- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- I-239-505/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01350-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
nedalyvaujant pareiškėjui A. V., atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 500000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde, prašyme (b. l. 4, 8) nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. Marijampolės pataisos namuose įvyko kalinių riaušės. Pareiškėjas apie 21.15 val. ėjo paskambinti telefonu į namus. Jam beeinant į lokalinį sektorių, kažkas iš kalinių smogė į galvą ir pareiškėjas neteko sąmonės. Vėliau pareiškėjui buvo nustatytas sunkus kūno sužalojimas. 2016 m. pareiškėjui buvo operuota galva ir įstatytas implantas. Pareiškėjui 2016 metais pasijutus geriau, jis kreipėsi į teismą. Prašė netaikyti ieškinio senaties termino. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – Marijampolės PN) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 11-13) nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. Marijampolės PN pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal LR BK 283 str. 1 d. (2 epizodai), BK 135 str. 1 d., dėl to, kad 2012 m. rugsėjo 1 d., apie 9 val. 45 min., Marijampolės PN iš 5-7 lokalinio sektoriaus, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, niokodami turtą, išsiveržė grupė nuteistųjų, kurie įbėgo į nuteistųjų pirties patalpas ir panaudojo smurtą prieš ten buvusių nuteistųjų grupę, po ko tęsdami nusikalstamą veiką veržėsi link 2 lokalinio sektoriaus, tačiau grupei 2 lokalinio sektoriaus nuteistųjų panaudojus veiksmus šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką - svaidant įvairius svarmenis ir kietus daiktus, atsitraukė ir svaidė svarmenis, kietus daiktus atgal, bei turėtą buitinį, sportinį inventorių. Taip pat 2012 m. rugsėjo 1 d., apie 21 val. 10 min., Marijampolės PN, pareigūnams siekiant atlikti nuteistųjų vakarinį patikrinimą - skaičiavimą, grupė 2, 3, 4, lokalinių sektorių nuteistųjų organizavo pulti ir smurtauti prieš 5-7 lokalinių sektorių nuteistuosius, bei išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti ir niokoti turtą, dėl to grupė 2-8, 12-14 lokalinių sektorių nuteistųjų smurtavo ir niokojo turtą, bei buvo galimai sunkiai sutrikdyta nuteistojo A. V. sveikata. Byloje įtarimai pareikšti 17-ai asmenų.
2013 m. gegužės 3 d. Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas 03-1-00348-12 atskirtas dalyje (2012 m. rugsėjo 1 d., apie 9 val. 45 min., Marijampolės PN iš 5-7 lokalinio sektoriaus, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, niokodami turtą, išsiveržė grupė nuteistųjų, kurie įbėgo į nuteistųjų pirties patalpas ir panaudojo smurtą prieš ten buvusių nuteistųjų grupę, po ko tęsdami nusikalstamą veiką veržėsi link 2 lokalinio sektoriaus, tačiau grupei 2 lokalinio sektoriaus nuteistųjų panaudojus veiksmus šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką - svaidant įvairius svarmenis ir kietus daiktus, atsitraukė ir svaidė svarmenis, kietus daiktus atgal, bei turėtu buitiniu, sportiniu inventoriumi.) suteikiant ikiteisminiam tyrimui naują numerį 20-9-00405-13, kuris perduotas tolimesniam tyrimui Marijampolės apskrities vyriausiajam komisariatui. Pareiškėjas apie 2012 m. rugsėjo 1 d. jo patirtą sužalojimą, ir jį sužalojusius asmenis turėjo liudyti minėtame ikiteisminiame tyrime, dėl ko kaip pats nurodo jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Minėtame ikiteisminiame tyrime taip pat pareiškėjas galėjo teikti civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau apie tai, ar jis teikė civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00405-13 pataisos namų administracija jokių duomenų neturi.
Nurodė, jog pagal Civilinio kodekso 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Šiuo atveju pareiškėjui teisė į neturtinės žalos atlyginimą dėl jo patirto sužalojimo atsirado jo sužalojimo dieną - 2012 m. rugsėjo 1 d., trejų metų senaties terminas pasibaigė 2015 m. rugsėjo 1 d.
Atsakovo atstovo įsitikinimu, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o neesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Taip pat ir pats pareiškėjas nepateikė jokių aiškių ir apčiuopiamų jam padarytos žalos įrodymų. Prašė taikyti 3 metų ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam bausmę atliekant Marijampolės pataisos namuose. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. įvykusių riaušių metu jis patyrė sunkų kūno sužalojimą.
Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.
CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už sveikatos sužalojimą, kuris įvyko 2012 m. rugsėjo 1 d. ir tęsėsi iki 2016 metų. Pabrėžtina, kad skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2016 m. liepos 11 d. (b. l. 9). Vertinant nurodyto teisės pažeidimo mastą ir pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo skunde nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam padarytas sveikatos sužalojimas, tačiau, kaip minėta skundą teismui pateikė 2016 metais. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog ieškinio senatį prašė taikyti atsakovas – Marijampolės pataisos namai.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).
Pabrėžtina, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-727-858/2015, A-784-858/2015).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiškai laikomasi pozicijos, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl jo sutrikdytos sveikatos jis jautė moralinę ir fizinę traumą. Jei pareiškėjas jautė moralinę ir fizinę traumą, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. liepos 11 d. laikotarpiui taikytina trijų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.