojant į „Maxima“ automobilių aikštelę, pastebėjo keistai manevruojantį automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išvažiuodamas iš savo parkavimo vietos, važiuodamas atbuline eiga, nesustojo ir nepraleido jų automobilio. Buvo matyti, kad „Nissan“ vairuotojas, važiuodamas atbulinei eiga, visiškai nejautė atstumo. Automobilis kelis kartus manevravo tai pirmyn, tai atgal, kol važiuodamas į priekį, kairiuoju priekiniu kampu vos prisilietė prie greta stovėjusio automobilio bamperio (minėtas automobilis apgadintas nebuvo). Smūgis buvo nestiprus. Liudytojas T. P. nurodė įtaręs, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl išlipo iš automobilio ir priėjo prie „Nissan“ vairuotojo. Atidaręs dureles, pajuto stiprų alkoholio kvapą. Tuomet jis (T. P.) ištraukė iš spynos raktelius ir tuoj pat paskambino 112, pranešdamas apie girtą vairuotoją. Automobilyje „Nissan“ buvo tik vairuotojas. Pastarasis išlipo iš mašinos, pradėjo aiškintis, po to prašyti, kad nebūtų kviečiama policija. T. P. pasakė, kad jau pranešė policijai. Maždaug už 13-15 minučių atvyko policijos pareigūnai. Visą tą laiką „Nissan“ vairuotojas buvo šalia liudytojų, niekur iš jų akiračio nedingo. Iki pareigūnų atvykimo jis tik rūkė, jokių gėrimų nevartojo. Su J. T. jie kalbėjo lietuvių kalba. Atvykusiems pareigūnams T. P. su J. R. nurodė įvykio aplinkybes. Matė, kad vairuotojas pūtė į alkotesterį, pareigūnai pasakė, kad vairuotojas pripūtė beveik 3 promiles (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas T. S. (Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiasis patrulis) parodė, kad 2018-04-27, apie 20.20 val., buvo gautas pranešimas, jog Viršuliškių g. 30, Vilniuje, pranešėjas sustabdė automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris neblaivus išvažinėjo iš garažo. Apie 20.30 val. atvykus nurodytu adresu į pareigūnus kreipėsi T. P. ir J. R., kurie paaiškino, kad važiuodami PC „Maxima“ požeminėje automobilių aikštelėje pastebėjo atbuline eiga važiuojantį bei įtartinai manevruojantį automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas, esant dideliam atstumui tarp kitų automobilių, važiavo neįprastai lėtai, be to, žiūrint į vairuotoją, buvo matyti, kad šis nesiorientuoja aplinkoje, atrodo pasimetęs, neadekvatus. Minėtam „Nissan“ automobiliui privažiavus itin arti prie pranešėjų automobilio „Volvo“ priekinės dalies, T. P. išlipo iš automobilio ir nedelsiant priėjo prie įtartinai bei pavojingai manevruojančio „Nissan“ automobilio. Atidarius „Nissan“ automobilio priekines kairės pusės dureles, iš jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas nerišliai bandė kažką kalbėti, nesiorientavo. Tuomet įtaręs, kad „Nissan“ vairuotojas neblaivus, ištraukė iš automobilio užvedimo spynelės raktelius ir nedelsiant paskambino į policiją. Įvykio vietoje, greta „Nissan“ automobilio stovėjo jo vairuotojas J. T. Bendraujant su pastaruoju (J. T.), šiam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, laikysena nestabili. Pasiteiravus minėto asmens, ar jis vairavo „Nissan“ automobilį, jis paaiškino, kad vairavo, nes norėjo parvažiuoti į namus Viršuliškių mikrorajone. Pasiteiravus Jurijaus, ar jis vartojo alkoholinių gėrimų, J. T. patvirtino, kad šiandien (2018-04-27) bare gėrė daug alaus. Patikrinus minėtą asmenį alkotesteriu, 20.53 val., jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,94 promilės. Vėliau vairuotojas buvo pristatytas į Vilniaus PLC kraujo mėginiui paimti (b. l. 12). Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio T. S. 2018-04-27 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 5).

Iš alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“ išrašo matyti, kad 2018-04-27, 20.53 val., J. T. nustatytas 2,94 promilių girtumas (b. l. 26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-04-30 specialisto išvadoje Nr. T-A 4069/2018(01) konstatuota, kad J. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,95 promilės etilo alkoholio (b. l. 29).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės įrašo matyti, kad 2018-04-27, 20.36 val., Bendrajame pagalbos centre užfiksuotas pranešimas, kad pranešėjas sustabdė „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, kurio vairuotojas neblaivus išvažinėjo iš garažo (b. l. 7).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)2018-05-03 priklausė kaltinamajam J. T. (b. l. 8).

Iš pateiktos 2017-03-27 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog J. T. 2017-03-27 automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 000 eurų pardavė D. V. (b. l. 49).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)nuo 2018-05-02 registruotas D. V. vardu (b. l. 50).

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Nissan X-Trail 2.2dCi“ (kėbulo tipas – visureigis, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2 184 cm³, variklio galia – 100 kW, gamybos metai - 2004) kaina yra 3 520 eurų (b. l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta turto vertintojo E. L. 2018-07-16 atlikta automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita Nr. L180713, kurioje nurodyta, jog automobilio vertė vertinimo datai yra 1 300 eurų su PVM (b. l. 52-83).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis J. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Bylos įrodymais nustatyta, kad J. T. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,95 promilių etilo alkoholio. Kaltinamojo J. T. kaltė pilnai įrodyta jo paties, taip pat liudytojų J. R., T. P., T. S. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio rodmenimis, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini. J. T. kaltė pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo J. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. T. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo draugę R. A. Atitinkamai analogišką prašymą pateikė ir pati O. A. (b. l. 134-141).

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis J. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 87), administracine tvarka baustas du kartus (abu ankstesni nusižengimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų), nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 89, 90), savo kaltę pripažįsta pilnai. Dėl įvykdyto nusikaltimo J. T. gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju nusikaltimu žala nepadaryta, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į žalos padarymo fakto nebuvimą, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamasis neteistas, taigi, teisiamas pirmą kartą, tačiau praeityje yra padaręs du administracinius nusižengimus, abu jie yra dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo (b. l. 89-90). Vienas nusižengimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, tačiau kitas priskirtinas pavojingiems nusižengimams. Šiuo atveju teismas negalėjo nevertinti to, jog 2013-12-18 nutarimu J. T. buvo nubaustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus. Už šį pažeidimą jam buvo paskirta piniginė bauda, be to, vieneriems metams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (teisę vairuoti kaltinamasis atgavo 2014-12-11). Nepaisant to, kad paskirta nuobauda nebegalioja, o nusižengimas padarytas daugiau nei prieš ketverius metus, tačiau ši aplinkybė yra pakankamai svarbi vertinant kaltinamojo asmenybę bei jos pavojingumą, ypač svarstant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kai atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu. Pabrėžtina, jog kaltinamajam buvo gerai žinomos griežtos teisinės pasekmės (anksčiau buvo sulaukęs baudos, ilgalaikio specialiosios teisės atėmimo, netenkintas prašymas grąžinti ją anksčiau laiko), tačiau, nepaisydamas to, jis analogiško pobūdžio veiksmus pakartojo praėjus keleriems metams nuo 2013-08-21 vairavimo neblaiviam, tik šįkart J. T. dargi konstatuotas net 3 kartus didesnis girtumas nei ankstesniu atveju. Tokiu būdu praeityje padarytas nusižengimas dėl transporto priemonės vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, neleidžia daryti kategoriškos ir jokių abejonių nekeliančios išvados, kad J. T. ateityje nenusikals, o tai reiškia, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga nėra absoliučiai aiški ir išpildyta.

Taip pat teismas pastebi, kad nors dėl paties kaltinimo J. T. pilnai pripažino savo kaltę ir ne kartą nurodė dėl savo poelgio besigailintis, kas iš esmės leido teismui konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau tam tikras aplinkybes jis stengėsi sušvelninti. Antai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis teigė į automobilį ėjęs pasiimti cigarečių, o vairuoti nutarė neva tik turėdamas tikslą perstatyti automobilį ir pavažiavo tik apie 1,5 metro. Visgi iš liudytojų J. R. ir T. P. apklausų protokolų matyti, jog kaltinamasis, anaiptol, ne tik pajudėjo iš stovėjimo vietos. Liudytojas J. R. kaip nuvažiuotą atstumą įvardino 10-15 m, pažymėjo, kad „Nissan“ automobilio vairuotojas, norėdamas išvažiuoti iš vietos, keistai manevravo, vos neatsitrenkė į greta stovėjusio automobilio bamperį (b. l. 16, 19). Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio T. S. apklausos protokole bei jo tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad įvykio vietoje J. T. nurodė ketinęs automobiliu vykti į namus, o ne perstatyti transporto priemonę stovėjimo aikštelėje (b. l. 5, 12). Teismui kaltinamasis negalėjo konkrečiai paaiškinti, kodėl įvykio vakarą, būdamas sunkaus girtumo būklės, ėjo į savo automobilį (juk nusipirkti cigarečių kaltinamasis laisvai galėjo parduotuvėje, kuri buvo ir arčiau, ir kurią pasiekti tokios būklės buvo tik patogiau), juo labiau, kodėl nusprendė mašiną perstatyti, kai ši buvo priparkuota leistinoje vietoje. Pastebėtina ir tai, kad, atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamasis iš pradžių teigė niekada anksčiau neturėjęs jokių bėdų dėl alkoholio vartojimo ir, tik paklaustas konkrečiai dėl 2013-08-21 įvykio, patvirtino buvus tokį faktą. Žinoma, šios išvardintos aplinkybės neturi išskirtinės reikšmės, nenuneigia, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino ir dėl vairavimo fakto gailėjosi, tačiau svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą bendrame bylos duomenų kontekste tikslingas ir platesnis aplinkybių aptarimas, galintis turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui.

Pažymėtina, jog net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Atsižvelgdamas į aukščiau išvardintus duomenis, teismas neturi pagrindo išvadai, kad J. T. padaryta nusikalstama veika buvo visiškai atsitiktinė ir bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindo aiškiai bei kategoriškai išvadai, jog J. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tuo pačiu teismui kyla tam tikrų abejonių ir dėl laiduotojos R. A. realių galimybių padaryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nors R. A. yra neteista, administracine tvarka nebausta, vykdo individualią veiklą, yra charakterizuojama teigiamai, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia ne tik į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį, bet ir galimybę daryti realią teigiamą įtaką kaltininkui. Esamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis ir laiduotoja prašanti būti R. A. gyvena atskirai, abu nurodė esantys draugai, kurie daugelį metų artimai bendrauja. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad J. T. ir R. A. sieja ilgametė pažintis, tačiau vien tai nėra pagrindas konstatuoti, kad laiduotuoja prašanti būti R. A. gali objektyviai paveikti kaltinamąjį. Nei ji pati, nei J. T. taip ir nenurodė, kaip konkrečiai ji galėtų daryti įtaką kaltinamajam. Teiginiai apie galimą daryti poveikį buvo iš esmės abstraktūs - R. A. teigimu, ji su kaltinamuoju kalbėsis, bandys jam daryti teigiamą įtaką, tiesa, taip ir neargumentuodama, kokiu būtent būdu (b. l. 145-150). Nors R. A. nurodė su kaltinamuoju dar iki įvykio kalbėjusi apie alkoholio vartojimo žalą, tačiau akivaizdu, jog šie pokalbiai didesnio poveikio nepadarė ir sulaikyti kaltinamojo nuo alkoholio vartojimo, tuo pačiu ir nusikalstamos veikos padarymo jai nepavyko. Svarbu tai, kad R. A., kuri žinojo apie tai, jog praeityje J. T. jau yra vairavęs transporto priemonę neblaivus, nesulaikė pastarojo nuo pakartotinio poelgio (šį kartą ženkliai pavojingesnio), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl laiduotoju prašančio būti asmens autoritetingumo bei objektyvių galimybių ateityje daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Kita vertus, teismui kyla klausimas, kaip objektyviai R. A. vertina aplinkybes. Teismo posėdžio metu ji vis stengėsi akcentuoti, jog kaltinamais yra geras, tvarkingas ir draugiškas žmogus, negeriantis, tikino per 20 metų nė karto nėra mačiusi kaltinamojo išgėrusio (beje, pats kaltinamasis neslėpė, kad buvo keletas atvejų, kai R. A. jį matė tiek ir jau išgėrusį, tiek ir vartojantį alkoholį), kas leidžia manyti, kad R. A. yra linkusi nepastebėti, jog kaltinamasis visgi turi sunkumų vartojant alkoholį (net ir paklausa apie ankstesnį J. T. poelgį vairuojant automobilį neblaiviam, R. A. stengėsi įžvelgti pateisinimą šio veiksmams, aiškindama, kad pastarasis važiavo išgėręs tik dėl motinos susirgimo).

Tad išdėstytos aplinkybės sudaro teismui pakankamą pagrindą abejoti tiek tuo, kad R. A. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tiek tuo, kad pats kaltinamasis ateityje nenusikals. Galiausiai derėtų pažymėti, jog pagal savo esmę atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turėtų būti taikomas tik nusprendus, kad kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavęs. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad šis asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip matyti, kaltinamasis yra pilnai susiformavęs, pakankamai brandaus amžiaus (55 metų) savarankiška asmenybė, turinti savas gyvenimiškas nuostatas ir elgseną. Išdėstytų argumentų visumos pagrindu teismas laiko nesant tikslinga atleisti J. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: J. T. praeityje neteistas (b. l. 87), administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudos nebegaliojančios (b. l. 89-90), yra dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis J. T. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę ką tik suvartojęs didelį kiekį alkoholio, kai jam nustatytas net 2,95 promilių girtumas. Kaltinamasis vairuojamu automobiliu pavojingai manevravo, vos neapgadino kito automobilio, dėl ko buvo sustabdytas pašalinių asmenų. Iš liudytojų parodymų matyti, jog kaltinamasis įvykio vakarą buvo itin apsvaigęs nuo alkoholio, sunkiai orientavosi aplinkoje, dėl girtumo nesugebėjo išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės. Kaltinamasis praeityje yra taip pat padaręs itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo neblaivus), o jo veiksmai nagrinėjamu atveju buvo iš tiesų itin pavojingi ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta sunkių pasekmių. Šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie J. T. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, artimas įstatyme numatytam maksimaliam laikotarpiui.

Kaltinamasis J. T. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Vadinasi, šiuo atveju kyla būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo paneigti, jog transporto priemonė – automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos įvykdymo metu priklausė ne kaltinamajam J. T., o D. V.. Nors VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)2018-05-03 priklausė kaltinamajam J. T., tačiau iš teismui pateiktos 2017-03-27 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog J. T. 2017-03-27 automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė D. V.. Minėta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta, šiuo metu automobilis yra registruotas D. V. vardu, todėl teismas laiko, kad automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)2018-05-03 priklauso ne kaltinamajam J. T., o kitam asmeniui, t. y. D. V. Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkė būtų žinojusi ar galėjusi žinoti, jog jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, dėl ko taikyti konfiskavimą netikslinga. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Nors VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio „Nissan X-Trail 2.2dCi“ (kėbulo tipas – visureigis, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2 184 cm³, variklio galia – 100 kW, gamybos metai - 2004) kaina yra 3 520 eurų, tačiau teismui pateiktoje turto vertintojo E. L. 2018-07-16 atliktoje automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje Nr. L180713, nustatyta, kad automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė vertinimo datai yra 1 300 eurų. Atsižvelgiant į tai, jog vertintojas išoriškai apžiūrėjo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino šio konkretaus automobilio apgadinimus bei trūkumus, kuriuos išsamiai užfiksavo sudarytame akte bei jo prieduose, teismas neturi pagrindo netikėti turto vertintojo nurodyta automobilio verte, todėl būtent ši vertė, t. y. 1 300 eurų, išieškotina iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu J. T. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-04-27, 20.36 val., iki 2018-04-28, 16.53 val. (b. l. 32, 33). Laikinojo sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. T. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 41), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžius įsiteisėjus, J. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke prie bylos) perduotinas VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. T. (J. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. T. (J. T.) galutinę 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-04-27, 20.36 val., iki 2018-04-28, 16.53 val., t. y. vieną dieną, prilyginant ją 2 MGL baudai ir laikyti, jog galutinė J. T. (J. T.) paskirta bausmė yra 48 MGL (2 400 eurų) dydžio bauda.

Nustatyti 12 mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. T. (J. T.) baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2018 m. balandžio 28 d.

Ieškoti iš J. T. (J. T.) 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų sumą, atitinkančią automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą, esantį voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nurodytą 12 mėnesių laikotarpį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.