- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- 1S-78-557/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40704-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- J. C.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. C. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-05 baudžiamuoju įsakymu J. C. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis nukentėjusiųjų A. C. ir M. C. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-09 baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi ir paskirta subendrinta bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis nukentėjusiųjų A. C. ir M. C. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir 9 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) laikant, kad yra atliktos 4 laisvės apribojimo bausmės dienos. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2016-10-25.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas tenkintas, nuteistajam 2016-10-05 baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog J. C. nevykdo teismo paskirto įpareigojimo, du kartus nedalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nedirba, šitokiais savo veiksmais neatsakingai žiūri į jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimą ir vengia atlikti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis J. C. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimo netenkinti. Nurodo, kad su teismo nutartimi ir priimtu sprendimu nesutinka, nes nutartis nepagrįsta ir neteisėta (BK 48 str. 10 d., 65 str., BPK 362 str.). Pripažįsta, kad buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis už vengimą atlikti bausmę, kiek žino, buvo sudarytas jo bausmės vykdymo priežiūros planas. Tačiau mano, kad nutartyje išdėstyti faktai apie jo pažeidimus nėra tikslūs ir apie šias aplinkybes jis teismui detaliai paaiškino. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo išdėstytus faktus, todėl pažymi keletą aplinkybių, jos turi būti matomos ir iš Probacijos skyriaus pateiktų dokumentų.
Pabrėžia, kad 2016-12-22 jis susirgo, tačiau telefonu informavo skyriaus atsakingą asmenį apie tai, jog dėl ligos negali atvykti. Buvo įspėtas, bet įspėjimo neskundė, nes gydytojo pažymėjimo neturėjo ir nemanė, jog ši situacija gali sukelti negatyvių pasekmių. Be to, 2017-03-09 atvyko į užsiėmimus, bet pamiršo namuose sąsiuvinį su atliktu darbu - testu. Programos vadovas neleido dalyvauti užsiėmime, tačiau teismas tai vertino taip pat kaip neatvykimą. Mano, kad dėl išdėstytų argumentų bei faktų teismo teiginys, kad jis du kartus neatvyko į užsiėmimus, yra nepagrįstas. Mano, kad teismas nutartyje nepagrįstai nurodė ir tai, jog jis nevykdo teismo paskirto įpareigojimo, nes nedirba, o tokiais savo veiksmais neva neatsakingai žiūri į jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimą, taip vengia atlikti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę. Su šiais argumentais nesutinka, nes jie yra neteisingi ir neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip matyti iš pridedamų dokumentų, jis negalėjo įsidarbinti, nes bet koks darbdavys, į kurį jis tik kreipėsi, reikalavo darbo patirties ar atitinkamos profesijos, kurios jis neturėjo. Kitais atvejais darbdaviai, išgirdę apie jo teistumą, diplomatiškai atsisakė įdarbinti. Todėl jis buvo priverstas kreiptis į darbo biržą, kur jis yra registruotas. Buvo nukreiptas į C klasės vairuotojų kursus, kur dabar ir mokosi, laiko egzaminus (prideda išrašą apie Darbo biržos įskaitą, registraciją bei duomenis, 2 mokesčio už egzaminus kvitus). Taip pat prideda Profesinio mokymo diplomą, kuris įrodo, jog jis išlaikė profesinio mokymo kvalifikaciją.
Nurodo, kad šie įrodymai atskleidžia, kad jis nevengia atlikti bausmės, o atvirkščiai, stengiasi įgyvendinti teismo nustatytus įpareigojimus. Pažeidimas dėl programos lankymo nesusijęs su tyčiniais ar neteisėtais veiksmais. Vieną kartą nedalyvavo dėl ligos, kitą kartą atvyko, tačiau dėl užrašų neturėjimo jam buvo neleista dalyvauti užsiėmime. Tai rodo, jog jokio piktybiškumo jo veiksmuose nėra, jis labai gailisi dėl įvykio šeimoje, už tai buvo nuteistas, jam tai didžiulė moralinė našta, jis nori grįžti į visuomenę, būti šeimos žmogumi, nori gyventi taip, kad ne tik artimieji, bet ir aplinkiniai suprastų jį, kad po tiek metų, praleistų įkalinimo vietoje, yra itin sunku integruotis į visuomenę, rasti darbą arba užtarimą, aplinkinių palaikymą ir supratimą, bet jis to sąžiningai siekia bei sieks toliau. Aukštesniosios instancijos teismo dėmesį atkreipia į tai, kad teistiems ir ypač ilgą laiką išbuvusiems įkalinime yra labai sunku, tokius asmenis mūsų visuomenė sunkiai priima, yra linkusi juos smerkti ir kaltinti, nėra tolerancijos ir supratimo. Užteko vos kartą nepasiruošus ateiti į užsiėmimą ir Probacijos skyrius be jokių pasiaiškinimų ar įsigilinimo, kodėl taip įvyko, iš karto pateikė teikimą teismui ir dar nurodė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, neįsigilinęs į šio tyrimo aplinkybes arba neatsižvelgęs, jog tyrimas su pateiktu teismui teikimu nėra susietas. Tai reiškia, kad Probacijos skyriaus tikslas, kad jis vėl kuo greičiau atsidurtų įkalinimo įstaigoje.
Mano, kad tai rodo, jog teikiant tokį teikimą ir neįrodant jo tyčios nevykdyti teismo įpareigojimų, jo ir jo šeimos bei artimųjų likimas probacijos tarnybai nesvarbus. Pažymi, kad teismas privalėjo į šiuos jo motyvus atkreipti dėmesį ir juos įvertinti. Teismas buvo neteisingas ir neobjektyvus, jis nepaisė ir pozicijos prokurorės, kuri išsakė neigiamą nuomonę apie Probacijos skyriaus atstovo palaikomą teikimą. Nesupranta, kodėl teismui buvo nesvarbi prokurorės nuomonė, nes nutartyje šiuo klausimus nepasisakyta. Konstitucijos 18, 28–29, 31 str. garantuoja žmogui prigimtinių teisių pagarbą, užtikrina lygybės prieš įstatymus principą bei kaltės fakto konstatavimą, tik šią kaltę įrodžius. BPK 1, 6, 20 str. teigiama, jog BPK užduotis yra ginti žmogaus teises ir laisves, o ne tik kaltinti ir bausti. Be to, teismas įrodymus privalo vertinti kaip visumą, išnagrinėti ir įvertinti visas aplinkybes (kaltinančias bei teisinančias) nešališkai bei išsamiai. Mano, kad teismo nutartis yra subjektyvi bei neteisinga, todėl naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 str. 3 d. laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles (BK 48 str. 10 d.). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-05 baudžiamuoju įsakymu teismas uždraudė nuteistajam per visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis nukentėjusiųjų A. C. ir M. C. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir paskyrė nuteistajam du įpareigojimus: per 3 mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir 9 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Iš asmens bylos matyti, jog nuo 2016-10-27, kai nuteistasis buvo įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą, ir 2016-11-03 supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, jis atvyko į probacijos tarnybą ir dalyvavo rengiamose programose 2016-11-10, 2016-11-24, 2016-12-01, 2016-12-08, 2016-12-15, 2016-12-29, 2017-01-05, 2017-01-12 (asmens b. l. 21–22, 28–32). Iš to, kas išvardyta, akivaizdu, jog J. C. pakankamai aktyviai dalyvauja probacijos tarnybos užsiėmimuose. Kaip nurodyta probacijos tarnybos teikime, nuteistasis J. C. elgesį keičiančių programų užsiėmimuose nesudalyvavo tik du kartus – 2016-12-15 ir 2016-12-22, vieną kartą buvo pašalintas iš programos užsiėmimo – 2016-03-09. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad 2016-12-15 J. C. buvo sulaikytas, todėl jis neturėjo jokių galimybių atvykti į užsiėmimus ir tai negali būti laikoma jo piktybiniu vengimu vykdyti teismo įpareigojimą.
Kaip matyti iš J. C. skundo, jis 2016-12-22 susirgo, apie tai informavo probacijos tarnybą, analogišką neatvykimo į šį užsiėmimą priežastį, t. y. jog blogai jautėsi, jis nurodė ir savo 2017-01-19 paaiškinime (asmens b. l. 33). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nagrinėjant probacijos tarnybos teikimą, J. C. taip pat nurodė, kad 2016-12-22 jis susirgo, tačiau nurodė, kad apie savo ligą telefonu pranešė lektorei (b. l. 7). Kartu pastebėtina, jog iš asmens bylos matyti, kad Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo plane nurodyta, jog priemonėje Programa 2016-12-22 asmuo dalyvavo (asmens b. l. 21), tačiau 2017-01-06 pažymoje nurodyta, kad asmuo 2016-12-22 nedalyvavo elgesio pataisos programoje, taigi asmens byloje pateikiami prieštaringi duomenys dėl J. C. dalyvavimo ar nedalyvavimo 2016-12-22 užsiėmime. Akivaizdu, jog net ir tuo atveju, jei J. C. 2016-12-22 užsiėmime nesudalyvavo dėl ligos ir apie tai telefonu pranešė lektorei, vienkartinis tokio pobūdžio neatvykimas negali būti laikomas tyčiniu teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymu. Teismo paskirto įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nevykdymu negali būti laikomas ir 2017-03-09 atvykimas į užsiėmimą neatlikus paskirtų namų darbų. Akivaizdu, jog nuolatinis namų darbų neatlikimas galėtų būti priskirtas tyčiniam teismo įpareigojimo nevykdymui, vengimui pilnavertiškai dalyvauti programoje, tačiau atsitiktinio pobūdžio įvykis (institucija nenurodė, jog J. C. dar kada būtų neatlikęs namų darbų) jokiu būdu nerodo asmens piktybinio įpareigojimų nevykdymo. Iš to, kas išvardyta, matyti, jog nuo 2016-10-27, kai nuteistasis buvo įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą, iki 2017-03-15, kai probacijos tarnyba su teikimu kreipėsi į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, teismo įpareigojimų laikymąsi kontroliuojanti institucija iš viso fiksavo tik tris netinkamo J. C. elgesio epizodus - neatvykimas į užsiėmimus 2016-12-15 (kai jis buvo sulaikytas) ir 2016-12-12 (kai jis nurodė, kad serga), ir namų darbų neatlikimas prieš 2017-03-09 susitikimą - kurie, aukštesniojo teismo vertinimu, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad J. C. nuolat ignoruoja teismo paskirtus įpareigojimus.
Be anksčiau minėto įpareigojimo, nuteistajam J. C. buvo nustatytas ir draudimas per visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis nukentėjusiųjų A. C. ir M. C. gyvenamojoje vietoje bei įpareigojimas per 3 mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje. Bausmės vykdymo priežiūrą atliekanti institucija nepateikė jokių duomenų, kad J. C. būtų nesilaikęs teismo numatyto draudimo nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, tokios informacijos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nagrinėjant probacijos tarnybos teikimą nenurodė ir institucijos atstovas. Iš asmens bylos matyti, kad Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo plane nurodyta, jog 2017-01-19 paskambinta J. C. mamai, kuri nurodė, kad sūnus bute nesilanko (asmens b. l. 15). Iš to, kas išvardyta, matyti, jog J. C. laikosi teismo draudimo. Be to, surinkti duomenys rodo, jog nuteistasis tinkamai vykdo ir teismo paskirtą įpareigojimą pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje. Iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus 2017-01-24 rašto matyti, kad J. C. registruotas darbo biržoje nuo 2015-07-09, jam suteiktas bedarbio statusas. Siekiant jį greičiau integruoti į darbo rinką, nuteistasis dalyvavo aktyvioje darbo rinkos politikos priemonėje pagal trišalę profesinio mokymo sutartį nuo 2016-05-30 iki 2016-08-02, įgijo vairuotojo kvalifikaciją ir įsipareigojo įsidarbinti įmonėje iki 2016-11-30, tačiau nepavykus išlaikyti praktinio vairavimo egzamino, ši data yra pratęsta iki 2017-03-01 (asmens b. l. 43).
Prie savo skundo J. C. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra registruotas darbo biržoje, ir nepraleidžia apsilankymų jam numatytu laiku (b. l. 18), jog jis sumokėjo už vairavimo teorijos egzaminą (b. l. 19). Be to, nuteistasis pateikė 2017-03-02 pakeistą trišalę sutartį, kurioje nurodyta, kad jis turi būti įdarbintas įmonėje iki 2017-06-01 (b. l. 20), profesinio mokymo diplomą, patvirtinantį, kad jis baigė 4 savaičių trukmės mokymo programą vairuotojo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti (b. l. 21), ir sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą (b. l. 22). Išvardyti duomenys rodo, jog nuteistasis ne pasyviai registruojasi darbo biržoje, stengdamasis formaliai įvykdyti teismo įpareigojimą, tačiau bando įgyti profesines kompetencijas ir deda maksimalias pastangas įsidarbinti vairuotoju. Tai atskleidžia nuteistojo J. C. pastangas grįžti į doros kelią ir kiek įmanoma pareigingiau laikytis teismo įpareigojimų. Iš to išeina, jog laisvės apribojimo bausme nuteistajam gali būti pasiekti bausmės tikslai, todėl apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad J. C. vengia atlikti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę ir vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus. Nors apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog Klaipėdos apskrities VPK dėl J. C. yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.), tačiau ši aplinkybė niekaip nerodo, jog J. C. nevykdė jam paskirtų įpareigojimų ir draudimo, kurie nebuvo susiję su narkotinėmis medžiagomis.
Remdamasis tuo, kas išvardyta, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas netinkamai vertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, nepagrįstai didelę reikšmę suteikė keliems nuteistojo neapsilankymams elgesio keitimo programos užsiėmimuose, nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo pastangas įgyti profesiją ir įsitvirtinti darbo rinkoje, į tai, jog jis nė karto nepažeidė draudimo nesilankyti nukentėjusiųjų bute, todėl nepagrįstai tenkino Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą dėl nuteistajam J. C. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą dėl nuteistajam J. C. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu atmesti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.