- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-18
- Bylos Nr.
- 2S-114-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01150-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Suinteresuotas asmuo
- A. A.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. A. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarties, kuria pareiškimas tenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. J. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuotas asmuo A. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolis D. J. kreipėsi į teismą prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nurodė, kad įteikė suinteresuotam asmeniui 2010-06-21 patvarkymą dėl turto saugotojo pakeitimo, kuriuo įpareigojo A. A. areštuotas trinkeles perduoti saugoti išieškotojui M. M. vykdomojoje byloje Nr. 193/117/09 pagal notaro M. K. 2009-02-12 vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. MK-554). Nuvykus į trinkelių saugojimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), antstolis saugomų trinkelių nerado. Suinteresuotas asmuo atsisakė vykdyti antstolio patvarkymą dėl saugomų trinkelių perdavimo kitam saugotojui.
Trakų r. apylinkės teismas 2011-06-06 nutartimi pareiškimą patenkino; skyrė A. A. 500 Lt baudą už antstolio D. J. reikalavimų nevykdymą. Teismas konstatavo, jog vykdomojoje byloje Nr. 193/117/09 esantys duomenys – antstolio D. J. 2010-06-21 patvarkymas dėl turto saugotojo pakeitimo, taip pat antstolio paaiškinimai – patvirtina, kad A. A. be svarbių priežasčių iki šiol nevykdo antstolės reikalavimo perduoti skolininkui M. T. priklausančias trinkeles saugoti išieškotojui M. M..
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. A. prašo panaikinti Trakų r. Apylinkės teismo 2011-06-03 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; panaikinti antstolio D. J. 2009-03-20 patvarkymą dėl turto arešto pas trečiuosius asmenis Nr. 193/117/09, 2009-03-25 turto arešto aktą Nr. 193/117/09 ir 2010-06-21 patvarkymą dėl turto saugotojo pakeitimo. Apelianto teigimu, teismas pažeidė procesinės teisės normas, netinkamai taikė materialinės teisės normas, netenkino prašymo dėl teisėjos nušalinimo, neatsižvelgė į vykdomojoje byloje esančias nustatytas faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Nurodo, jog su teismo pranešimu apie bylos nagrinėjimą antstolio pareiškimo kopija apeliantui nebuvo atsiųsta, tokiu būdu, nežinant, už ką antstolis prašo skirti baudą, buvo apribota teisė į teisminę gynybą. Nurodo, jog pareikštas nušalinimas teisėjai buvo išnagrinėtas atmestinai, kad dėl teisėjos klaidos buvo sunaudotas areštuotas turtas; tai leidžia abejoti ne tik teisėjos, bet ir viso teismo tinkamu pareigų vykdymu ir nešališkumu. Nurodo, jog gavęs įsiteisėjusią Trakų r. apylinkės teismo 2009-10-20 nutartį, trinkeles suklojo sklype kaip grindinį, kadangi nutartyje konstatuota, kad trinkelės laikytinos apelianto nuosavybe, todėl turėjo teisę savo nuožiūra jomis naudotis. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2010-05-27 nutartimi panaikino Trakų r. apylinkės teismo 2009-10-20 nutartį. Apeliantas nurodo, jog 2010-07-01 Trakų r. apylinkės teismui padavė ieškinį M. T. (skolininkui) dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei nuosavybės teisės pripažinimo ir arešto turtui panaikinimo; teismas išnagrinėjęs bylą ieškinį patenkino iš dalies, teismas nustatė, kad atsakovas atliko darbų už 11 845 Lt, į šią sumą įskaityta ir grindinio trinkelių kaina, teismas nepriteisė iš M. T. trinkelių kainos kaip skolos, įvertinęs, kad jos sudėtos kaip grindinys, teismas nepripažino trinkelių apelianto nuosavybe tik dėl to, kad darbų priėmimas pagal rangos sutartį nebuvo įformintas aktu. Nurodo, jog 2010-06-21 antstolis, atvykęs į sklypą, matė, kad grindinio trinkelių sudėtų į paletes nėra, jos suklotos kaip grindinys, antstoliui visos aplinkybės buvo išaiškintos, todėl nelogiškas patvarkymo dėl turto saugotojo pakeitimo surašymas. Apelianto vertinimu, skundžiamoje nutartyje nėra jokių pagrįstų motyvų skirti baudą, teismas neįvertino, kad areštuoto turto fiziškai nebėra ir jų perduoti saugoti kitam asmeniui neįmanoma, dėl ko antstolio reikalavimas neįvykdomas ir negalės būti įvykdomas ateityje. Be to, teismas vadovavosi CPK 645 str. 2 d., kuri taikoma juridiniam asmeniui. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, antstolio 2009-03-20 patvarkymas dėl turto arešto pas trečiuosius asmenis bei 2009-03-25 turto arešto aktas ir 2010-06-21 patvarkymas dėl turto saugotojo pakeitimo turi būti panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis prašo palikti galioti Trakų r, apylinkės teismo 2011-05-26 nutartį, atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog apeliantui buvo įteiktas 2009-03-25 turto arešto aktas, 2009-03-20 patvarkymas dėl areštuoto turto pas trečiuosius asmenis. 2010-05-27 Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu apeliantui pateiktas 2010-06-21 patvarkymas dėl turto saugotojo pakeitimo. Nurodo, jog tai, kad įsiteisėjusi 2009-10-20 nutartis buvo apskųsta ir panaikinta, nėra priežastis nevykdyti teismo sprendimo. A. A. savo veiksmais trukdo vykdyti skolos išieškojimą ir pažeidžia išieškotojo interesus, kadangi tai vienintelis skolininko turtas. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2010-05-27 nutartį, trinkelės priklauso ne A. A., jis privalo įvykdyti antstolio patvarkymą ir pateikti areštuotas trinkeles. Nurodo, jog kiti apelianto argumentai dėl turto arešto nenagrinėtini, kadangi nagrinėjamas klausimas dėl baudos kyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.), taigi atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos Civilinio proceso kodekso normos su pakeitimais, numatytais Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480, ir įsigaliojusiais nuo 2011-10-01; tačiau skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas vadovaujantis nutarties priėmimo metu galiojusiomis Civilinio proceso kodekso normomis.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, ne visiškai tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko neteisingai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais dėl to, jog su teismo pranešimu apie bylos nagrinėjimą antstolio pareiškimo kopija apeliantui nebuvo atsiųsta, tokiu būdu, nežinant, už ką antstolis prašo skirti baudą, buvo apribota teisė į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į tai, jog nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl baudos skyrimo, skundžiama atskiruoju skundu, tokiu būdu apeliantui yra sudaryta galimybė pareikšti savo atsikirtimus. Darytina išvada, kad apelianto nurodytų jo teisių į teisminę gynybą pažeidimų nepadaryta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog žinodamas apie paskirto teismo posėdžio datą, apeliantas turėjo teisę atvykti į teismą ir susipažinti su bylos medžiaga.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais dėl teisėjos nešališkumo. Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Apelianto argumentai dėl teisėjos nušalinimo iš esmės yra susiję su teisėjos atliktais procesiniais veiksmais ir priimtais procesiniais sprendimais – neįsiteisėjęs ir paskųstas teismo sprendimas buvo patvirtintas kaip įsiteisėjęs ir atsiųstas. Atkreiptinas dėmesys, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatymo nustatytos sąlygos.
Teisinė valstybė grindžiama visuotinu įstatymų privalomumu, įstatymuose nustatytos teisinės tvarkos įgyvendinimas inter alia užtikrinamas per valstybės įgaliotų subjektų, turinčių valdingus įgalinimus kitų asmenų atžvilgiu, veiklą. Vienas iš tokių subjektų yra teismo antstolis. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Antstolio reikalavimai vykdyti teismo sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, duodami neviršijant suteiktų įgaliojimų (intra vires), yra privalomi visiems asmenims. Už teisėtų antstolio nurodymų nevykdymą įstatymas suteikia antstoliui teisę kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo asmeniui nevykdančiam įpareigojimo. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo teismas gali skirti iki 1 000 Lt baudą (CPK 585 str. 2 d. įst. red. iki 2011-10-01).
Kaip matyti iš byloje esančio medžiagos duomenų, 2009-02-20 antstolio kontoroje buvo pateiktas vykdyti vykdomasis įrašas dėl 8 197,90 Lt skolos išieškojimo iš M. T. išieškotojo M. M. naudai. 2009-03-25 antstolis kartu su išieškotoju nuvyko pas suinteresuotąjį asmenį A. A. bei areštavo pastarojo kieme esančias grindinio trinkeles, turto saugotoju paskirtas A. A.. A. A. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2009-03-25 turto arešto aktą vykdomojoje byloje; Trakų r. apylinkės teismas 2009-10-20 nutartimi panaikino antstolio D. J. 2009-03-25 turto arešto aktą. Šios nutarties kopija su žyma „įsiteisėjęs“ buvo įteikta A. A., ko pasekoje A. A. grindinio trinkeles panaudojo – suklojo. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2010-05-27 nutartimi Trakų r. apylinkės teismo 2009-10-20 nutartis panaikinta ir pareiškėjo A. A. skundas dėl antstolio D. J. patvarkymo atmestas. Antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu skirti suinteresuotam asmeniui A. A. baudą už 2010-06-21 patvarkymo nevykdymą, kadangi 2010-06-21 antstolis įteikė suinteresuotam asmeniui (apeliantui) patvarkymą dėl turto saugotojo pakeitimo, kuriuo įpareigojo A. A. areštuotas trinkeles perduoti saugoti išieškotojui M. M..
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria išspręstas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo, nėra kompetentingas nagrinėti ir pasisakyti dėl aplinkybių, susijusių su 2009-10-20 įsiteisėjusios nutarties kopijos pateikimu apeliantui A. A. ir dėl to atliktų veiksmų, kadangi šios aplinkybės išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių visumos, konstatuotina, kad faktinis grindinio trinkelių sunaudojimas, sudaro pagrindą pripažinti, jog antstolio patvarkymas dėl turto saugotojo pakeitimo negali būti įvykdytas, kas reiškia, jog atitinkamai už negalimo įvykdyti patvarkymo neįvykdymą negali būti skiriama bauda.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad antstolio reikalavimo įvykdyti esant panaudotoms ginčo trinkelėms nėra galimybės, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nebuvo pagrįsto pagrindo A. A. skirti baudą už antstolio įpareigojimo nevykdymą, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą Trakų r. apylinkės teismo 2011-06-06 nutartį ir antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto prašymo panaikinti antstolio D. J. 2009-03-20 patvarkymą dėl turto arešto pas trečiuosius asmenis Nr. 193/117/09, 2009-03-25 turto arešto aktą Nr. 193/117/09 ir 2010-06-21 patvarkymą dėl turto saugotojo pakeitimo – kaip išeinančio už bylos dėl baudos skyrimo nagrinėjimo ribų.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršijo 10 Lt; sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., 339 str., teismas
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti. Antstolio D. J. pareiškimo dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą netenkinti.