- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- I-5458-331/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00116-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) bei patikslintu skundu (b. l. 8–9) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad yra nuteistas kalėti iki gyvos, atlieka bausmę Lukiškių TI–K sąlygomis, kurios neatitinka Europos Sąjungos standartų. Atlikinėjant gamtinius reikalus yra stebimas pareigūnų per duryse esantį stiklą, nes klozetas pastatytas prie durų įėjimo į kamerą ir yra atviras, nepridengtas užsidaroma sienele. Pareiškėjui per mėnesį Lukiškių TI–K administracija tik vieną kartą išduoda vieną ritinėlį tualetinio popieriaus, kurio nuolat trūksta.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas TI-K nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 7-14) paaiškino, kad įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas. Taip pat pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Argumentavo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais, pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, pareiškėjas nepateikia jokių faktinių aplinkybių, neįrodo prašomos neturtinės sumos dydžio.
Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str., b. l. 32-36). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nepageidavo dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu (b. l. 34-35).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis (b. l. 1, 8–9).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva (LVAT administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose buvo netinkamai įrengti tualetai, jie nebuvo atitverti nuo likusio kameros ploto, todėl pareigūnai galėjo matyti pareiškėją atliekant gamtinius reikalus. Be to, pareiškėjui per mėnesį buvo suteikiamas tik vienas ritinėlis tualetinio popieriaus.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis“ normas įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje).
Pažymėtina, jog tinkamos higienos laisvės atėmimo vietose užtikrinimas yra viena iš Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatų laikymosi sąlygų. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Karalevičius prieš Lietuvą yra pripažinęs, jog tokie aspektai, kaip aprūpinimas higienos priemonėmis (tualetinio popieriaus išdavimas), tinkamų sąlygų nusiprausti, skalbti kalinamųjų rūbus bei patalynę sudarymas, nors ir negali pagrįsti „žeminančio orumą“ elgesio buvimo, tačiau jie papildo pagrindinį ypatingo perpildymo - faktorių, siekiant įrodyti, kad ginčytinos kalinimo sąlygos viršijo leistinas ribas pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005-04-07 sprendimo byloje Karalevičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99, 40 paragrafas). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmeninės higienos produktų, pvz., tualetinio popieriaus, adekvatus nesuteikimas kalinimo įstaigoje gali savaime pažeisti Konvencijos 3 straipsnį (žr. Valašinas prieš Lietuvą bylą, pareiškimo nr. 44558/98, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas, 104 paragrafas) arba šią aplinkybę vertinant kartu su kitais faktoriais (žr. Karalevičius prieš Lietuvą, pareiškimo nr. 53254/99, 2005 m. balandžio 7 d., 40 paragrafas ir Bazjaks prieš Latviją, pareiškimo nr. 71572/01, 116 paragrafas, 2010 m. spalio 19 d. sprendimas).
Tačiau Teismas pastebi, kad pareiškėjas nepateikė apskritai jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad buvimo Lukiškių TI-K metu būtų skundęsis dėl blogų kalinimo sąlygų. Atsižvelgiant į ilgą kalinimo laikotarpį, bet koks vidutinio apdairumo asmuo, nepatenkintas kalinimo sąlygomis, galėjo teikti skundus Lukiškių TI-K administracijai, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo reikalavimus grindžia abstrakčiais teiginiais, nenurodo, kurioje konkrečiai kameroje jis patyrė nepatogumus dėl netinkamai įrengto tualeto, kokiu laikotarpiu jam nebuvo suteiktos visos reikiamos higienos priemonės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų patyrė nepatogumų, diskomfortą ar pan.
Tačiau Lukiškių TI-K atsiliepime yra nurodžiusi, jog įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje). Tokia higienos priemonių išdavimo tvarka atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis“ normas. Atsiliepime taip pat nurodyta, jog tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, kas atitinka HN 76:2010 21 p. ir KD prie TM direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p., todėl abejoti šiais valstybės institucijos paaiškinimais nėra pagrindo.
Administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.