Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-10 · Administracinė byla Nr. I-2809-764/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
I-2809-764/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00874-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė (pran.), Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamentui prie TM
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2809-764/2013Proceso Nr. 3-61-3-00874-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui S. M., vertėjaujant Eleonorai Pikulik, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Kalėjimų departamentui prie TM dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. M. pateikė teismui skundą (b. l. 1–4), kuriame prašė: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie TM (toliau – Departamentas) 2013-02-28 sprendimą Nr. 2S-633; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad neatsižvelgusi į jo prašymą, laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų, Lukiškių TI-K administracija įvairiais laikotarpiais nuo 2010-01-18 iki 2011-10-05 prievarta laikė pareiškėją toje pačioje kameroje su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjo teigimu, kardomojo kalinimo įstaigos administracija privalėjo užtikrinti, kad pareiškėjo gyvenimo sąlygos atitiktų Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. nustatytus reikalavimus, taip pat sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos Nr. HN76-2010 (galiojančios nuo 2010-04-11) 6 ir 14 punktų reikalavimus, kad asmenims būtų sudaroma saugi sveikatai aplinka tiek gyvenamosiose, tiek ir kitose bendro naudojimo patalpose, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Lukiškių TI-K administracija nesiėmė veiksmų, siekdama užtikrinti pareiškėjo sveikatai saugias gyvenimo sąlygas, taip pažeisdama nurodytas teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 str., valstybei kyla pareiga atlyginti neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais padarytą neturtinę žalą. Neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais buvo pažeista Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į orumą, taip pat Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 str., kad niekas negali būti kankinamas.

Pareiškėjas paaiškino, kad dėl kalinimo kartu su rūkančiais asmenimis, jis padavė skundą Lukiškių TI-K direktoriui. Lukiškių TI-K direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, raštu Nr. 22-2846 pareiškėjui paaiškino, kad 2010-01-18 atvykęs į Lukiškių TI-K jis neprieštaravo būti laikomas kartu su rūkančiais. Pareiškėjo teigimu, jis tokio sutikimo nedavė, ką patvirtina Alytaus pataisos namų raštas Nr. 8-1673, kuriame nurodoma, kad pareiškėjo asmens byloje raštiško sutikimo būti laikomam kartu su rūkančiais asmenimis nėra. Gavęs minėtą raštą, pareiškėjas dar kartą kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą prie TM, tačiau Departamentas raštu Nr. 5-633 jo skundą nagrinėti atsisakė, nurodydamas, kad analogiško pobūdžio skundas jau buvo išnagrinėtas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 21–23) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui 2010-01-18 atvykus į Lukiškių TI-K, administracija užpildė blanką apie jo asmeninių duomenų tvarkymą, kuriame pareiškėjas, be kita ko, pasirašytinai išreiškė valią būti laikomas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą kaip nepagrįstus atmesti pareiškėjo argumentus, kad jis nėra davęs raštiško sutikimo būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad laikotarpiu nuo 2010-01-18 iki 2011-10-05 dėl laikymo sąlygų nei su rašytiniais, nei su žodiniais prašymais į Lukiškių TI-K pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjui buvo garantuota tinkama sveikatos priežiūra, suteikta reikiama pagalba. Lukiškių TI-K psichiatras depresijos reiškinių pareiškėjui nenustatė, specifinio gydymo neskyrė. Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. kilti, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 59–62) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad Departamentas nustatė, jog pareiškėjas raštu išreiškė sutikimą būti laikomas vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis, todėl jo skundus atmetė. Jokių objektyvių duomenų, išskyrus pareiškėjo teiginius, paneigiančius šias aplinkybes, Departamentui nebuvo pateikta, todėl negali būti nustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino jam tinkamų laikymo sąlygų ir pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. ir Higienos normos Nr. HN76-2010 reikalavimus. Atsakovo teigimu, pagrindo naikinti Departamento 2013-02-28 sprendimą Nr. 2S-633 nėra, nes pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 p., nustačius, kad tuo pačiu klausimu jau yra priimtas administravimo subjekto sprendimas ir asmuo naujų faktinių duomenų nepateikė, skundas turi būti nenagrinėjamas. Departamentas įvertinęs pareiškėjo 2013-02-13 skundą ir 2012-11-21 skundą, nustatė, kad jie yra iš esmės analogiški, todėl atsižvelgdamas į tai, kad dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis pareiškėjui buvo atsakyta 2012-12-21 sprendimu Nr. 2S-6071, pagrįstai tapataus skundo pakartotinai nenagrinėjo.

Atsakovo teigimu, pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra, nes pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Nenustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K būtų laikomas sąlygomis taip pabloginančiomis jo gyvenimą, kurios negali būti natūraliomis laisvės atėmimo bausmės pasekmėmis. Pareiškėjas neįrodė, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė jo teises ir laisves, ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Apskritai skunde nėra nurodyta kuo pasireiškė pareiškėjo patirta neturtinė žala ir kuo grindžiamas jos atsiradimo faktas. Kita vertus, reikšminga ta aplinkybė, kad būdamas Lukiškių TI-K pareiškėjas į administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, o skundą Kalėjimų departamentui padavė praėjus daugiau nei metams nuo išvykimo iš Lukiškių TI-K.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2013-02-13 skundą dėl jo laikymo kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, atlyginimo.

Rašytiniai bylos duomenys tvirtina, ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-01-18 iki 2011-10-05 buvo kalinamas Lukiškių TI-K (b. l. 21–23). Pareiškėjas prašo priteisti iš Lukiškių TI-K 10000 Lt neturtinę žalą, nes laikant jį vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis buvo pažeisti Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos HN76-2010 reikalavimai, turintys užtikrinti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., numatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Tabako kontrolės įstatymo 3 str. nustato, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 str. 1 d. 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.).

Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Kita vertus, jau minėtos Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos Nr. HN76-2010 nuostatos suponuoja išvadą, kad Lukiškių TI-K, paskirstydamas suimtuosius į gyvenamąsias patalpas, turi imtis priemonių, kad būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (b. l. 32–34) (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad kitą dieną po atvykimo, suimtiesiems (nuteistiesiems), kurie atvyko į įstaigą pirmą kartą, Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai atlieka pirminį sveikatos patikrinimą. Psichologinės tarnybos pareigūnai su naujai atvykusiais asmenimis atlieka profilaktinio pobūdžio pokalbį, kurio metu stengiasi įvertinti suimtojo (nuteistojo) psichinę būklę, esant būtinumui, apie asmenį, kuriam reikia papildomo dėmesio, praneša Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams (9 p.). Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnai asmenis, atvykusius pirmą kartą į įstaigą pasirašytinai supažindina su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais ir atsakomybe už jų nevykdymą (10 p.). Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, kitą darbo dieną po atvykimo, su asmenimis, atvykusiais pirmą kartą į Lukiškių TI-K, atlieka profilaktinio pobūdžio pokalbį, kurio metu supažindina suimtąjį (nuteistąjį) su jo teisėmis ir pareigomis (11 p.). Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus ir Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras (12 p.). Suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str., atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (pagal galimybes, tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančių) (13 p.).

Teismui pateikti duomenys tvirtina, kad pareiškėjui 2010-01-18 atvykus į Lukiškių TI-K, jis pasirašytinai sutiko būti kameroje su rūkančiais asmenimis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas S. M. patvirtino, kad byloje esančiame dokumente (b. l. 27) yra jo parašas. Lukiškių TI-K paaiškino, kad visą buvimo izoliatoriuje laikotarpį pareiškėjas į administraciją dėl perkėlimo į kamerą, kurioje nebūtų rūkoma, nesikreipė, o skundą pateikė tik 2012-10-29, t. y. praėjus daugiau nei metams nuo išvykimo iš Lukiškių TI-K. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės tvirtina, kad Lukiškių TI-K pareigūnai teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas buvo raštu išreiškęs sutikimą būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl apgyvendinimo atskirai nuo rūkančiųjų, nes Lukiškių TI-K patvirtino, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į administraciją raštu nesikreipė, o skundą padavė tik 2012-10-29. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Lukiškių TI-K pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, galinčius būti pagrindu spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas teismui nepateikė. Byloje esantys rašytiniai duomenys sudaro pagrindą jo argumentus, nepatvirtintus objektyviais, įrodomąją reikšmę turinčiais duomenimis, atmesti kaip nepagrįstus. Nenustačius vienos iš būtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie TM 2013-02-28 sprendimą Nr. 2S-633, nes jis priimtas neįsigilinus į pareiškėjo skundą, yra formalus, todėl neteisėtas.

Nagrinėdamas asmenų skundus, Kalėjimų departamentas prie TM turi vadovautis ne tik Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, bet ir Viešojo administravimo įstatymo ir Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis. Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 p. nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas.

Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad Lukiškių TI-K 2012-10-29 buvo gautas pareiškėjo S. M. skundas, kad jo buvimo Lukiškių TI-K metu, nepaisant prašymų būti laikomam atskirai nuo rūkančių asmenų, ilgą laiką pareiškėjas gyvenamosiose kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (b. l. 30). Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Lukiškių TI-K 2012-11-09 raštu Nr. 22-2846 nurodė, kad 2010-01-18 atvykęs į Lukiškių TI-K ir prieš paskiriant jį į gyvenamąją kamerą, pareiškėjas pasirašytinai sutiko būti laikomas toje pačioje kameroje su rūkančiais asmenimis, vėliau į Lukiškių TI-K dėl perkėlimo į kameras su nerūkančiais asmenimis pareiškėjas nesikreipė (b. l. 31). Nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2012-11-09 rašte Nr. 22-2846 išdėstytais argumentais, pareiškėjas 2012-11-28 pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie TM (b. l. 68), kuris jį išnagrinėjęs 2012-12-21 sprendimu Nr. 2S-6071 konstatavo, kad Lukiškių TI-K administracija pareiškėjo teisių nepažeidė, jos pareigūnų veiksmai yra pagrįsti ir teisėti (b. l. 66–67). Pareiškėjas pakartotinai su 2013-02-13 skundu kreipėsi į Departamentą, nurodydamas, kad Alytaus pataisos namų administracija patvirtino, jog pareiškėjo asmens byloje rašytinio sutikimo būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis nėra, be to, jis pats pabrėžė, kad tokio prašymo niekada nerašė (b. l. 63–64). Kalėjimų departamentas prie TM 2013-02-28 sprendime Nr. 2S-633 nustatė, kad pareiškėjas jau buvo padavęs analogiško turinio skundą, į kurį Departamentas atsakė raštu Nr. 2S-6071, todėl pakartotinai pareiškėjo skundo nenagrinėjo (b. l. 65).

Įvertinęs pareiškėjo S. M. 2012-11-28 Kalėjimų departamentui prie TM pateikto skundo ir 2013-02-13 skundo turinį, teismas konstatuoja, kad juose keliamas iš esmės tapatus ginčas, remiamasi analogiško pobūdžio argumentais ir aplinkybėmis, todėl pareiškėjo 2012-02-13 skundas laikytinas kartotiniu. Pažymėtina, kad šiame skunde nėra nurodomos naujos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu Kalėjimų departamentas prie TM turėjo atlikti naują tyrimą ir galimo pareiškėjo teisių pažeidimo įvertinimą. Nustatyta, kad nagrinėdamas pirmąjį pareiškėjo skundą, Departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, įvertino ir paneigė S. M. argumentus, kad jis nebuvo davęs raštiško sutikimo būti laikomam kartu su rūkančiais asmenimis, todėl Alytaus pataisos namų administracijos raštas Nr. 8-1673, kuriame nurodoma, jog tokio sutikimo pareiškėjo asmens byloje nėra, negali būti pripažįstama naujai paaiškėjusia aplinkybe. Teismas taip pat pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 2 d. nustatyta, jog bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai Kalėjimų departamento direktoriui gali būti skundžiami per vieną mėnesį. Nustatyta, kad prieš pateikdamas 2013-02-13 skundą Kalėjimų departamento direktoriui pareiškėjas į Lukiškių TI-K nesikreipė, o nuo pirmojo kreipimosi yra praėję daugiau nei vienas mėnuo, todėl Departamentas turėjo teisinį pagrindą pareiškėjo skundą atsisakyti nagrinėti ne tik kaip kartotinį, bet ir kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 p. nuostatomis, nustatęs, kad tapatus pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir jam atsakyta 2012-12-21 sprendimu Nr. 2S-6071, pagrįstai atsisakė pakartotinai nagrinėti pareiškėjo skundą dėl galimo jo teisių pažeidimo, kai jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo S. M. skundą nėra. Teismas nenustatė būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. kilti, t. y. Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamento prie TM 2013-02-28 sprendimas Nr. 2S-633 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo S. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Irena PaulauskienėHenrikas Sadauskas