Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G. (dalyje posėdžių), jos gynėjui advokatui Artūrui Melisiakui,

M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Panevėžys, Lietuva, gyvena ten pat, nedirbantis, teistas 2017-03-30 Panevėžio m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 286 str. 12 MGL, 451,92 eurų bauda, vadovaujantis LR BK 64(1) str., bausmė sumažinta 1/3 dalimi, galutinė bausmė paskirta 8 MGL, 301,28 eurų. Bauda sumokėta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2016-06-23 apie 23.00 val., būdamas prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priklausančio A. B. Žilinskienei, kuriame pagal 2015-02-01 panaudos sutartį gyvena nukentėjusioji J. G., šaukdamas reikalavo jį įleisti į namus, o nukentėjusiajai J. G. neįsileidus jo, tyčia, trankydamas plytos gabalu, sugadino namo durų apsaugines žaliuzes, 815 eurų vertės, sudaužė du lauko sieninius žibintus, pašto dėžutę, apgadino namo fasadą ir namo videodomofoną, 200 eurų vertės, su lauko vaizdo kamera, 130 eurų vertės, po ko, išdaužė nukentėjusiajai J. G. priklausančio automobilio „Porshe Cayenne“, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinių durelių dvigubą stiklą, 455 eurų vertės, įlenkė dešinės pusės galines dureles, 340 eurų vertės, išlupo priekinį automobilio ženkliuką, 125 eurų vertės, tokiais savo veiksmais sugadino nukentėjusiajai J. G. priklausantį 2065 eurų vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, jog buvo pas nukentėjusiąją. Pasiskambino jai, susitarė, kad priims. Atvyko, o per domofoną pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais. Buvo jis išgėręs, neišlaikė. Pasiėmė plytą, pastarąją paleido į automobilį ir dar numušė domofoną. Automobilio langas nedužo, nes atšoko plyta. Nukentėjusioji ieško tik naudos. Ne pirmas kartas. Jis nelabai atkreipė dėmesio, ar su tuo automobiliu tada buvo viskas tvarkoje. Numušė domofoną. Nukentėjusioji keikėsi. Jis numušė domofoną, paleido plytą ir ta plyta atšoko. Tada išėjo. Žibintams nieko nedarė. Gal lauko sieninius žibintus daužė A. J.. Jis neatsimena. Pašto dėžutės jis, M. Š., nedaužė. Tas automobilio ženkliukas jau buvo seniai nuluptas. Nukentėjusioji visų klientų prašė, kad jai atneštų tą ženkliuką. Jis buvo seniai nuluptas. Ta informacija jam žinoma iš draugo A. J.. Pripažįsta, kad paleido plytą į automobilį. Ten turėjo likti žymė ant lango. Galinių durelių nelietė. Nelabai jas galėjo apgadinti plyta. Ta plyta atšoko ir nusileido ant žemės. Niekas ten nieko negadino, negadino namo. Ji prisigalvojo nesąmonių. Vaizdo kamera buvo ant domofono. Tai įvyko birželio 23 d. Neįsivaizduoja, ar dar kažkas matė šį įvykį. Ten langas net nedužo. Jis plytą paleido į galinį automobilio langą, kuri atšoko ir vos jo paties nesužalojo.

2018-03-14 įteiktas pranešimas apie įtarimą M. Š. pagal LR BK 187 str. 1 d., jis, apklaustas įtariamuoju, neprisipažino ir parodė, kad nesupranta, kuo jis yra įtariamas, kur įtarime nurodytu laiku buvo pasakyti negali, jokios svetimo turto negadino. A. J. ir J. G.nepažįsta, pirmą kartą girdi apie šiuos asmenis.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. G. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais. Ją su juo supažindino A. J., kartą pas ją svečiavosi. Ji tuo metu miegojo ir išgirdo, kad kažkas daužosi į duris. Per kameras pamatė du neadekvačius neblaivius asmenis. Ji išsigando, pastarųjų neįleido. Pradėjo su plyta daužyti sieną, žaliuzes, žibintus. Paspaudė pagalbos mygtuką, atvažiavo apsaugos darbuotojai, tačiau pastarieji jau buvo pabėgę. Paskui atvažiavo policija. Ji matė du asmenis per vaizdo kamerą. Juos atpažino. Tai buvo A. J. kartu su savo draugu M. Š.. Viskas vyko greitai. Jie rėkė, keikėsi, paėmė plytą, daužė. Ji buvo viduje. Buvo tokie smūgiai, kad kitų namų signalizacijos pradėjo veikti. Automobilis stovėjo prie pat namų. Įsijungė jo signalizacija. Tai buvo 2016 m. birželio mėn. 23 d. apie 23 val. Išsikvietė apsaugą. Atvyko berods du apsauginiai darbuotojai, policija atvyko už 10 min. Pareigūnai buvo dviese. Jiems viską papasakojo. Jie įvykio vietą apžiūrėjo iš karto ir padarė nuotraukas. Buvo sugadintos žaliuzės, du žibintai, pašto dėžutė, domofonas, apdaužytos namo fasado sienos, išdaužtas dvigubas automobilio stiklas, įlenktos automobilio durelės, nebuvo ženkliuko. Pareiškimą rašė dėl dviejų asmenų. Ieškinį palaiko. Turtinė žala -3. 243.7 Eur. už sugadintus daiktus, neturtinė-5000 Eur. Ta moralinė žala - ją pastoviai gąsdino, rašė grasinančias žinutes, kad suluošins, sudegins gyvą. Jautė stresą, negalėjo dirbti. Dėl grasinimų kreipėsi į tyrėją. Automobilis apgadintas taip, kaip surašyta kaltinime. Žala padaryta jai, nes ji atsakinga už tą turtą.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad 2016-06-23, ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius. Apie 22.00 val., prie jos namų atėjo du iš matymo pažįstami asmenys t. y. A. J., kurio duomenis sužinojo iš socialinio tinklalapio ,,Facebook", kadangi tinklalapyje su juo susirašinėjo, o kitas asmuo buvo matytas prieš tai, vieną kartą, tačiau jo vardo ir pavardės bei gyvenamosios vietos nežino, tačiau pamačiusi galėtų jį atpažinti. Minėti asmenys pradėjo skambinėti, trankyti į durų žaliuzes, rėkauti ir reikalauti įleisti juos į namus. Šiuos veiksmus darė pasikeisdami. Jų į namus ji nesileido. Po ko, jie pradėjo kažką daužyti ir laužyti. Tai truko apie 15 minučių. Dalinai jų neteisėtus veiksmus užfiksavo apsaugos vaizdo kamera. Suveikus automobilio ir namų garsiniai signalizacijai, pastarieji asmenys pasišalino, nežinoma kryptimi. Netrukus, atvažiavus apsaugos ekipažui, ji išėjo į lauką ir pastebėjo - apgadintas pastato žaliuzes, sudaužytus ant namo pritvirtintus 2 vnt., šviestuvų, pašto dėžutę, namo fasadą, sugadintą domofoną su kamera, išdaužtą dvigubą automobilio ,,Porshe Cayenne", v/n (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių stiklą, įlenktas tas pačias dureles, nuo automobilio buvo nuluptas priekinis automobilio markės ženkliukas. Jai padaryta apie 3500 eurų turtinė žala. ( 1 tomas, b .l. 70), Papildomos apklausos metu J. G. parodė, kad prie savo parodymų nori papildomai pasakyti, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėtas namas priklauso jos draugo motinai, A. B. Ž. Minėtame bute ji gyvena apie 13 metų su A. B. Ž. sūnumi A. Ž. Ž. Tarp jos ir A. B. Ž. yra sudaryta namo panaudos sutartis. Paminėtas namas nėra apdraustas draudimo bendrovės. Tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, Vilniuje, mieste, ji susipažino su vaikinu, kuris prisistatė A. J. vardu. Su Adomu pradėjo bendrauti (sms pranešimais, "Facebook" tinkle, skambučiais). Taip pat kelis kartus Adomą ji buvo pasikvietusi pas save į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kažkurį kartą Adomas pas ją į svečius buvo atėjęs su savo draugu, kuris prisistatė Dariaus vardu. Vėliau, kažkiek laiko su Adomu nebendravo. Tikslios dienos pasakyti negali, įvykio dieną, naktį, valandos neprisimena, ji išgirdo, kad kažkas beldžiasi, stuksena į žaliuzes. Ji tuomet įjungė vaizdo kameras, kurios yra prie įėjimo durų (4 kameros), ir pamatė, kad į langus beldžiasi A. J. ir vaikinas, kuris prisistatė Dariaus vardu. Ji jiems durų neatidarė. Tada, jai pirmas paskambino Adomas ir pradėjo klausti, ką ji veikia, kodėl neįleidžia jų. Ji nieko neatsakė ir metė ragelį. Tuomet, jai iš karto pradėjo skambinti iš kito numerio, kaip suprato, vaikinas, kuris prisistatė Dariau vardu, be to, matė per kameras, kad vaikinas, vardu Darius, skambina telefonu. Ji jam nepakėlė ragelio. Tuomet, kai ji nepakėlė ragelio, abu vaikinai pradėjo kažką rėkauti. Tada, ji išgirdo garsus, lyg tai kažką daužytų, laužytų. Kadangi namą saugo saugos tarnyba "Komanda", ji paspaudė kvietimo mygtuką ir nubėgo į antrą aukštą. Antrame aukšte, ji toliau stebėjo vaizdą ir pamatė, kad yra gadinamas turtas. Ji neprisimena tik ar vienas, ar abu vaikinai, paėmę plytą daužo ja per žaliuzes. Matė, kad plytą numetė į pusę, kur stovėjo jos automobilis, suveikė automobilio ir namo signalizacija. Kai suveikė signalizacija, vaikinai pabėgo. Ji nematė, ar vaikinai buvo su automobiliu. Kai vaikinai pabėgo, pamatė, kad yra apgadintas namas ir jos automobilis "Porshe Cayenne", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra, buvo apgadintos namo žaliuzės, namo siena, sieniniai žibintai (du žibintai), pašto dėžutė, domofonas su kamera. Buvo apgadintas automobilis: išdaužtas galinių dešinės pusės durelių stiklas, įlenktos automobilio durelės, neprisimena, kurios pusės, nuluptas automobilio ženkliukas. Dėl apgadinto automobilio ir apgadinto namo padaryta turtinė žala yra jai, kadangi visas remonto sąskaitas apmokėjo ji pati, visus tai patvirtinančius dokumentus pateiks. Po šio įvykio, 2017 m. lapkričio mėnesio 12 dieną, ji sulaukė per "Viber" programėlę grasinančio turinio žinučių iš numerio (duomenys neskelbtini). Visas žinutes yra išsaugojusi ir jas pateiks prie bylos. Kas jas parašė nežino, tačiau įtaria, kad vienas iš vaikinų, kurie apgadino turtą, tai yra arba A. J. arba vaikinas, prisistatęs Dariaus vardu. ( 1 tomas, b. l. 75-76).

Teisiamajame posėdyje liudytojas Mindaugas Pukštis parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Jį mato pirmą kartą. Įvykio neatsimena. Pagarsinus tarnybinį pranešimą TI. 39-b.l., parodė, jog atrodo ten buvo aptvertas kiemas. Tarnybiniame pranešime surašytas aplinkybes tvirtina. Jei surašė tuos sugadinimus, vadinasi juos matė. Prašo vadovautis tuo, kas parašyta. Ten nebuvo išdaužtas langas, o sueižėjęs. Detalių tikrai neatsimena. Nieko negali pasakyti dėl suskaldymo, jei išdaužta – rašo, kad išdaužta.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. J. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Buvo Pramogų banke. Iš matymo pažįstamas žmogus paprašė pavežti. Nuvažiavo iki to pastato, išlipo, paskambino prie durų. Tada sulaukė kažkokio atsakymo. Buvo apgadintas turtas ir išvažiavo. Ta gatvė prie stoties, tačiau tikslaus adreso nežino. Susitiko M. Š.. Važiavo į Panerių g. pas Justiną, kurios pavardės neatsimena. Jis tiksliai neatsimena, ką darė Mindaugas, nes tai buvo seniai. Buvau jis, A. J., išlipęs iš automobilio. Plyta buvo matyt pataikyta į namą, o daugiau nieko. Mano, tyrimo metu teisingai nurodė, kad Mindaugas plytą metė į automobilį. Po prasidėjusio proceso teko šiek tiek bendrauti su kaltinamuoju. Jis Justiną pažinojo iš anksčiau. Negali pasakyti kokiomis aplinkybėmis su ja susipažino. Žinojo, kad Panerių g. gyvena Justina. Vizualiai Justinos nematė, su ja nebendravo. Įvykio iki smulkmenų neatsimena. Galima vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Negali pasakyti, kada paskutinį kartą matė Justiną. Tai galėjo būti prieš tris savaites. Ją matė pas savo draugą. Jos dėl nieko neįkalbinėjo.

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei automobilio "Porshe Cayenne", v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai ( 1 tomas, b. l. 40-44),

Vaizdo įrašo protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vaizdo įrašo, gauto iš J. G., apžiūra (1 tomas, b. l. 49-52),

2018-12-17 buvo priimtas nutarimas nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 02-2-00071-17 įtariamojo A. J. atžvilgiu, nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., požymių. ( 1 tomas, b. l. 117-120).

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą numatytas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog kad kaltinamojo M. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą, BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Pats kaltinamasis M. Š. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino tik iš dalies ir parodė, kad tąkart tik pasiėmė plytą, pastarąją paleido į automobilį ir dar numušė domofoną. Automobilio langas nedužo, nes atšoko plyta. Žibintams nieko nedarė. Pašto dėžutės jis, M. Š., nedaužė. Tas automobilio ženkliukas jau buvo seniai nuluptas. Pripažino, kad paleido plytą į automobilį. Ten turėjo likti žymė ant lango. Galinių durelių nelietė. Nelabai jas galėjo apgadinti plyta. Ta plyta atšoko ir nusileido ant žemės. Tuo tarpu tyrimo metu kaltinamasis M. Š. kaltės neprisipažino ir parodė, kad nesupranta, kuo jis yra įtariamas, kur įtarime nurodytu laiku buvo pasakyti negali, jokios svetimo turto negadino. A. J. ir J. G.nepažįsta, pirmą kartą girdi apie šiuos asmenis.

Taigi, kaltinamojo M. Š. parodymai, duoti tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kardinaliai skiriasi.

Kaltinamojo M. Š. parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios J. G. parodymai. Nukentėjusioji nurodė, kad kai ji asmenų neįleido, jie kieme pradėjo su plyta daužyti sieną, žaliuzes, žibintus. Paspaudė pagalbos mygtuką, atvažiavo apsaugos darbuotojai, tačiau pastarieji jau buvo pabėgę. Paskui atvažiavo policija. Ji matė du asmenis per vaizdo kamerą. Juos atpažino. Tai buvo A. J. kartu su savo draugu M. Š.. Buvo sugadintos žaliuzės, du žibintai, pašto dėžutė, domofonas, apdaužytos namo fasado sienos, išdaužtas dvigubas automobilio stiklas, įlenktos automobilio durelės, nebuvo ženkliuko.

Nukentėjusioji J. G. tyrimo metu parodė, jog tąkart minėti asmenys pradėjo skambinėti, trankyti į durų žaliuzes, rėkauti ir reikalauti įleisti juos į namus. Šiuos veiksmus darė pasikeisdami. Jų į namus ji nesileido. Po ko, jie pradėjo kažką daužyti ir laužyti. Tai truko apie 15 minučių. Dalinai jų neteisėtus veiksmus užfiksavo apsaugos vaizdo kamera. Suveikus automobilio ir namų garsiniai signalizacijai, pastarieji asmenys pasišalino, nežinoma kryptimi. Netrukus, atvažiavus apsaugos ekipažui, ji išėjo į lauką ir pastebėjo - apgadintas pastato žaliuzes, sudaužytus ant namo pritvirtintus 2 vnt., šviestuvų, pašto dėžutę, namo fasadą, sugadintą domofoną su kamera, išdaužtą dvigubą automobilio ,,Porshe Cayenne", v/n (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių stiklą, įlenktas tas pačias dureles, nuo automobilio buvo nuluptas priekinis automobilio markės ženkliukas. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei automobilio "Porshe Cayenne", v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai, ką ir nupasakojo nukentėjusioji J. G.. Liudytojo Mindaugo Pukščio parodymai patvirtina nukentėjusiosios J. G. parodymus. Padaryti turto sugadinimai aprašyti patrulio tarnybiniame pranešime. Liudytojas A. J. parodė, jog plyta buvo matyt pataikyta į namą, o daugiau nieko. Mano, tyrimo metu teisingai nurodė, kad Mindaugas plytą metė į automobilį.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teisme ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis M. Š. sugadino nukentėjusiosios J. G. turtą, t.y. jis, 2016-06-23 trankydamas plytos gabalu, sugadino namo durų apsaugines žaliuzes, 815 eurų vertės, sudaužė du lauko sieninius žibintus, pašto dėžutę, apgadino namo fasadą ir namo videodomofoną, 200 eurų vertės, su lauko vaizdo kamera, 130 eurų vertės, po ko, išdaužė nukentėjusiajai J. G. priklausančio automobilio „Porshe Cayenne“, dešinės pusės galinių durelių dvigubą stiklą, 455 eurų vertės, įlenkė dešinės pusės galines dureles, 340 eurų vertės, išlupo priekinį automobilio ženkliuką, 125 eurų vertės.

Kaltinamasis M. Š. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, nes suprato savo veiksmus, norėjo taip veikti, sugadino nukentėjusiosios J. G. turtą, t.y. nusikalstamos veikos padariniai, nusikalstama veika baigta.

Kaltinamojo M. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jo sugadinto turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusioji J. G. pareiškė civilinį ieškinį 3243,7 eurų turtinei žalai atlyginti bei 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 tomas, b. l. 84-88). Nukentėjusioji nurodo, jog jai padarytą žalą sudaro turtinė ir neturtinė žala. Turtinę žalą sudaro lėšos, kurias išleido apgadinto automobilio Porshe Cayenne, valst. Nr., (duomenys neskelbtini) ir apgadinto pastato, esančio Panerių g. 25, Vilniuje, remontui. Už automobilio remontą ji sumokėjo UAB „Elegantauto“ pagal sąskaitą - faktūrą 1755 Eur sumą, taip pat sumokėjo pagal sąskaitą – faktūrą ROD Nr.15127, 920 Eur UAB „Rodmina“ už pastato žaliuzių keitimą ir remontą, be to, už domofono ir stebėjimo sistemų keitimą ir remontą sumokėjo 568,70EUR UAB „Sprendimas Jums“ pagal sąskaitą – faktūrą IŠA Nr. 160032. Visi darbai sąskaitose – faktūrose detalizuoti. Asmenys, apgadinę jos turtą bandė įsiveržti į būstą, kuriame buvo ji, tuo labai ją išgąsdindami. Po šių įsibrovimų ir vėlesnių anoniminių žinučių, negali ji ramiai miegoti, bijo kiekvieno garso, gatvėje priversta dairytis. Šios neigiamos emocijos yra kaltų asmenų padaryto nusikaltimo pasekmė. Visi šie išgyvenimai negali būti įvertinti pinigais, tačiau 5000 eurų kompensacija už šiuos išgyvenimus, būtų pakankama, siekiant teisingumo. Toliau civiliniame ieškinyje dėstoma teismų praktika dėl neturtinės žalos. Be to, nukentėjusioji J. G. prašo priteisti advokato išlaidas, t.y. 450 EUR (prideda sąskaitą).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109-117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji J. G. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 3243,7 eurų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Už automobilio remontą ji sumokėjo UAB „Elegantauto“ pagal sąskaitą - faktūrą 1755 Eur sumą, taip pat sumokėjo pagal sąskaitą – faktūrą ROD Nr. 15127, 920 Eur UAB „Rodmina“ už pastato žaliuzių keitimą ir remontą, be to, už domofono ir stebėjimo sistemų keitimą ir remontą sumokėjo 568,70EUR UAB „Sprendimas Jums“ pagal sąskaitą – faktūrą IŠA Nr. 160032. Visi darbai sąskaitose – faktūrose detalizuoti. Taigi, minėtas ieškinys turtinės žalos dalyje grindžiamas į bylą pateiktomis sąskaitomis – faktūromis, jis pagrįstas ir motyvuotas, būtent tokio dydžio turtinę žalą kaltinamasis M. Š. padarė nukentėjusiajai J. G., todėl civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje tenkintinas ir nurodyta 3243,7 eurų turtinė žala nukentėjusiosios J. G. naudai priteistina atlyginti iš kaltinamojo M. Š..

Nukentėjusioji J. G. prašo atlyginti 5000 eurų neturtinės žalos. Nurodo, jog asmenys, apgadinę jos turtą bandė įsiveržti į būstą, kuriame buvo ji, tuo labai ją išgąsdindami. Po šių įsibrovimų ir vėlesnių anoniminių žinučių, negali ji ramiai miegoti, bijo kiekvieno garso, gatvėje priversta dairytis. Šios neigiamos emocijos yra kaltų asmenų padaryto nusikaltimo pasekmė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Šiuo konkrečiu atveju nėra abejonės, jog dėl kaltinamojo M. Š. veiksmų nukentėjusioji J. G. patyrė psichologinį diskomfortą, tačiau civiliniame ieškinyje nenurodyta kiek laiko truko diskomfortas ar kiti nepatogumai. Be to, veika padaryta ne sveikatai, o turto sunaikinimas. Objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo nukentėjusiajai ilgam laikui sutriko psichinė ar fizinė sveikata ar kilo kokie nors kiti ilgalaikiai padariniai, byloje nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala mažintina ir vertintina 200 eurų.

Dėl procesinių išlaidų atlyginimo. Nukentėjusioji J. G. nurodo, jog byloje procesinius dokumentus ruošė, teikė kitą būtiną teisinę pagalbą, atstovavo jo interesus teisme advokatas Artūras Melisiakas. Nukentėjusioji prašo atlyginti 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiąją J. G. baudžiamajame procese atstovavo advokatas Artūras Melisiakas ir dėl to ji patyrė 450 Eur išlaidas už dokumentų ruošimą bei atstovavimą teisme (2 t., b. l. 126).

Dėl to, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtis, bylos sudėtingumą, byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, advokatas dalyvavo teisminiame procese nagrinėjant bylą, taip pat į kaltinamojo finansinę padėtį, prašoma priteisti proceso išlaidų suma laikytina proporcinga, todėl nukentėjusiosios prašymas priteisti proceso išlaidas tenkintinas visiškai ir nurodyta 450 Eur suma priteistina nukentėjusiosios J. G. naudai iš kaltinamojo M. Š..

Už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą asmeniui gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala nukentėjusiajai. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į padarytos žalos dydį, į tai, kad ji nėra atlyginta.

Kaltinamasis M. Š. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena Panevėžyje kartu su tėvu, nevedęs, vaikų neturi.

Administraciniai teisės pažeidimai - administracine tvarka baustas (1 tomas, b. l. 175-179).

Psichiatrinis gydymas, įskaita gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Atlikus konsultaciją, 2018-03-23 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-179/2018 nurodyta, kad M. Š. 2017 m. - 2018 m. du kartus gydytas psichiatrijos ligoninėje, jam diagnozuoti skirtingo registro psichikos sutrikimai (ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas; žalingas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas), taip pat medicininėje dokumentacijoje aprašyti simptomatika bei psichikos sutrikimo eiga gali būti būdinga ir kitiems lėtiniams psichikos sutrikimams (šizofrenijos spektro), todėl siekiant objektyviai įvertinti M. Š. psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti byloje nagrinėjamų įvykių metu ir šiuo metu, reikalingas ilgalaikis psichinės būsenos stebėjimas stacionaro sąlygomis. M. Š. tikslinga skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje. (2 tomas, b. l. 170).

Atlikus stacionarinę ekspertizę, 2018 m. rugsėjo 13 - spalio 11 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-112/2018 nurodyta, kad objektyvių medicininių duomenų, kad M. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2016-06-23, būtų nustatytas lėtinis ar laikinas psichikos sutrikimas, nėra, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Po nusikalstamos veikos padarymo M. Š. persirgo laikinojo pobūdžio psichikos sutrikimais, iš kurių šiuo metu pasveiko. Šiuo metu M. Š. nustatoma- psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas bei emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. Š. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. M. Š. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teismo posėdžio metu (3 tomas, b. l. 42-45).

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita narkologinėje įskaitoje neįrašytas.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, kurios išdėstytos, manytina, kaltinamajam tinkamiausia bausmė būtų laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus.

Dėl kardomųjų priemonių

Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. sulaikytas 2018-03-13 (t.2, b.l. 6-8). Suėmimas paskirtas nuo 2018-03-13 (t2, b.l. 23-24) iki 2018-04-05 (t. 2, b.l. 40-41). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – paso paėmimas (t. 2, b.l. 43-48). Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomosios priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį šios bausmės laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) atlyginti nukentėjusiajai J. G. padarytą 3243,7 eurų turtinę žalą per laisvės apribojimo bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-03-13 iki 2018-04-05.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 3243,7 eurų turtinę žalą ir 5000 eurų neturtinę žalą tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiosios naudai 3243,7 eurų turtinės žalos ir 200 eurų neturtinės žalos.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti atlyginti nukentėjusiosios J. G. naudai 450 Eur advokato išlaidų iš kaltinamojo M. Š..

Kaltinamajam M. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – paso paėmimą (t. 2, b.l. 43-48), palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąsias priemones panaikinti.

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.