- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-11-10
- Bylos Nr.
- II-1309-1011/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01336-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Advokatai
- Agnė Jacunkienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant skundą padavusiam K. P. ir jo atstovams advokatams Agnei Jacunkienei ir Mariui Intai, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atstovams Žilvinui Brazdeikiui ir Andrejui (Andrej) Bondarenko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs
K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025-08-08 nutarimo Nr. VDI-ANR_N-581-2025 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Inspekcijos vyriausias darbo inspektorius 2025-05-22 surašė K. P. administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodoma, kad jis būdamas UAB „A“, įm. k. (duomenys neskelbtini), inžinieriumi, būdamas užsakovo – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsakovas) – įgalioto rangovo UAB „A“ atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad statybos objekte T. Ševčenkos g. 11, Vilniuje, 2024-11-12, 8.45 val. J. G. atliktų statybos darbus (pagalbinio darbuotojo) tik turėdamas suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, nes atliekant statybos darbus privalu jį turėti. Kadangi 2024-11-12, 8.45 val. skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo J. G. neturėjo, todėl toks darbas laikomas nelegaliu. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) K. P. pažeidė imperatyvias Statybos įstatymo 22¹ str. 4 d. nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 56¹ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Atsakomybė už šio pažeidimo padarymą numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 str. 3 d..
Inspekcijos patarėjas – vyriausiasis darbo inspektorius 2025-08-08 priėmė nutarimą Nr. VDI-ANR_N-581-2025 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad 2024-11-12 statybvietėje, adresu T. Ševčenkos g. 11, Vilnius, statybos darbus dirbo subrangovo samdytas darbuotojas J. G., tačiau tuo metu jis neturėjo suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, nors atliekant statybos darbus privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas. Tokiu būdu įgaliotas rangovės UAB „A“, įm. k. (duomenys neskelbtini), atsakingas asmuo K. P. nesilaikė teisės aktais nustatytos pareigos kontroliuoti, kad visi statybos darbus dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančių asmens ID kodus arba skaidriai dirbančio asmens indentifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus ir juos pateiktų kontroliuojančioms kompetentingoms institucijoms. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) UAB „A“, įm. k. (duomenys neskelbtini), atsakingas asmuo K. P. pažeidė imperatyvias Statybos įstatymo 22¹ str. 4 d. bei Užimtumo įstatymo 56¹ str. 1 d. nuostatas ir padarė ANK 95 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą, už tai K. P. paskirta 2 000 Eur bauda.
Šalies argumentai
K. P. teismui pateiktame skunde prašo Nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Pagrįsdamas savo prašymą nurodė, kad visų pirma, UAB „A“ nebuvo ir nėra įgaliotas Užsakovo rangovas Užimtumo įstatymo 56¹ str. prasme. Pasak pareiškėjo, Užsakovas niekam nebuvo perdavęs savo pareigos pagal Statybos įstatymo 22¹ str., todėl UAB „A“ negalėjo suteikti K. P. daugiau teisių ar pareigų, nei turėjo pati. Pareiškėjo teigimu, faktiniai ir sutartiniai santykiai tarp užsakovo, rangovo ir subrangovo buvo tokie, kad subrangovas MB „B“ prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti, jog jo darbuotojai turėtų galiojančius skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus (toliau – ir SDAIK) bei kitus teisės aktuose nustatytus leidimus. Kadangi K. P. neturėjo jokių teisinių ar faktinių ryšių su MB „B“, jis negalėjo nei kontroliuoti, nei užtikrinti šio subjekto įsipareigojimų įgyvendinimo. Todėl, anot pareiškėjo, Inspekcija klaidingai taikė Užimtumo įstatymo 56¹ str. ir nepagrįstai priskyrė jam darbdavio atsakomybę.
Skunde taip pat teigiama, kad atsakomybė pagal ANK šiuo atveju buvo taikyta dėl nelegalaus darbo atliekant statybos darbus. Pabrėžė, kad Inspekcija nenustatė, kokius konkrečius statybos darbus atliko J. G., o iš byloje esančių paaiškinimo akivaizdu, kad J. G. buvo nurodyta surinkti statybines šiukšles – tinklo šiukšles ir puto plastiko apipjaustymus, kas pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 nuostatas nepriskiriama statybos darbams. Atsižvelgiant į tai, nėra administracinio nusižengimo objektyviosios pusės – veikos, dėl kurios galėtų būti taikoma atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo 56¹ str. ar ANK 95 str. J. G. tikrasis ir vienintelis darbdavys buvo MB „B“, kuri buvo pasitelkta kaip subrangovas vykdyti pagalbinius darbus objekte. K. P., būdamas UAB „A“ (duomenys neskelbtini) ir šios įmonės paskirtu atsakingu asmeniu statybvietėje, neturėjo nei teisinės pareigos, nei faktinės galimybės tikrinti kito juridinio asmens – MB „B“ – darbuotojų SDAIK. Inspekcijos vertinimas, kad K. P. turėjo užtikrinti, jog kito juridinio asmens – MB „B“, darbuotojai turėtų SDAIK yra nepagrįstas ir prieštarauja įstatymams.
Atsiliepimas
Inspekcija teismui pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti ir Nutarimą palikti galioti nepakeistą. Pagrįsdama savo prašymą Inspekcija nurodo, kad UAB „A“ atsakingas asmuo K. P. nėra kaltinamas tuo, kad nesuformavo statybos darbus atlikusiam J. G. ID kodo, o už tai, kad į statybvietę įleido asmenį ir leido jam dirbti statybos darbus, kai toks asmuo neturėjo ID kodo. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju įgaliotos rangovės UAB „A“ atsakingas asmuo K. P. nesilaikė teisės aktais nustatytos pareigos kontroliuoti, kad visi statybos darbus dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančių asmenų ID kodus arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus ir juos pateiktų kontroliuojančioms kompetentingos institucijoms.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog J. G. rinko ir tvarkė ne šiaip šiukšles, o būtent statybos darbų metu atsirandančias atliekas, o tai, kad pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (profesijos kodas 931301) nėra konkrečiai nurodyta, kad pagalbiniais pastatų statybos darbininkais laikomi tokie asmenys, kurie konkrečiai renka putplasčio atliekas ar kitas šiukšles, nesudaro pagrindo teigti, kad J. G. atlikti veiksmai nėra priskiriami statybos darbams. Institucijos vertinimu, rekonstruojant statinį, kaip ir šiuo atveju, buvo atliekama įvairių statybos darbų visuma, kurios sudėtine dalimi buvo ir statybinių atliekų surinkimas bei statybvietės sutvarkymas. Nagrinėjamu atveju įgaliotas rangovas UAB „A“ remiantis Statybos įstatymo 14 str. 1 d., neturėjo teisės perleisti Statybos įstatymo 22¹ str. 4 d. numatytos atsakomybės MB „B“. MB „B“ atsakingu už Statybos įstatymo 22¹ str. 4 d. numatytų pareigų užtikrinimą galėjo būti tik tuo atveju, jei jis aiškiai ir nedviprasmiškai būtų paskirtas įgaliotu rangovu tiesiogiai užsakovo, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje tokių duomenų nėra. K. P., būdamas įgaliotos rangovės UAB „A“ atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad įmonės veikloje būtų laikomasi imperatyvių Statybos įstatymo ir Užimtumo įstatymo nuostatų, t. y. statybos darbus dirbo subrangovo samdytas darbuotojas J. G., kuris neturėjo suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) K. P. pažeidė Statybos įstatymo 22¹ str. 4 d. bei Užimtumo įstatymo 56¹ str. 1 d. nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. P. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) UAB „A“. Jo atsakomybėje buvo darbų ir gaisrinės saugos užtikrinimas, tačiau ne darbuotojų, dirbančių statybose, kodų tikrinimas. Tokia pareiga jam nebuvo perduota iš užsakovo. Nurodė, kad kartais tikrindavo kodus tik prevenciniais tikslais, siekdamas išvengti panašių situacijų kaip nagrinėjamas atvejis. Prevenciniai patikrinimai buvo atliekami todėl, kad subrangovais negalima visiškai pasitikėti, o jų kontrolė skatino laikytis sutarčių. Pasak pareiškėjo, subrangovas turėjo pateikti informaciją apie darbuotojus, tačiau į objektą atvedė nelegalų darbuotoją užsakovui ir UAB „A“ nežinant. Statybose jis dirba trejus metus ir, kiek jam žinoma, kodų tikrinimas turi būti perduotas dokumentais. Pripažino, kad jo ankstesni paaiškinimai iš d. buvo klaidinantys, nes vėliau sužinojo, kad subrangovui negali būti pavesta tikrinti kodų, kaip jam paaiškino VDI pareigūnas. Kaltės jis neprisiėmė. Teigė, kad tuo metu, kai dirbo, niekam nebuvo paskirta atsakomybė tikrinti darbuotojų kodus, buvo perduota MB „B“ pareiga tikrinti, o direktorius jam asmeniškai šios pareigos nebuvo pavedęs.
Be kita ko nurodė, kad su UAB „A“ vadovu R. K. santykiai buvo normalūs ir negali paaiškinti, kokius paaiškinimus šis pateikė. Teigė, kad turi statybos inžinerinį magistro laipsnį, teisinio išsilavinimo neturi. Supranta, kad prisiimdamas kaltę turėtų pripažinti netinkamus veiksmus, tačiau save laiko atsakingu tik tiek, kiek to reikalauja darbdavys.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad yra UAB „A“ (duomenys neskelbtini). Bendrovė buvo sudariusi rangos sutartį su (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį kodų tikrinimą turėjo atlikti užsakovas, nes jų įmonė nebuvo įgaliota tai daryti. UAB „A“ buvo vienintelis generalinis rangovas, o savo darbuotojus įgaliodavo prižiūrėti subrangovus tik tuomet, kai tokį įgaliojimą gaudavo iš užsakovo. Jei įgaliojimo nebūdavo, specialus atsakingas asmuo neskiriamas, tačiau statybvietėje dirbantys darbuotojai profilaktiškai tikrindavo įvairius dalykus, tarp jų ir asmenų skaidrius kodus. K. P. šiuos patikrinimus atlikdavo savo iniciatyva, be rašytinio įgaliojimo. Teigė, kad pats jo (K. P.) neįgaliojo, nes įmonėje yra pavaldumo struktūra, tačiau statybos vadovas – M. P., žodžiu galėjo suteikti tokį įgaliojimą.
Be kita ko paaiškino, kad pats eina įmonės direktoriaus pareigas, o Vilniuje veikia įmonės padalinio vadovas. Statybos aikštelėje dirba projektų ir statinio statybos vadovai, kurie veikia įmonės naudai statybos aikštelėje. Kadangi įmonė nebuvo įgaliota tikrinti kodų, atskiro dokumento dėl šių pareigų nebuvo išduota. Patvirtino, kad 2024 m. lapkričio mėn. buvo UAB „A“ vadovu ir buvo apklaustas Valstybinės darbo inspekcijos. Paaiškino, kad tai buvo padaryta po K. P. apklausos, kai inspektorius nurodė, jog generalinis rangovas visada yra atsakingas ir negali perįgalioti šios pareigos. Kadangi tuo metu objekte dirbo K. P., jis ir buvo įvardytas kaip atsakingas.
Taip pat nurodė, kad K. P. buvo statybos inžinierius, o už statybvietę buvo atsakingas statinio statybos vadovas M. P.. J. G. nebuvo UAB „A“ darbuotojas, vėliau jis buvo įdarbintas MB „B“. Įmonės atstovai nebuvo informuoti, kad statybvietėje dirba tokie asmenys. Pasak R. K., subrangovas galėjo nurodyti J. G. slapstytis, nes darbo zonos buvo atskirtos, o dėl renovacijos specifikos statybvietė nebuvo vientisa. Tokiu būdu nelegalius darbuotojus buvo sunku pastebėti, ypač kai užsakovas buvo nurodęs atlaisvinti takus, todėl nebuvo galimybės visiškai apriboti patekimą. Be kita ko paaiškino, kad nežino, ar pažeidimo dieną kas nors iš UAB „A“ tikrino darbuotojų kodus. Pagal įstatymą rangovas turi užtikrinti, kad statybvietėje nebūtų nelegaliai dirbančių asmenų, tačiau dėl darbo zonų išsidėstymo ir projekto specifikos neįmanoma visiškai sukontroliuoti patekimo. Net rytinis patikrinimas negarantuoja sėkmės, nes darbuotojai vėliau išsiskirsto į skirtingas zonas. Jis neturi duomenų, kada tikrinimai buvo atliekami, tačiau nurodė, kad kasdien vykdavo dauguma procedūrų, instruktažai.
Teigė, kad ši sutartis nebuvo viešųjų pirkimų rangos sutartis, tačiau bendrija turėjo vadovautis viešųjų pirkimų taisyklėmis, nes buvo naudojamos europinės lėšos. Nuo š. m. liepos 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, užsakovai gali numatyti, kas atsakingas už kodų tikrinimą – rangovas ar subrangovas. Tačiau šis projektas vyko dar iki šių pakeitimų. Liudytojo teigimu, VDI paaiškino, kad rangovas visais atvejais laikomas atsakingu ir negali šios pareigos perduoti kitam. Užsakovas nėra laikomas kaltu, todėl jis nurodė K. P. kaip atsakingą už UAB „A“ darbuotojų patikrinimus. Taip pat nurodė, kad skaidriai dirbančio asmens kodas sukuriamas tik legaliai įdarbintam asmeniui, todėl neįmanoma, kad į objektą patektų neįdarbintas UAB „A“ darbuotojas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovas A. Bondarenko palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog K. P. ir R. K. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes tai yra siekis išvengti atsakomybės. Be to, K. P. nebuvo suformuotas kaltinimas, kad jis organizavo nelegalų darbą. Suformuotas kaltinimas, kad jis nekontroliavo, kad asmuo, atliekantis statybos darbus, turi skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Taip pat paaiškino, kad Užimtumo įstatymo 56¹ str. 1 d. struktūra ir nuostatos nereikalauja įrodinėti darbo santykių, o tam, kad būtų konstatuotas nelegalus darbas, pakanka to, kad nustatyta, jog patikrinimo metu asmuo atliko statybos darbus be skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 591 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 5 str. nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniu nusižengimu gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai ar susilaikymas nuo jų, kuriuose yra administracinio nusižengimo sudėtis – objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Pripažįstant asmens veiką administraciniu nusižengimu būtina šių elementų visuma. Nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties.
Taigi ir nagrinėjamu atveju, vertinant ar K. P. gali būti laikomas atsakingu už ANK 95 str. 3 d. numatyto nusižengimo padarymą, būtina nustatyti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina visus minėto straipsnio dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymius.
ANK 95 str. 3 d. nustatyta, kad nelegalus darbas atliekant statybos darbus užtraukia baudą statytojui (užsakovui) – fiziniam asmeniui nuo 500 iki 1 100 Eur, statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui – fiziniam asmeniui, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo – juridinio asmens vadovui – nuo 1 500 iki 5 000 Eur.
Pagal Statybos įst. 2 str. 75 p, nurodoma, kad statinio statybos rangovas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija arba jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba ir vykdantys statybą rangos sutarties pagrindu; statybos rangos sutartis nesudaroma, kai statytojas (užsakovas) kartu yra ir statybos rangovas; 99 p. nurodoma, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), juridinis (juridiniai) asmuo (asmenys) ar kita (kitos) užsienio organizacija (organizacijos), kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai).
Iš ANK 95 str. 3 d. numatyto nusižengimo nuostatų analizės matyti, kad atsakomybė už nelegalų darbą atliekant statybos darbus gali būti taikoma: 1) statytojui (užsakovui), kuriuo gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo ar vienam iš statytojo įgaliotam rangovui – fiziniam asmeniui, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, 2) tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) ir rangovas yra juridiniai asmenys – statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo – juridinio asmens vadovui.
Taigi, tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) ir rangovas yra juridiniai asmenys, būtent statytojo (užsakovo) vadovui, nesant atitinkamo įgaliojimo rangovui, kyla pareiga užtikrinti, kad vykdant statybos darbus, be kita ko, būtų laikomasi Statybos įstatymo 22¹ str. 4 d., Užimtumo įstatymo 56¹ str. 1 d. numatytų reikalavimų, už kurių pažeidimą gali būti taikoma ANK 95 str. 3 d. numatyta atsakomybė. Tuo atveju, jeigu statytojas (užsakovas) įgalioja užtikrinti nelegalaus darbo kontrolę vienam iš rangovų, minėto straipsnio dalyje numatyta atsakomybė galėtų būti taikoma šio rangovo vadovui.
Čia pažymėtina ir tai, kad ANK atitinkamų nusižengimų sudėtyse, tais atvejais kai atsakomybė gali būti taikoma ne juridinio asmens vadovui, o vienam iš jo įgaliotų atitinkamu būdu veikti asmenų yra aiškiai nurodoma pačių nusižengimų sudėtyse, kaip antai – ANK 95 str. 1 d. (nelegalus darbas ne statybos darbų atveju; atsakomybė gali kilti juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui), ANK 101 str. 1 d. (komandiruotų darbuotojų darbo sąlygų pažeidimas; atsakomybė gali kilti darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims ar įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims), ANK 147 str. 1 d. (teisės aktų, reglamentuojančių patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų veiklą, pažeidimas; atsakomybė gali kilti juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims), ANK 147¹ str. 1, 2 d. (teisės aktų, reglamentuojančių kvalifikuotų elektroninės atpažinties priemonių išdavimo paslaugų teikėjų veiklą pažeidimas; atsakomybė gali kilti juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims), ANK 175 str. 1 d. (energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimo taisyklių pažeidimas; atsakomybė gali kilti organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti pirkimo komisijai asmenims) ir kt. Nagrinėjamu gi atveju, įstatymų leidėjas ANK 95 str. 3 d. aiškiai nurodė, kad už šio straipsnio dalyje numatytą nusižengimą atsakomybė taikytina statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto rangovo vadovams.
Taigi, aptartos ANK 95 str. 3 d. nuostatos administracinėn atsakomybėn trauktinų subjektų atžvilgiu negali būti aiškinamos plečiamai, t. y. taip, kad atsakomybė už nelegalaus darbo kontrolę galėtų būti taikoma ne statytojo (užsakovas) ar jo įgalioto rangovo vadovams, o tretiesiems asmenims, kuriems galimai buvo pavesta vykdyti nelegalaus darbo kontrolę. Toks pagal ANK 95 str. 3 d. taikytinos administracinės atsakomybės reguliavimo tikslas yra sietinas ir su Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo NR. XII–2470 2, 4, 51, 16, 17, 20, 24, 25, 301, 302, 31, 32, 35, 38, 393, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 481, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 3621, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 96¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo NR. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 22¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo NR. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo NR. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo NR.XII-2604 1 ir 31 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 92 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo NR. IX-1768 papildymo 132 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo NR. IX-1904 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte nurodytu siekiu užtikrinti efektyvią nelegalaus darbo vykdant statybos darbus išaiškinimo kontrolę, atsakomybės už tokį nelegalų darbą neišvengiamumą.
Nėra ginčo dėl tų byloje esančiais įrodymais nustatytų aplinkybių, kad: 1) UAB „C“ ir UAB „A“ 2024-05-07 sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. JVS-24-05-07, kuria jos, kaip jungtinės veiklos partnerės, įsipareigojo užsiimti bendra veikla kartu dalyvaujant organizuojamame daugiabučio gyvenamojo namo, esančio T. Ševčenkos g. 11, Vilniuje atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų konkurse, o jeigu pirkimo objektas bus įsigytas – visam darbų kiekiui atlikti; 2) užsakovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama bendrijos valdybos pirmininkės S. S., ir tiekėja UAB „C“, atstovaujama direktoriaus L. G., 2024-07-01 sudarė rangos darbų sutartį Nr. ŠEV11-R2024.07/01, kuria tiekėja už sutartą kainą įsipareigojo atlikti daugiabučio namo, esančio Ševčenkos g. 11, Vilniuje statybos rangos darbus. Būtent ir vykdant pastarąją rangos darbų sutartį buvo atliekami statybos darbai statybvietėje, esančioje Ševčenkos g. 11, Vilniuje, o 2024-11-12 dieną valstybinės darbo inspekcijos vyriausiųjų inspektorių atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad dirbo J. G., kuris neturėjo suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo.
Civilinio kodekso 6.681 str. 1 d. nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
Nors 2024-07-01 rangos darbų sutartyje Nr. ŠEV11-R2024.07/01 UAB „C“ įvardijama kaip tiekėjas, iš pačios sutarties turinio taip pat joje numatytų šalių įsipareigojimų matyti, jog UAB „C“ prisiėmė statinio statybos rangovo pareigas bei teises. Taigi, pagal minėtą rangos darbų sutartį statytojas (užsakovas) – (duomenys neskelbtini); rangovas – UAB „C“. Čia pažymėtina, kad ir 2024-07-29 statybvietės priėmimo-perdavimo akte nurodoma, kad statybvietę, esančia adresu T. Ševčenkos g. 11, Vilniuje, perima rangovo atstovas – UAB „A“.
Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad K. P. nagrinėjamo nelegalaus darbo atveju dirbo UAB „A“ inžinieriumi, atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos funkcijų vykdymą objekte adresu T. Ševčenkos g. 11, Vilniuje.
Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju K. P. nebuvo vieno iš subjektų – rangovo UAB „C“ ar statytojo (užsakovo) (duomenys neskelbtini) – vadovas, kuriam galėtų būti taikoma ANK 95 str. 3 d. numatyta atsakomybė. K. P. atžvilgiu nenustačius vieno iš ANK 95 str. 3 d. numatyto nusižengimo sudėties požymių, administracinė atsakomybė jam negali būti taikoma, o kitų atsakomybės sąlygų bei skunde nurodytų argumentų bei motyvų vertinimas nėra tikslingas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamu Nutarimu K. P. pagal ANK 95 str. 3 d. administracinėn atsakomybė patrauktas nepagrįstai, todėl skundas tenkintinas, minėtas nutarimas naikintinas ir pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 str. 1 d. 2 p., 6 d., 565¹ str. 1 p. teismas
nutaria:
K. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025-08-08 nutarimą Nr. VDI-ANR_N-581-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną K. P. atžvilgiu nutraukti.
Šis nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.