Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 255 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai juo pasinaudoti, jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką, nenustatytoje vietoje laikė teisėtai pagal 2013-12-03 neterminuotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą, mažos galios revolverį „ME 38 COMPACT G“, Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, sudarė realias sąlygas kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti šiuo ginklu.

Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad 2008 metais, tikslios datos neatsimenantis, savigynai įsigijęs šaunamąjį ginklą, mažos galios revolverį „ME 38 COMPACT G“. Ginklą pirko be šovinių, jį laikė namuose, (duomenys neskelbtini), metaliniame seife. Tuo metu mažos galios revolverio kaip ir dujinio pistoleto nereikėjo registruoti. 2013 m., pasikeitus įstatymui, buvo būtina ginklą registruoti. 2013-12-03 jam buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti ir nešiotis šaunamąjį ginklą. Ginklas buvo tvarkingas, veikiantis. Po kurio laiko, išardęs ginklą išvalyti, jį valydamas pametė ginklo smulkią detalę, kurios neradęs negalėjo ginklo surinkti. Pagalvojęs, kad jeigu ginklas nebeveikiantis, nėra reikalo jį laikyti seife. Išardyto ginklo detales susidėjęs į du skirtingus mažus juodus maišelius, juos apvyniojo su lipnia juosta ir kažkur juos pasidėjo, neprisimenantis kur, ar namuose, ar namo rūsyje esančiame sandėliuke. Nuo to laiko ginklo daugiau nenaudojo. Vėliau išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur kažkurį laiką gyveno. Po to, dar keitė gyvenamąsias vietas. Po kurio laiko jam paskambinusi Klaipėdos apskrities VPK Licencijavimo skyriaus darbuotoja pasakė, kad jis turi priduoti jiems ginklą ir leidimą. Grįžęs į Klaipėdą pradėjo ieškoti ginklo namuose, tačiau nei namuose, nei sandėliuke jo nerado. Paklausus mamos apie maišelius su išardyto ginklo detalėmis, mama paaiškino, kad kraustydama daiktus, kažkokius juodus maišus, kurie buvo apvynioti su lipnia juosta, išmetė į šiukšlyną. (t. 1, b. l. 84-87)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Liudytojas I. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. S. yra jos sūnus, jis dažnai dirba užsienyje. Nuo 2019 m. sausio mėnesio pabaigos, sūnus dirba (duomenys neskelbtini). Su sūnumi kol kas gyvena bute, (duomenys neskelbtini), po dviejų savaičių persikraustys į butą, I. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvens ir grįžęs sūnus V. Šiuo metu namuose vyksta kraustymasis, po truputį pervežanti daiktus į naują butą, nereikalingus daiktus nešanti į šiukšlyną. Žinojo, kad V. turėjo ginklą, pavadinimo nežinanti. Kada ir kur sūnus įsigijo ginklą neprisimena. Sūnaus ginklą yra mačiusi, žinojo, kad sūnus turėjo leidimą laikyti ir nešiotis ginklą. Sūnus V. savo ginklą laikė namuose, metaliniame seife. 2019 m. pradžioje, tikslios datos neprisimenanti, tuo metu V. buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini), jis namuose pradėjo ieškoti savo ginklo, sakė, kad ginklą reikia kažkur pateikti. Sūnus sakė, kad savo ginklą buvo išardęs ir susidėjęs į juodą maišą pakišęs po lova. Sūnus klausė ar ji neišmetė maišo, kuriame buvo išardytas ginklas. Paaiškino, kad kraustydama daiktus galėjo išmesti ir maišą, kuriame buvo išardytas ginklas. Kas buvo sudėta maiše netikrino, pagalvojo, kad jame nereikalingi daiktai. Namuose buvo daug nereikalingų daiktų, tokių kaip motociklo detalės, apranga, kuriuos ji taip pat išmetė. (t. 1, b. l. 32-38)

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos pranešime nurodyta, kad V. S., 2019-02-19 buvo informuotas, jog Klaipėdos apskrities VPK priimtu sprendimu nuspręsta panaikinti neterminuotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti (nešiotis) ginklus ir paimti V. S. priklausantį šaunamąjį ginklą, mažos galios revolverį „ME 38 COMPACT G“, Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21-24).

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo V. S. kaltė įrodyta. Kaltinamasis kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, detaliai paaiškino įvykio aplinkybes. Jo veika kvalifikuotina pagal BK 255 straipsnio 1 dalį, nes jis pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai juo pasinaudoti.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad V. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 1 , b. l. 43-44), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1 , b. l. 45-48), nedirba, yra tik iš dalies darbingas, augina mažametį vaiką. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant lygų minimaliam baudos, skirtinos už baudžiamąjį nusižengimą, dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Baudai sumokėti, įvertinęs kaltinamojo turtinę, šeiminę padėtį, jo sveikatos būklę bei skirtinos bausmės dydį, atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą (t. 1, b. l. 93), teismas nustato dvylikos mėnesių terminą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1 , b. l. 88-90) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą V. S. savanoriškai privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti V. S., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos jis turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.