- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- TS-29-1058/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- A. N.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. N. (A. N.), a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 59-18, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, paskiriant 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžiu A. N. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), paskiriant 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi prie Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis (5 metai) Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų.
Bausmės vykdymo pradžia – 2007 m. lapkričio 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. spalio 30 d., 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės A. N. atliko 2018 m. birželio 30 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. sausio 28 d. – 2 metai 9 mėnesiai ir 2 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 59-18 nutarta netaikyti nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą, sutinka su intensyvios priežiūros taikymu. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 63 taškai (statinių taškų – 5, dinaminių – 58), nestebima pažanga ją mažinant, nuostatos į priežiūrą, kuri vykdoma jo atžvilgiu neigiamos, baustas 34 kartus (didžioji dalis nusižengimų sietina su nurodymų nevykdymu, šiurkščiu elgesiu priežiūrą vykdančio personalo atžvilgiu), pastaruoju metu neskatintas, nuostatos į darbą pataisos įstaigoje neigiamos, užfiksuoti narkotinių medžiagų vartojimo atvejai atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis stokoja motyvacijos keisti savo elgesį teigiama linkme ir mokėti turimus įsiskolinimus, tik dalinai vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisija vienbalsiai padarė išvadą, kad A. N. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. N. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 59-18 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas nepagrįstas, neobjektyvus ir visiškai nemotyvuotas, be to, prieštaraujantis skundžiamame nutarime išdėstytiems faktams, kas daro tokį nutarimą neteisėtu. Taikant jam lygtinį paleidimą bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas, kadangi lygtinio paleidimo institutas sukurtas kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir, būnant nuolat prižiūrimam, įrodyti savo naudingumą jai, tokiu būdu ne tik formuojamas nuteistojo socialinės atsakomybės jausmas, bet ir taupomos valstybės lėšos. Pabrėžė, kad teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę resocializuotis ir grįžti į visuomenę. Paleidžiant nuteistąjį lygtinai gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, taip pat ir valstybės. Akcentavo Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec(2003)22 svarbą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, pabrėždamas, kad Komisija veikė priešingai šioms rekomendacijoms, kadangi vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai argumentuotas. Tuo tarpu Komisija laikėsi priešingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis, visiškai nemotyvuodama savo priimto sprendimo. Tokiu atveju visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Probacijos įstatyme nurodyta žala, kurią atneša ilgalaikis įkalinimas, t. y. šeimų iširimas, savarankiškumo praradimas, socialinių ir darbo įgūdžių praradimas ir t. t., todėl mano, kad nėra prasmės tęsti jo kalinimo, kad vėliau Komisijos nutarimuose būtų pagrindas rašyti apie prarastus socialinius ryšius, įgūdžius ar nedarbą. Jo įsitikinimu, Komisija nepaneigė faktų, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios daromą išvadą, kad nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Humanizmo principas vykdant bausmes pasireiškia ne tik tam tikrais elgesio su nuteistaisiais draudimais, bet ir reikalauja nuteistųjų pataisos procese taikyti pozityvias bei teisėtas poveikio priemones, įskaitant ir lygtinį paleidimą. Pagal galiojančią teismų praktiką nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis negali turėti įtakos lygtinio paleidimo taikymui. Bausmę jis atlieka pirmą kartą ir tai jam bus pamoka visam gyvenimui. Visiškai prisiėmė kaltę dėl savo nusikalstamos veikos, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir išgyvena. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose nevartojo jokių narkotinių medžiagų, jų vartojimo žalą supranta. Alkoholinius gėrimus vartoja saikingai, niekada nebuvo kilę jokių problemų dėl alkoholio vartojimo. Nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos. Taip pat nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime yra svarbūs kiti žmonės, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, sugeba adaptuotis įvairiuose socialiniuose situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Jam nebuvo taikomas psichiatrijos gydymas, nemėgino žudytis, žalotis. Aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla. Bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti ir jo nusikalstamam elgesiui nebūdinga savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys. Atlikdamas bausmę pataisos namuose taikosi su priežiūros sąlygomis, nors yra baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma, ir vertinami turi būti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Turi didelę motyvaciją nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų sąlygų, kad tik galėtų padėti ir palaikyti savo artimuosius. Įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų. Taip pat įsipareigoja vykdyti Probacijos įstatymo numatytas lygtinio paleidimo sąlygas. Pažymėjo, kad Komisijos nutarime pateikiamos rekomendacijos konsultuotis su Psichologinės tarnybos darbuotojais, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos. Be to šiuo karantininio laikotarpio metu jokios programos pataisos namuose nevyksta, todėl visos rekomendacijos netenka prasmės, nes jos neįgyvendinamos. Papildomai pateikė teismų praktiką dėl lygtinio paleidimo taikymo ir pažymėjo, kad visi jo pateikti precedentai yra galiojantys ir privalomi, todėl teismai priimdami sprendimus privalo jais vadovautis.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo A. N. skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad A. N. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistojo minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. N. Komisijai pristatomas antrą kartą. Su teisėsaugos pareigūnais jis pirmą kartą susidūrė 26 metų, amžius pirmojo teistumo metu – 31 metai, kas rodo, jog nusikalstamas elgesys buvo sąmoningas subrendusio asmens pasirinkimas. Nuteistasis anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal du subendrintus teismų nuosprendžius už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą, kurių vienas susijęs su tyčiniu žmogaus gyvybės atėmimu, sukėlusiu negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, o kitas, susijęs su disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Be to, antras nusikaltimas buvo padarytas A. N. jau turint procesinį kaltinamojo statusą nužudymo byloje. Nuteistojo asmens byloje taip pat yra duomenų, kad jis buvo susijęs su (duomenys neskelbtini) veikusia „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama grupuote (apie tai pažymėta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendyje). Nurodytos aplinkybės neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis sudaro pagrindą abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pagal Socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo gyvenimo būdas praeityje, iki jo sulaikymų nepasižymėjo socialiai atsakinga elgsena: gyveno kartu su tėvais, buvo jų išlaikomas, oficialiai nedirbo, bendravo su kriminalinį patyrimą turinčiais asmenimis. Toks nuteistojo gyvenimo stilius turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Šiuo metu taip pat stebimos problemos, susijusios su jo atsparumu aplinkos veiksniams, ką patvirtina Socialinio tyrimo išvada, jog nuteistasis palaiko nuteistųjų subkultūros principus, kas turi įtakos jo požiūriui bei nuostatoms, jis gali būti lengvai paveikiamas kitų asmenų, arba ir pats būti tam tikro socialiai nepageidautino elgesio iniciatorius. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytas nusikalstamas veikas. Priešingai nei teigia nuteistasis, iš jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių matyti, kad jis savo kaltės dėl padarytų labai sunkių nusikaltimų nepripažino, jo atgailos dėl neteisėtų veiksmų neatspindi ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. N. nelinkęs analizuoti savo elgesio problemų ar jų kilmės, bei pasekmių tiek sau, tiek visuomenine prasme. Jis neįvardina probleminių savo gyvenimo sričių, neidentifikuoja jų sąsajų su nusikalstamu elgesiu, nesureikšmina savo veiksmų, kurie nulėmė nusikaltimų padarymą, reiškia pritarimą tam tikriems nusikaltimams. Nuteistajam nebūdingas gebėjimas suprasti kitus, problemų bei elgesio pasekmes linkęs vertinti tik tiek, kiek jos teikia žalos jam pačiam ar jo artimiausios aplinkos žmonėms, išlieka orientuotas į savo paties interesus ar poreikius. Jam būdingas pasyvus požiūris į įsipareigojimus ir gyvenimo sunkumus, negebėjimas prisiimti atsakomybės už savo elgesį bei veiksmus. Be to, būdingas impulsyvumas, ypač elgesyje, susijusiame su smurto naudojimu, savitvardos kompetencijų bei emocijų valdymo įgūdžių sunkumai. Nors A. N. jaučia poreikį spręsti problemas, jis negeba įvertinti ankstesnio patyrimo bei savo paties elgesio pasekmių, problemų įveikimui pasirenka netinkamus ar socialiai nepageidautinus elgesio modelius. Visos išvardintos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis savo praeities elgesio kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iki šiol nėra padaręs. Nepakankama problemų įžvalga, netinkami problemų sprendimo būdai, savo elgesio pasekmių nekritiškas įsivertinimas, asmeninės atsakomybės stoka bei nusikaltimų neigimas vis dar išlieka vienu svarbiausiu nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumu, susijusiu su jo nusikalstamumu, kas sudaro pagrindą abejoti nuteistojo pasiryžimu keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą būnant laisvėje.
Vertinant A. N. galimybes integruotis visuomenėje svarbu atsižvelgti ir į jo išsilavinimą bei darbinę patirtį. Būdamas laisvėje nuteistasis mokslų nebaigė, juos metė, pastovaus bei legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Iki nuteisimo niekur oficialiai nedirbo ir Lietuvoje darbo neieškojo, taigi oficialaus darbo patirties neturi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis pareiškė norą mokytis, tačiau mokymosi procese patyrė sunkumų ir, nors bausmę atlieka jau pakankamai ilgai, tik 2019 m. įgijo pagrindinį išsilavinimą. Nuo 2020 m. rugsėjo tęsia mokymąsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Taip pat, nuo 2020 m. rudens pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini), siekia įgyti (duomenys neskelbtini) specialybę. Nuteistasis palankiai vertina darbinį užimtumą laisvėje ir lygtinio paleidimo atveju turėtų darbo vietą (pateikta UAB „E“ pažyma, patvirtinanti, jog A. N. bus suteikta galimybė dirbti šioje įmonėje, (duomenys neskelbtini) pareigose pilnu etatu). Jo rodomas pastangas spręsti savo išsilavinimo bei profesinių kompetencijų stokos problemas, taip pat numatytos darbo vietos laisvėje turėjimą, teismas neabejotinai vertina teigiamai, tačiau nuteistojo rodomos pastangos per pakankamai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį stebimos tik paskutiniu metu, jos nėra ilgalaikės. Bausmės atlikimo metu jo požiūris į darbą yra itin neigiamas. 2010 m. liepos 16 d. atsisakė pataisos įstaigos administracijos pasiūlyto mokamo darbo, savo iniciatyva dėl darbo pataisos įstaigoje nesikreipė, taip pat ne kartą atsisakė tvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų neatlygintino darbo grafiką. Nurodytos aplinkybės ir oficialios darbo patirties stoka sudaro pagrindą abejoti, kad išėjus į laisvę nuteistojo darbinė motyvacija bus pakankama ir jis nesusidurs su finansiniais sunkumais. Be to, jam gali kilti sunkumų išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir Socialinio tyrimo išvada, jog darbo pobūdžiui bei atlygiui už darbą jis gali būti itin išrankus, atitinkamai gali pritrūkti ir motyvacijos išlaikyti turimą darbo vietą.
Nuteistasis neigia laisvėje patyręs finansinių sunkumų, tačiau jo vertinimo metu nustatyta finansų valdymo kompetencijų stoka, o tai yra tiesiogiai sietina su jo nusikalstamumu, nes būdamas suaugusiu jis buvo išlaikomas savo artimųjų, nusikalto (galimai) turėdamas tikslą pasipelnyti ar turėti finansinės naudos sau (nuteistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu). Be to, jo šiuo metu turimų įsiskolinimų suma yra pakankamai didelė, pagal patvarkymus A. N. skolingas 33 886,57 EUR. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad finansinių įsipareigojimų atsiradimą lėmė jo padaryta nusikalstama veika. Kaip minėta, nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, jis taip pat nėra pateikęs prašymo dėl savanoriško poreikio atlygti įsiskolinimus, kas rodo motyvacijos dengti turimus įsiskolinimus stoką, o tuo pačiu ir jo požiūrį į žalos atlyginimą bei savo nusikalstamą elgesį (jo padarynių šalinimą). Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. N. išėjus į laisvę gali kilti sunkumų spręsti finansines problemas, tuo pačiu leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad nuteistasis yra pasirengęs išeiti į laisvę ir nepalankios gyvenimo situacijos bei turimi finansiniai įsipareigojimai neišprovokuos pakartotinio jo nusikalstamo elgesio.
Oficialių duomenų, apie nuteistojo tikėtinas alkoholio vartojimo problemas vertinimo metu negauta. Bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo atvejai nefiksuoti. Kita vertus, interviu metu pats nuteistasis nurodė, jog nusikaltimo padarymo metu galėjo būti pavartojęs alkoholio. Be to, jo gyvenimo istorijoje egzistuoja atvejai, kuomet būdamas alkoholinio apsvaigimo būsenoje yra naudojęs fizinę jėgą kito asmens atžvilgiu. A. N. geba įvardinti bei suprasti alkoholio žalą sau, kitiems ar visuomenei plačiąja prasme, tačiau paties vartojimo įpročių kaip probleminių - vertinti nelinkęs. Bausmės atlikimo metu yra fiksuotas narkotinių medžiagų vartojimo atvejis, nors pateiktame skunde nuteistasis narkotinių medžiagų vartojimo faktą neigia, atitinkamai tokį savo elgesį linkęs pateisinti. Būdamas laisvėje jis taip pat bendravo ir palaikė artimus ryšius su narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis, pats, kaip minėta, teistas dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (heroinu). Jo motyvacija ateityje valdyti bei kontroliuoti narkotinių medžiagų vartojimo poreikį – nestebima.
Pagal OASys vertinimo metodiką A. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 63 taškai. Pabrėžtina, kad esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Iš 63 taškų didžioji dalis, t. y. net 58 taškai yra dinaminiai, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turėjo pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas rodytų maksimalias pastangas keisti savo elgesį. Išanalizavęs Komisijos nutarime bei Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, taip pat skundo argumentus bei nuteistojo asmens bylą, teismas neturi pagrindo išvadai dėl esminės A. N. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, reikšmingus jo elgesio pokyčius. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu už gerą elgesį bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 4 kartus, kas vertintina teigiamai. Kita vertus, pastaruoju metu nuteistojo rodomos tam tikros motyvacijos veiklai, orientuotai į savęs realizavimą, pastangų laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo, negalima laikyti ilgalaikiu ir nuosekliu nuteistojo elgesio pokyčiu. Bausmės atlikimo metu stebėta neigiama nuteistojo elgesio dinamika. Paskatinimai nuteistajam taikyti pakankamai seniai (paskutinį kartą skatintas 2014 m.), po to sekė eilė drausminių nuobaudų (paskutinį kartą baustas 2019 m.). Iš viso nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas net 34 kartus, didžioji dalis jo įvykdytų pažeidimų yra itin šiurkštūs, sietini su nurodymų nevykdymu, šiurkščiu elgesiu priežiūrą vykdančio personalo atžvilgiu, taip pat draudžiamų daiktų laikymu, atsisakymu dirbti neatlygintinus darbus pataisos įstaigoje. Be to, bausmės atlikimo metu jis yra baustas ir už narkotinių medžiagų vartojimą. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, jog A. N. nesugeba savo elgesio visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę, taip pat paneigia nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, jog jis taikosi su jo atžvilgiu vykdoma priežiūra. Nuteistojo požiūris į padarytus režimo reikalavimų pažeidimus, kurių jis savo skunde nelaiko neigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, rodo, jog teigiamos išvados nepadarytos, siekiama pateisinti netinkamą elgesį. Atitinkamai abejotina nuteistojo motyvacija keisti elgesį teigiama linkme nestruktūruotoje aplinkoje, t. y. išėjus į laisvę. Abejones dėl pasikeitusio gyvenimo būdo kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis palaiko nuteistųjų subkultūros principus. Bausmės atlikimo metu jis, siekdamas solidarizuotis su kitais nuteistaisiais buvo paskelbęs bado akcijas, buvo baustas dėl masinių neramumų kurstymo pataisos įstaigoje. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad nors A. N. deklaruoja pritarimą visuomenės vertybėms ir normoms, tačiau visuotinai jomis vadovautis pačiam dar nepavyksta. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nepakankamas pasekmių vertinimas, problemų identifikavimo stoka, požiūris į savo elgesį vis dar išlieka aktualiais kriminogeniniais veiksniais. A. N. nėra linkęs neigti turintis trūkumų bei koreguotinų savybių, tačiau yra stebimas jo pasyvumas bei motyvacijos imtis konkrečių veiksmų, siekiant savo tolesnių perspektyvų gerinimo, stoka. Jis išlieka susikoncentravęs ties savo poreikių patenkinimu bei trumpalaikiais rezultatais, vis dar vyrauja vienpusis, nelankstus mąstymas. Emocinės gerovės problemos (jausmų, sunkumų slopinimas, polinkis galios jausmą palaikyti asocialiu/nusikalstamu elgesiu) taip pat vis dar glaudžiai susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendimas, abejingas ar pasyvus požiūris į kylančius sunkumus - didintų nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Šiuo metu A. N. smurtinio elgesio rizika ateityje yra žema, tačiau esant nepakankamam kriminogeninių veiksnių valdymui, rizika gali didėti. Nors nuteistasis iš dalies vykdė Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip pažymima Socialinio tyrimo išvadoje, jo motyvacija vykdyti socialinės reabilitacijos, intervencines priemones, orientuotas į jo nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninių poreikių valdymą, dar nėra pakankama. Taigi, atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, negalima teigti kad nuteistojo nuostatos ir mąstymas iš esmės yra pakitę.
Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko ryšius su šeimos nariais, buvusia sugyventine, dukterimi, yra lankomas artimųjų, vykdo tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo tam tikrose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, įvykdė anksčiau teiktas Komisijos rekomendacijas, paskutiniu metu stebimos pastangos laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų pataisos įstaigoje, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą bei darbą. Minėtas aplinkybes teismas laiko svarbiomis, vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad pastaruoju metu tinkamas nuteistojo elgesys, galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas tam tikrose užimtumo programose, turimi socialiniai ryšiai, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. 59-18, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, jį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo nurodyta teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo šių teismo išvadų nepaneigia, kadangi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, kurios šiuo atveju lėmė sprendimą netaikyti A. N. lygtinio paleidimo.
Savo skunde nuteistasis kėlė klausimą dėl jam Komisijos nutarimu siūlomų rekomendacijų konsultuotis su Psichologinės tarnybos darbuotojais, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose nekonkretumo bei neįgyvendinamumo, kadangi Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu tokios programos pataisos įstaigoje nevyksta. Teismas sutinka, jog šalyje paskelbus karantiną dalyvavimas tam tikrose programose yra iš esmės apsunkintas ne dėl paties nuteistojo kaltės. Kita vertus, šalyje įvestas karantinas iš esmės neatima galimybių dalyvauti užsiėmimuose (tokie užsiėmimai galėtų būti ir individualaus pobūdžio, nebūtinai grupiniai, vykti nuotoliniu būdu) ar individualiuose Psichologinės tarnybos darbuotojų konsultacijose. Pabrėžtina ir tai, kad tokios rekomendacijos nuteistajam buvo nustatytos, atsižvelgiant į jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei aktualius kriminogeninius veiksnius. Dalyvavimas elgesio pataisos programose bei konsultacijos su Psichologinės tarnybos darbuotojais gali padėti nuteistajam labiau įvertinti savo veiksmų pasekmes, lavinti problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžius, pakeisti požiūrį į savo elgesį. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo išvadai, jog ši pateikta Komisijos rekomendacija yra aiškiai netinkama ar visiškai neįmanoma įgyvendinti. Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nuteistojo A. N. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. N. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 59-18, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.