- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2A-93-390/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- UAB „Rato takas“
- Ieškovas
- UAB „TBO“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 49.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Rato takas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „TBO“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Rato takas“ dėl negrąžintos paskolos ir atsakovo UAB „Rato takas“ patikslintą priešieškinį ieškovui UAB „TBO“ dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo 2000 Lt pagal paskolos sutartį, 42 Lt metines palūkanas bei 66 Lt žyminį mokestį (b.l.11,12). Paaiškino, kad su atsakovu buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią atsakovas turėjo grąžinti skolą iki 2010 07 01; buvo žodžiu sutarta, kad pinigai bus pervedami į atsakovo sąskaitą, esančią UAB „Medicinos bankas“, sutartu terminu pinigai buvo pervesti kaip sutarta. Atsakovas iki šiol skolos negrąžino.
Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo pripažinti 2010 02 25 paskolos sutartį tarp UAB „Rato takas“ ir UAB „TBO“ nesudaryta bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas (b.l.61-64). Paaiškino, kad šalių sudaryta sutartis yra neįvykdyta, nes pagal sutartį pinigų atsakovas nėra gavęs, sutartyje parašyta, jog pinigai turi būti sumokėti į rankas, o jei ieškovas pervedė pinigus į UAB „Medicinos banką“, tai tegul juos iš banko ir susigrąžina.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 27 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, patikslintą priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Rato takas“ ieškovui UAB „TBO“ 2000 Lt skolą, 42 Lt palūkanas ir 66 Lt žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovo UAB „Rato takas“ valstybei 42,61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2010 02 25 šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 2000 Lt paskolą be palūkanų ir įsipareigojo perduoti pinigus iki 2010 02 28, o atsakovas turėjo gautą paskolą grąžinti ne vėliau kaip iki 2010 07 01 (b.l.7,8); 2010 02 26 mokėjimo nurodymu Nr.14, ieškovas pervedė 2000 Lt už UAB „Rato takas“ į UAB „Medicinos bankas“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.6). Mokėjimo paskirtyje nurodyta „už UAB „Rato takas“, o minėta sąskaita yra skirta UAB „Rato takas“ paskolos aptarnavimui ir gautomis lėšomis UAB „Medicinos bankas“ dengė pradelstus UAB „Rato takas“ įsipareigojimus šiam bankui pagal kredito sutartyje numatytas sąlygas (b.l.93,94,120,121). Teismas nurodė, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis faktiškai pinigų negavo arba gavo jų mažiau nei nurodyta sutartyje, tačiau šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas, t.y. atsakovas (CK 6.875 str. 1d.). Konstatavo, jog atsakovas tokias aplinkybes patvirtinančių rašytinių ar kitokių įrodymų teismui nėra pateikęs. Šalių sudarytos 2010 02 25 paskolos sutartyje nėra nurodytas konkretus pinigų perdavimo būdas, o atsakovas pats patvirtino, jog pinigus skolinosi konkrečiam tikslui – padengti UAB „Rato takas“ įsiskolinimą UAB „Medicinos bankui“ (b.l.7,8). Teismas konstatavo, jog liudytojo P. S. parodymai paneigia atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, kad pinigai pagal ginčo paskolos sutartį turėjo būti perduoti atsakovo direktoriui į rankas arba pervesti į atsakovo bendrovės kasą, nes ginčo paskolos sutartimi buvo raštiškai įteisinti jau iki paskolos sutarties surašymo tarp šalių atsiradę paskolos santykiai. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojo P. S. parodymus, darė išvadą, jog pinigai pagal ginčo paskolos sutartį buvo pervesti laiku ir šalių sutartu būdu, o ir UAB „Medicinos bankas“ raštai patvirtina, kad jie buvo užskaityti už atsakovo įsiskolinimą šiam bankui, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti 2010 02 25 šalių paskolos sutartį nesudaryta. Esant šioms aplinkybėms patikslintą priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Paskolos gavėjui negrąžinus paskolos sutartyje nurodytu terminu – ieškinio reikalavimą priteisti skolą tenkino. Vadovaujantis CK 6.210 str. 2d., 6.874 str. 1d. ieškovui iš atsakovo priteisė prašomus 42 Lt palūkanų.
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Rato takas“ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjęs teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje įrodymus, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Nurodo, kad ieškovas savo sutartinės prievolės neįvykdė nei sutartyje nurodytu laikotarpiu nei vėliau, nes pinigai nebuvo pervesti į atsakovo sąskaitą ar kokiu kitu būdu perduoti atsakovo nuosavybėn. Todėl tarp ieškovo ir atsakovo neatsirado paskolos teisiniai santykiai. Teigia, jo ieškovas nepateikė jokių tiesioginių pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų. Byloje esantis bankinio pavedimo nurodymas, iš kurio matosi, jog ieškovas pervedė pinigus į UAB „Medicinos bankas“ sąskaitą negali būti vertinamas kaip tinkamas paskolos dalyko perdavimą patvirtinantis įrodymas, kadangi jis tik patvirtina pinigų perdavimą trečiajam asmeniui, kuris nesusijęs su atsakovu. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, jog nėra pagrindo abejoti liudytojo P. S. parodymais, kadangi tarp liudytojo ir atsakovo yra kilęs konfliktas – P. S. šiuo metu yra pateikęs nepagrįstą ieškinį Kauno apygardos teisme dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Tai įrodo, jog liudytojas yra suinteresuotas liudyti atsakovo nenaudai dėl asmeninių priežasčių. Pažymi, jog atsakovas prašė teismo liudytojo parodymus vertinti kritiškai, tačiau dėl šio prašymo teismo sprendime nepasisakyta. Taip pat nurodo, jog sutartyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo atsakovui faktas, taigi pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui – ieškovui. Todėl teismas, sprendime nurodydamas, kad atsakovas neįrodė, kad paskolos dalykas jam nebuvo perduotas, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui, taip nesilaikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „TBO“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nors pagal paskolos sutartį pinigai nebuvo tiesiogiai perduoti į UAB „Rato takas“ kasą ar padarytas pavedimas į sąskaitą, tačiau ieškovo ir atsakovo direktorių žodiniu susitarimu, kurį paliudijo tuo metu abiejose įmonėse dirbęs P. S. – ieškovas tiesiogiai sumokėjo į specialią atsakovo paskolos aptarnavimo sąskaitą UAB „Medicinos banke“. Pažymi, kad pinigai nebūtinai turi būti perduodami iš rankų į rankas ar pavedimu į sąskaitą, bet gali būti sumokama už asmenį kitam asmeniui, jei yra toks susitarimas. Ieškovas paskolos perdavimo faktą grindė AB Swedbank sąskaitos išrašu, UAB „Medicinos banko“ raštu apie gautų lėšų panaudojimą. Tik žodinį ieškovo ir atsakovo direktorių susitarimą atlikti pinigų perdavimą tiesiogiai iš sąskaitos į sąskaitą ieškovas įrodinėjo liudytojo parodymais. Teigia, jog atsakovas nurodo neteisingas aplinkybes – Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio metu, kai liudijo P. S., bylos dėl su darbo santykiais susijusios sumos priteisimo iš UAB „Rato takas“ liudytojas dar nebuvo iškėlęs.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2010 m. vasario 25 d. buvo sudarę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 2000 Lt paskolą ir įsipareigojo pinigus perduoti iki 2010 m. vasario 28 d. Bylos medžiaga rodo, kad ieškovas parvedė į atsakovo sąskaitą banke 2000 Lt, kad padengti atsakovo pradelsus įsipareigojimus pagal kredito sutartį sudarytą su UAB „Medicinos banku“. Atsakovas neigia, kad tarp šalių buvo susiformavę paskoliniai santykiai ir tvirtina, kad 2000 Lt nebuvo perduoti atsakovo nuosavybėn.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovo ieškinį patenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė darydamas išvadas, kad pinigai pagal šalių sudarytą sutartį atsakovui buvo pervesti laiku ir šalių sutartu būdu, todėl atsakovas turi grąžinti gautus pinigus ieškovui. Atsakovas pažeidė sutartinę prievolę ir jo vienašališkas atsisakymas vykdyti prievolę yra neteisėtas. Teisėjų kolegija tokias teismo konstatuotas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas pripažįsta teisingomis.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Šie ir visi kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai yra susiję su įrodinėjimo problema. Teisėjų kolegija visus apelianto apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas savo pareigą įvykdė ir savo pareikštą ieškinį įrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o atsakovas savo pareigos neįvykdė ir pareikšto priešieškinio neįrodė. Teismas nagrinėdamas bylą šalims įrodinėjimo pareigas paskirstė tinkamai, todėl nepagrįstai apeliantas teigia, kad nagrinėjant bylą jam buvo perkelta įrodinėjimo našta.
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tame tarpe ir gautą informaciją iš UAB „Medicinos bankas“ dėl ieškovo pinigų pervedimo, dengiant atsakovo prisiimtus įsipareigojimus bankui, šalių atstovų paaiškinimus, apklausto teismo posėdyje liudytojo P. S. parodymus ir visą bylos medžiagą. Liudytojo P. S. parodymai neprieštaravo kitai byloje surinktai medžiagai, todėl apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais. Dėl to, nepagrįstas ir atmestinas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ir šio liudytojo parodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas vertindamas įrodymus visumoje įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė.
Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir argumentuotas (CPK 270 straipsnio 4 dalis), o apelianto apeliacinio skundo argumentai teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų nepaneigia, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. liepos 7d. sprendimą palikti nepakeistą.