Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-02-03 · Civilinė byla Nr. 2A-196-259/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-02-03
Bylos Nr.
2A-196-259/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Jolita Cirulienė
Ieškovas
N. S.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
T. S.
Advokatai
Vilma Normantienė, Antanas Markūnas
Civilinė byla Nr.2A-196-259/2009
Pirmos instancijos teismo teisėja Odeta Ragauskienė

Procesinio dokumento kategorija 2.1.1.5, 42.6, 121.1, 121.15, 121.21

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės N. S. atstovei advokatei Vilmai Normantienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Laimai Pušinskienei, trečiajam asmeniui T. S. , jos atstovui advokatui Antanui Markūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo asmens T. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1536-568/2008 pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui T. S. dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. S. ieškiniu (b.l.3-5) prašė: pakeisti 1992-08-14 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp R. K. S. ir Kauno m. valdybos, sąlygą „pirkėjas rūsyje naudojasi patalpomis R-5/5,39 kv.m, R-6/5,58 kv.m, R-7/4,57 kv.m, R-8/044 kv.m, R-9/12 kv.m ir G-1/27,43 kv.m“ į sąlygą „pirkėjas rūsyje naudojasi patalpomis „R-5/5,39 kv.m, R-6/5,58 kv.m, R-7/4,57 kv.m, R-8/044 kv.m, R-9/12 kv.m“ bei sutarties 1 sąlygą „pagal namo įkainavimo aktą Nr. 240, patvirtintą Kauno miesto valdybos 1992-08-13, „pardavėja“ pardavė o „pirkėjas“ nupirko 0,77 dalį mūrinio gyv. Namo 1A1/p, kuriame yra 111,30 kv.m naudingo ploto su rūsiu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini) , 214 kv.m žemės sklype“ į sąlygą „pagal namo įkainavimo aktą Nr. 240, patvirtintą Kauno miesto valdybos 1992-08-13, „pardavėja“ pardavė, o „pirkėjas“ nupirko 0,66 dalį mūrinio gyv. Namo 1A1/p, kuriame yra 111,30 kv.m naudingo ploto su rūsiu, garažą, plane pažymėtą G-1/27,43 kv.m“, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini) , 214 kv.m žemės sklype“, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė 1992-08-14 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp R. K. S. ir Kauno miesto savivaldybės, sąlygą „pirkėjas rūsyje naudojasi patalpomis R-5/5,39 kv.m, R-6/5,58 kv.m, R-7/4,57 kv.m, R-8/044 kv.m, R-9/12 kv.m ir G-1/27,43 kv.m“ į sąlygą „pirkėjas rūsyje naudojasi patalpomis „R-5/5,39 kv.m, R-6/5,58 kv.m, R-7/4,57 kv.m, R-8/044 kv.m, R-9/12 kv.m“ bei sutarties 1 sąlygą „pagal namo įkainavimo aktą Nr. 240, patvirtintą Kauno miesto valdybos 1992-08-13, „pardavėja“ pardavė o „pirkėjas“ nupirko 0,77 dalį mūrinio gyv. Namo 1A1/p, kuriame yra 111,30 kv.m naudingo ploto su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini) , 214 kv.m žemės sklype“ į sąlygą „pagal namo įkainavimo aktą Nr. 240, patvirtintą Kauno miesto valdybos 1992-08-13, „pardavėja“ pardavė o „pirkėjas“ nupirko 0,66 dalį mūrinio gyv. Namo 1A1/p, kuriame yra 111,30 kv.m naudingo ploto su rūsiu, garažą, plane pažymėtą G-1/27,43 kv.m, esančius (duomenys neskelbtini) , 214 kv.m žemės sklype“; priteisė iš atsakovo 10 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 115 Lt.

Teismas ieškinį tenkino tuo faktiniu pagrindu, jog dėl naudojimosi garažu tvarkos ginčo tarp šalių nekilo ir šiuo metu nėra, ieškovei garažo pirkimo metu nebuvo sudarytos galimybės tinkamai susipažinti su standartinėmis pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, dėl ko buvo pažeista šalių interesų pusiausvyra, ieškovė, kaip K. R. S. teisių perėmėja, negali įregistruoti nuosavybės teisės į garažą, kuriuo naudojasi. Teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pažymėjo, kad gyvenamojo namo įkainavimo 1992-08-13 aktas nėra nuginčytas, todėl nėra nuginčyti ir tuo metu atlikti paskaičiavimai dėl buto statinių priklausinių pagalbinių ūkinių pastatų kainos (vertės) paskaičiavimo, be to, nenuginčyta ir aplinkybė, jog reikalaujama kaina nebuvo sumokėta. Todėl, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas nustatė, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2007 m., t.y. po to, kai trečiajam asmeniui T. S. 2006-10-23 pateikus ieškinį teismui, jai paaiškėjo, kad yra pažeidžiama ieškovės teisė, kuri nėra nuginčyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškininės senaties termino ieškovė nėra praleidusi.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l.111-114) atsakovas Kauno miesto savivaldybė nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:

1) teismas dėl ginčijamos sutarties sąlygų pakeitimo nepagrįstai vadovavosi CK 6.186 str. 3 d., nes šioje teisės normoje nustatyti standartinių sutarčių sąlygų pakeitimo teisiniai pagrindai, tuo tarpu 1992-08-14 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos sąlygos nelaikytinos standartinėmis sąlygomis, kadangi CK (1964 m. redakcija) normos nereglamentavo sutarčių standartinių sąlygų. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo taikyti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio Butų privatizavimo įstatymo bei Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu 309, nuostatas. Minėti teisės aktai reglamentavo pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutarčių sudarymą. R. K. S. pasirašė 1992-08-14 pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pavirtino notaras, todėl teismo argumentai, jog ieškovei nebuvo sudarytos galimybės tinkamai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, nepagrįsti. Pažymėtina, jog 1992-08-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo nustatyta nekilnojamojo daikto naudojimosi patalpomis tvarka. Šiuo metu 34/100 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , Kaune, priklauso T. S. , o 66/100 - N. S. . Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui, turi būti sprendžiamas ginčas dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo, o ne dėl sutarties sąlygų pakeitimo (CK 4.75 str.);

2) teismas senaties termino netaikė nepagrįstai. Teismas, netenkindamas prašymo dėl senaties termino taikymo, nurodė, kad ieškovė tik 2004-03-19 gavus paveldėjimo teisės liudijimą sužinojo apie pažeidžiamas teises. CK (1964 m. redakcija) 84 str. buvo nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas, kuris 1992-08-14 pirkimo pardavimo sutarčiai ginčyti pasibaigė 1995-08-14. Apie tai, jog ieškovė žinojo apie savo teisės pažeidimą ir turėjo teisę ginčyti 1992-08-14 pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, patvirtina civ. bylos Nr. 2-360/2003 medžiaga.

Apeliaciniu skundu (b.l.109-110) tretysis asmuo T. S. nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:

1) teismo teiginys, kad ieškinio termino eiga prasideda tik nuo 2007 m., nepagrįstas (pažeistas CPK 185 str.), teismas neteisingai aiškino ieškinio senaties termino esmę - ne tik žinojimą, bet ir turėjimą žinoti (pažeistas 1964 m. CK 86 str.), pažeidė protingumo principą (CK 1.5 str.). 1964 m. CK 86 str., galiojęs sudarant namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, numatė, kad ieškinio senaties eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovės vyras namo dalį nupirko 1992-08-14 sutartimi pagal butų privatizavimo įstatymą. Tuo metu sutuoktiniai gyveno vienoje šeimoje, todėl būtų naivu manyti, kad ieškovei nebūtų žinomos namo dalies privatizavimo sąlygos. Jie skaitė ir suprato, ką yra nusipirkę. Net jeigu nebūtų supratę, tai pagal tuo metu veikusio CK 86 str. prasmę tikrai turėjo žinoti. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad vėliau šalys turėjo ne vieną bylą dėl šio gyvenamojo namo, naudojosi advokatų pagalba. Reikalavimas keisti ar pildyti sutartį savo esme yra tos sutarties dalies ginčijimas. Tokiam reikalavimui buvo nustatytas 3 m. ieškinio senaties terminas (1964. CK 84 str. 1 d.). Ieškovei apie ginčijamą sutartį buvo žinoma ją pasirašant – 1992-08-14 (CK 86 str.). Todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 1995-08-14. Nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas, nėra. Todėl teismas turėjo pagrindą šiuo motyvu ieškinį atmesti;

2) teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.186 str. 3 d., kadangi nėra šiame įstatyme numatytų pagrindinių sąlygų: negalėjimo naudotis G-l patalpa ir protingumo bei sąžiningumo principų nesilaikymo. Patalpa yra gyvenamojo namo, kurio bendraturtėmis ieškovė ir tretysis asmuo yra, rūsyje. Rūsys ir patalpa R-l neturi atskiro individualaus numerio. Akivaizdu, kad ji yra namo bendraturčių nuosavybėje ir neatima iš nei vieno bendraturčio teisės į ją. Todėl teismo sprendimu suteikta nuosavybės teisė tik vienai ieškovei, pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.) bei trečiojo asmens teises. Be to, sudarant buto privatizavimo sutartį, CK 6.186 str. nebuvo. CK įgyvendinimo įstatyme nėra straipsnio, kuris leistų CK 6.186 str. taikymą praeityje atsiradusiems santykiams;

3) ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų viena atskirai apmokėjusi už garažą (CPK178 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.118-120) atsakovas Kauno miesto savivaldybė su trečiojo asmens T. S. apeliaciniu skundu sutiko, prašė skundą tenkinti atsakovo apeliaciniame skunde ir trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.117) tretysis asmuo T. S. su atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliaciniu skundu sutiko, prašė skundą tenkinti atsakovo apeliaciniame skunde ir trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Ieškovė N. S. atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovė siūlė apeliacinius skundus atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Papildomai paaiškino, jog S. minimu garažu naudojasi nuo 1986 metų. Buvo sudaryta garažo nuomos sutartis. Pirkimo pardavimo sutartis, kuria buvo įgytas turtas, buvo standartinė, 1992 metais pranašesnė sutarties šalis buvo savivaldybė. Toje sutartyje nebuvo įrašyta, kad S. įgyja garažo patalpą, o tik kad naudosis garažu. Ginčo tarp šalių dėl garažo priklausomybės ir naudojimosi nekilo. 2004 03 19 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame buvo įrašyta, kad S. naudosis garažu. Atstovė mano, kad nuo tos dienos ieškovė įgijo teisę ginti savo pažeistas teises ir reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į garažą. Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centras, gavo neigiamą atsakymą. Mano, kad garažas ieškovei turėjo būti parduotas 1992 metais, sutarties sudarymo metu. Ilgas naudojimasis garažu ir įrodymų nebuvimas, kad už garažą nebuvo sumokėti pinigai pagal pirkimo pardavimo sutartį, leidžia daryti išvadą, kad S. garažą įgijo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis R. K. S. (pirkėjas) ir Kauno miesto savivaldybė (pardavėjas) 1992-08-14 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjas nupirko 0,77 dalį mūrinio gyvenamojo namo 1A1/p, kuriame yra 111,30 kv.m naudingojo gyvenamojo ploto su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini) , Kaune. Pagal sutartį už perkamą turtą pirkėjas sumokėjo 5 177 rb. į Kauno privatizavimo tarnybos sąskaitą, o 37 271 rb. sumokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Šioje sutartyje buvo susitarta, kad pirkėjas naudosis 1 – ojo buto patalpomis 1-1/1, 19 kv.m 1-2/19, 14 kv.m, 1-3/18, 36 kv.m, 1-4/6, 30 kv.m, 1-5/2,92 kv.m, 1-6/1,79 kv.m, 1-7/4, 08 kv.m, 1-8/3,06 kv.m, 1-98,73 kv.m, ir 1-10,20 kv.m, kurios bendrai sudaro 85, 63 kv. m ploto; rūsyje pirkėjas naudosis patalpomis R-5/5,39 kv. m, R-6/5,58 kv.m, R-7/4,57 kv.m, R-8/0,44 kv., R-9/12,14 kv.m ir G-1/27,43 kv.m, o rūsio patalpomis R-1, R-2, R-10, R-11 bei mansarda 2-2/1,15 kv.m naudosis bendrai. Ši sutartis buvo patvirtinta notariškai (b.l.6). 2004-02-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-257/2004 buvo pakeistos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nustatant, kad ieškovei priklauso 0,66 gyvenamojo namo idealinės dalys (85,63 kv.m), o Kauno miesto valdybai – 0,34 dalys (44, 23 kv.m), (b.l.13-14). Bylos duomenimis nustatyta, kad 1997-06-03 K. R. S. mirė. 2004-03-19 ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, jame įrašyta, jog ieškovės paveldimą turtą sudaro 66/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune. Paveldėjimo teisės liudijime papildomai nurodyta, kad paveldėtoja N. S. naudosis 1 – ojo buto patalpomis 1-1/1, 19 kv.m 1-2/19, 14 kv.m, 1-3/18, 36 kv.m, 1-4/6, 30 kv.m, 1-5/2,92 kv.m, 1-6/1,79 kv.m, 1-7/4, 08 kv.m, 1-8/3,06 kv.m, 1-98,73 kv.m, ir 1-10,20 kv.m, kurios bendrai sudaro 85, 63 kv. m ploto; rūsyje N. S. naudosis patalpomis R-5/5,39 kv. m, R-6/5,58 kv.m, R-7/4,57 kv.m, R-8/0,44 kv., R-9/12,14 kv.m ir G-1/27,43 kv.m; bendrai rūsyje naudosis patalpomis R-1/3,86, kv.m, R-2/2,46 kv.m, R-10/2,11 kv.m, R-11/311 kv.m. (b.l. 11). Šio paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ieškovei įregistruota nuosavybės teisė į paveldėtą turtą Nekilnojamojo turto registre (b.l. 29), paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre taip pat įregistruota nustatyta šalių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (b.l. 30). 2006 02 14 pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė T. S. įgijo iš Kauno miesto savivaldybės 34/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune (b.l. 44-46).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių sąlygas, taip pat materialinės teisės normas, nustatančias sutarčių galiojimo, vykdymo, jų pakeitimo teisinius pagrindus, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados neatitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms byloje, dėl ko buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas, o kadangi teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, byloje priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kai K. S. 1992 metais pirkimo pardavimo sutartimi įgijo nekilnojamąjį turtą Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, galiojo 1964 metų Civilinis kodeksas. Sutarčių sąlygų priskyrimo standartinėms ar nestandartinėms teisines prielaidas nagrinėjamos sutarties sudarymo metu galiojęs 1964 metų Civilinis kodeksas nereglamentavo. Tik įsigaliojus 2000 metų redakcijos Civiliniam Kodeksui, jo 6 knygos XII skyriaus nuostatose buvo įstatymo leidėjo nustatyta standartinių sutarčių ir netikėtos (siurprizinės) sutarties sudarymo tvarka, sąlygos, taip pat LR CK 6. 186 straipsnyje numatyta nestandartinės sutarties pripažinimo negaliojančia ar jos pakeitimo tvarka. Pagal LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 07 18 įstatymo nuostatas 2000 metų Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus įstatymo leidėjo minėtame įstatyme nustatytas išimtis (Įstatymo 4 str. 1 d., 43 str.). Jokių išimčių dėl 2000 metų redakcijos 6 knygos XII skyriaus nuostatų taikymo įstatymo leidėjas LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 07 18 įstatyme nenumatė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl 1992 metais sudarytos sutarties pakeitimo, nepagrįstai taikė 2000 metų redakcijos LR CK ir nepagrįstai LR CK 6.186 straipsnio 3 dalies pagrindu pakeitė ginčijamą sutartį. Dėl šio materialinės teisės normos netinkamo aiškinimo ir taikymo teismo sprendimas panaikintinas, nes dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas (LR CPK 330 str.).

Sprendžiant byloje šalių ginčą dėl to ar praleido ieškovė ieškinio senaties terminą ginti savo pažeistas teises, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (LR CK 1. 127 str. 1 d.). 1992 metais sudarant pirkimo pardavimo sutartį, ieškovė N. S. nebuvo byloje nagrinėjamos sutarties šalimi. Dėl to šalių ginčas, galėjo ir ar turėjo žinoti N. S. apie savo turtinių teisių pažeidimą tuo metu, neturi faktinio pagrindo. Bylos medžiaga yra nustatyta, kad 2004-03-19 ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (b.l. 11), o šis juridinis faktas nuo 2004 03 30 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b.l. 29). Teisėjų kolegija laiko, kad nuo šio momento ieškovė įgijo teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teise gyvenamojo namo dalimi (duomenys neskelbtini), Kaune. Todėl spręstina, kad nuo 2004 03 30 ji įgijo teisę reikšti ieškinį dėl jos nuomone pažeistų nuosavybės teisių į turimą turtą. Todėl spręstina, kad ieškovė 2007 metais pareikšdama ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo (b.l. 3), LR CK 1. 125 str. 1 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino nepraleido, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė N. S. ir tretysis asmuo T. S. šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise atitinkamai turi 0,66 ir 0,34 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune su rūsiu dalis. Šį turtą bendrasavininkės valdo ir juo naudojasi Nekilnojamojo turto registre įregistruota paveldėjimo teisės 2004 03 19 liudijimo pagrindu nustatyta šalių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (b.l. 30), kuri šalims yra privaloma (LR CK 4. 27 str. 2 dalis, 4. 75 str. 1 dalis). Pagal nustatytą naudojimosi tvarką šalys turimą nuosavybės teise turtą naudoja tiek atskirai, tiek bendrai (patalpos R-1/3,86, kv.m, R-2/2,46 kv.m, R-10/2,11 kv.m, R-11/311 kv.m.). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo nuostatomis, kad bylos šalys, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui, turi būti sprendžiamas ginčas dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos pakeitimo (LR CK 4. 75 str.), ar dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (LR CK 4. 80 str.), o ne dėl 1992 metais sudarytos sutarties sąlygų pakeitimo.

Patenkinus apeliacinius skundus, iš ieškovės atsakovui ir trečiajam asmeniui priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad trečiojo asmens šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 1 126 Lt (700 Lt už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (b.l.96-97), 126 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l.108) ir 300 Lt už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme). Apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis CPK 93 str. 4 d., trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 1 126 Lt bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovės priteistina 22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

apeliacinius skundus patenkinti pilnai.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 metų spalio 20 dienos sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą.

Ieškovės N. S. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui T. S. dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui T. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) 1 126 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės N. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) 22 Lt (dvidešimt du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėJolita Cirulienė