Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K., M. K., V. K., Padvarių socialinės globos namams dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nedalyvavo, gautas prašymas atsižvelgiant į ekstremalią situaciją šalyje, bylą nagrinėti pareiškėjo atstovei nedalyvaujant. Nurodė, jog pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti.

Teismo posėdyje Padvarių socialinės globos namų atstovė nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo M. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko. Paaiškino, kad jo mama J. K. serga jau keletą metų, jai reikalinga pagalba visose srityse. Ji nevaikšto, nekalba, kontakto su išoriniu pasauliu nebeturi. Mama jau 2 metus gyvena Padvarių socialinės globos namuose, kur ją lanko. Sutinka būti paskirtas mamos J. K. globėju ir turto administratoriumi. Nurodė, jog nėra teistas, yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, jo sveikata yra gera, kitą asmenį globoti gali.

Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Atsižvelgiant į ekspertizės išvadą, jog J. K. dėl sveikatos būklės teismo posėdyje suteikti informacijos apie save ir savo sveikatą negali, J. K. į teismo posėdį nebuvo kviečiamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo ir kitų byloje esančių įrodymų – Padvarių socialinės globos namų rašto, J. K. specialiųjų poreikių nustatymo pažymos, išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, teismo psichiatrijos ekspertizės akto nustatyta, kad J. K. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Jai nuo 2017 m. kovo 29 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.

Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Kretingos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos 2020 m. gegužės 28 d. išvados Nr. T19-37 Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, matyti, jog J. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose konkrečiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, mokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; socialinių paslaugų; šeimos santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių ir pilietinių teisių srityse.

Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 30 d. – spalio 1 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-199/2020 išvados matyti, jog J. K. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog J. K. dėl išreikštų (duomenys neskelbtini) reiškinių (išreikšto asmenybės ir intelektinės veiklos regreso, pažintinių funkcijų smukimo, šiuo metu siekiančio sunkų pažinimo sutrikimo lygį, kalbos regreso, kritikos savo būsenai ir aplinkoje vykstantiems reiškiniams nebuvimo), negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, mokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašioje srityje; kilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; kitose turtinių santykių srityse; savitvarkos įgūdžių; šeimos santykių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje; pilietinių teisių ir gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityse.

Iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo nustatyta, jog duomenų apie J. K. pateiktus išankstinius nurodymus nėra.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Vadovaujantis CK 2.10 straipsnio 1 dalimi, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į psichiatrijos ekspertizės akto, Kretingos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos išvadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, iš kurių matyti, jog J. K. dėl jai diagnozuotos (duomenys neskelbtini), negeba suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali priimti sprendimų, yra sutrikęs jos funkcionavimas kasdieninėje veikloje, ji pati savarankiškai neapsitarnauja, negali pasirūpinti savimi, savo buitimi, jai reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti prašymą ir pripažinti J. K. neveiksnia.

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti tai-komas dviejų kriterijų visetas: pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, ant-ra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė.

Pagal tarptautinę bei nacionalinę praktiką, siekiant apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, iš esmės nėra galima nustatyti asmens neveiksnumo bendrai visose srityse, konkrečiai neišsiaiškinus bei nenurodant ir nedetalizuojant konkrečių sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą tam tikroje srityje apriboti, priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje (CPK 468 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad socialinės darbuotojos išvadoje ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nėra konkrečiai detalizuojamos kitos asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys, teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, atsižvelgdamas į socialinės darbuotojos išvadoje ir teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodytas konkrečias sritis, kuriose J. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sprendžia, jog J. K. pripažintina neveiksnia tik išvadose įvardintose konkrečiose srityse, kuriose ji negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 1, 2 dalys, 2.11 straipsnio 1,2 dalys, CPK 468 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo sprendimu pripažintinai neveiksnia tam tikrose srityse J. K. reikalinga nuolatinė globa srityse, kuriose ji pripažintina neveiksnia, nes ji negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, jai nustatytina globa šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamo turto naudojimas, pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); savitvarkos įgūdžių; šeimos santykių; sveikatos priežiūros; socialinių paslaugų; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), pilietinių teisių ir gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas srityse.

Pareiškėjas prašė paskirti prašomos pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse J. K. globėju ir turtu administratoriumi jos sūnų M. K.. M. K. nurodė, jog sutinka būti paskirtas mamos globėju. Suinteresuoto asmens J. K. atstovas, suinteresuotas asmuo V. K. į bylą pateiktame rašytiniame paaiškinime bei išvadą teikiančios institucijos atstovė su globėjo ir turto administratoriaus kandidatūra sutiko.

M. K. neteistas, administracine tvarka nebausta, yra sveikas, globoti gali.

Atsižvelgiant į tai, jog M. K. sutinka tapti nuolatiniu pripažintinos neveiksnia tam tikrose srityse J. K. globėju ir turto administratoriumi, yra pateiktas jo raštiškas sutikimas globoti mamą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui rekomenduojant globėju ir turto administratoriumi skirti M. K., M. K. skirtinas savo mamos J. K. globėju ir turto administratoriumi, nes tai geriausiai atitiktų J. K. interesus (CK 3.242, 3.277 straipsniai).

M. K. išaiškintinos jo teisės ir pareigos, numatytos CK 3.240, 3.243, 3.244, 3.2.45, 3.246 straipsniuose.

Teismo sprendimo dalis dėl globos nustatymo bei globėjo paskyrimo vykdytina skubiai, skundo padavimas jos vykdymo nesustabdo (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–267, 269-270, 468, 496 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose srityse:

– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais;

– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

– kilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamo turto naudojimas, pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

– nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

– paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

– dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

– savitvarkos įgūdžių;

– sveikatos priežiūros;

– šeimos santykių;

– socialinių paslaugų;

– asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

– darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

– pilietinių teisių;

– gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas.

Nustatyti J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), globą tose srityse, kuriose J. K. pripažinta neveiksnia, ir jos globėju bei turto administratoriumi šiose srityse paskirti M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Paskirtam globėjui ir turto administratoriui M. K. išaiškinti jo teises ir pareigas, numatytas CK 3.240, 3.243, 3.244, 3.246 straipsniuose:

globėjas yra savo globotinių atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje;

globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimas giminaitis, visais atvejais pareigas atlieka neatlygintinai; globėjas privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo;

neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; globėjas, rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jei tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus;

globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių; globėjas, kuris netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti.

Sprendimo dalį dėl globos nustatymo bei globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.