- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-139-340/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- M. K.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui K. K. ir K. K. priešieškinį M. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti naudojimosi tvarką 3.00 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir atsakovo K. K.: ieškovei nustatyti naudotis žemės sklypu, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtu indeksais „A“ su ribomis:20-21-22-23-24-19-20 – 0,20 ha ploto ir „A“ su ribomis:13-14-3-4-16-15-13 – 0,71 ha ploto; bendram naudojimui skirti sklypą, pažymėtą indeksu „C“ su ribomis:12-13-15-16-17-12 – 0,187 ha ploto; atsakovui K. K. nustatyti naudotis žemės sklypu „B“ su ribomis: 1-2-3-14-13-12-1 – 1,03 ha ploto, „B“ su ribomis 17-5-6-7-17 – 0,24 ha ploto, „B“ su ribomis 8-9-10-11-20-19-18-8 – 0,64 ha ploto. Nurodė, kad po sutuoktinio V. K. mirties (duomenys neskelbtini) jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į turtą, tame tarpe į (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo ir kitų statinių dalį bei 1/3 dalį trijų hektarų žemės sklypo. 2/3 dalys šio žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovui, V. K. broliui. Tiek būdamas gyvas jos sutuoktinis, tiek po jo mirties ir ieškovė niekaip negali susitarti su bendraturčiu K. K. dėl naudojimosi sklypu tvarkos, nes jis atmeta bet kokius pasiūlymus ir ignoruoja jos teisę naudotis ta sklypo dalimi, kuria nuolat naudojosi V. K.. Ieškovė akcentavo, jog jai ypač svarbu naudotis už kelio prie jos bityno ir pirties esančia sklypo dalimi, taip pat ir šalia jai priklausančios namo ir ūkinių pastatų dalies, nes ta dalimi ji seniai ir naudojasi. Tam be pagrindo prieštaraudamas atsakovas, kuriam kaip ūkininkaujančiam žmogui daugiau lieka ariamos žemės, jos manymu nesivadovauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Su atsakovo priešieškiniu nesutiko.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė priešieškinį prašydamas atmesti ieškinį kaip nepagrįstą; nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi tvarką 3 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal jo pareiktą žemės naudojimosi tvarkos projektą, 2009-10-06 paruoštą UAB „Neranta“, paskiriant K. K. naudotis žemės sklypu, 7878 kv.m dydžio Nr. 283-3, sklypu 3035 kv.m dydžio Nr. 283-2, sklypu 7743 kv.m dydžio, pažymėtu indeksu „B“, ieškovei M. K. paskirti naudotis žemės sklypu 9328 kv.m, pažymėtu indeksu „A“, o abiems bendrai paskirti naudotis žemės sklypu 1914 kv.m, pažymėtu indeksu „C“. Pripažino, jog jis valdo 2/3, o M. K. – 1/3 dalį 3.00 ha žemės sklypo ir yra bendraturčiai, tačiau su jos pasiūlyta naudojimosi tvarka nesutiko, teigdamas, kad ieškovės jam siūlomi naudoti žemės plotai yra netaisyklingos konfigūracijos ir dėl to juos bus sunku įdirbti, be to, ji esą prašo paskirti tą jo įdirbtą dalį, šalia jos pirties, kurią jis kaip ūkininkas deklaruoja išmokoms gauti, todėl būtų pažeistos jo kaip ūkininko teisės ir interesai.
Molėtų r. apylinkės teismas 2010-04-30 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė ir nustatė naudojimosi 3.00 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką sekančiu būdu:
M. K. paskyrė naudotis 2010-03-10 UAB „Aristoma“ parengtame plane indeksu „A“ pažymėtas sklypo dalis 0.71ha ir 0.20ha dydžio, o K. K. paskyrė naudotis „B“ indeksu pažymėtas sklypo dalis 1.03ha, 0.24ha ir 0.64ha; bendram šalių naudojimui paskyrė „C“ indeksu pažymėtą sklypo dalį, kurio plotas 0.18ha.; sprendė, kad pridedamas 2010-03-10 žemės sklypo planas yra neatskiriama šio sprendimo dalis; priteisė iš K. K. 17,75 Lt pašto išlaidų valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ginčo 3.00 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenkantis į (duomenys neskelbtini) teritoriją, bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklauso dalimis: 1/3 dalis M. K. ir 2/3 dalys – K. K.. Ginčas spręstas remiantis CK 4.81 str. 1 d., nustatytina naudojimosi sklypu tvarka abiem bendraturčiams, atsižvelgiant į jų turimas dalis. Teismo vertinimu, priimtinesnis racionalumo ir šalių interesų pusiausvyros prasme yra ieškovės pateiktas planas, pakoreguotas 2010-03-10, ir naudojimosi sklypu tvarka nustatytina būtent pagal šį planą, įvertinus, kad iki V. K., ieškovės sutuoktinio, mirties jau buvo nusistovėjusi naudojimosi tvarka. Teismas pažymėjo, kad šalių ginčo esmė yra dėl sklypo dalies, esančios už kelio nuo jiems priklausančio gyvenamojo namo, kurioje yra ieškovės pirtis ir keli bičių aviliai, užfiksuoti paties atsakovo padarytose fotonuotraukose, t. y. sklypo dalyje, atsakovo plane pažymėtoje indeksu „283-3“. Dėl to yra racionalu ir pateisinama, kad būtent į šią sklypo dalį, kurios plotas ieškovės plane yra 0,20 ha, pretenduoja ieškovė ir dar į 0,71 ha ploto dalį, esančią jos namo dalies pusėje. Atsakovui prašant priteisti visą indeksu „283-3“ pažymėtą sklypo dalį – 7878 kv.m, kur yra ieškovės pirtis su bitynu, toks naudojimosi tvarkos nustatymas būtų nesąžiningas jos atžvilgiu ir iš esmės ginčas liktų neišspręstas. Todėl racionaliu ir abiejų bendraturčių interesus maksimaliai atitinkančiu pripažintas ieškovės planas, pagal kurį atskyrus paminėtą 0,20 ha plotą, atsakovui aplink jį liktų ūkininkavimui tinkamas 0,64 ha plotas, pažymėtas indeksu „B“. Be to, teismo vertinimu atsakovas nepagrįstai teigė, kad būtent ieškovės pageidaujama naudoti žemės dalis yra vertingesnė, lyginant su kita, nes tokių įrodymų nepateikta, kaip ir dėl pasėlių deklaravimo būtent ieškovės faktiškai naudojamoje sklypo dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Molėtų r. apylinkės teismo 2010-04-30 sprendimą, kadangi teismas priimdamas sprendimą nustatyti naudojimosi tvarką pagal ieškovės projektą, visiškai neatsižvelgė ir neanalizavo apelianto pateikto projekto, tuo pažeisdamas jo teises ir teisėtus interesus. Teismas nesivadovavo teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas neatkreipė dėmesio, kad susirgus motinai apeliantas grįžo gyventi į kaimą, prižiūrėti motinos ir dirbti žemės, kuri supa gyvenamąjį namą. Teismo paskirti jam naudotis žemės sklypai nėra taisyklingos konfigūracijos, jais nebus galima naudotis patogiai pagal paskirtį, bus sunku žemės ūkio paskirties sklypus įdirbti. Ieškovei paskirta ta dalis žemės, kurią faktiškai daug metų dirbo apeliantas. Pažymi, kad aviliai yra apleisti ir tušti, juos galima perkelti į kitą vietą; ieškovė kaime negyvena, atvažiuoja tik kartais vasarą. Apeliantas jo pateiktame plane sklypu pažymėtu indeksu „B“ nuolat naudojasi, deklaruoja išmokoms gauti, yra įdėjęs daug lėšų įdirbimui. Teismas faktiškai nenagrinėjo apelianto pateikto projekto, nelygino su ieškovės pateiktu projektu. Pažymi, kad projektų skirtumai remiasi tuo, kad apelianto projekte užfiksuota reali padėtis, o ieškovės projekte – jos norima tvarka. Taip pat teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus, iš kurių matyti, kad ieškovė niekada nedirbo žemės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Molėtų r, apylinkės teismo 2010-04-30 sprendimą. Nurodo, kad sprendimas priimtas teisėtai, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus; tinkamai išaiškintos ir taikytos materialinės ir procesinės teisės normos; atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio lūkesčius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra 3 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovei M. K. priklauso 1/3 dalis šio žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo ir kitų statinių bei 1/3 dalis daržinės (b.l. 14-17). Šį turtą ji paveldėjo po sutuoktinio V. K. (atsakovo K. K. brolio) mirties (paveldėjimo teisės liudijimas, b.l. 9-12); broliai K. paveldėjo žemę po motinos mirties pagal įstatymą. Byloje yra duomenų, kad tarp brolių po motinos mirties vyko konfliktas dėl jos palikimo – žemės sklypo (duomenys neskelbtini). K. K. prižiūrėjo sergančią motiną daugiau nei 5 metus iki jos mirties, už tai prašė brolio atsisakyti nuo jam priklausančios žemės sklypo dalies jo naudai, tačiau brolis atsisakė tai padaryti; tai patvirtina K. K. pateikti į bylą jo ir jų sesers pareiškimai (b.l. 86, 91-92, 94). Tačiau nors apeliantas K. K. nesutiko su brolio V. teise paveldėti žemės sklypo dalį po motinos mirties, jis neužginčijo jam išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisme. V. K. paveldėjo žemės sklypo ir pastatų dalį pagal įstatymą, po jo mirties jo našlė M. K. teisėtai paveldėjo jam priklausiusį turtą – tapo teisėta sklypo ir pastatų dalies bendraturte ir įregistravo savo teises nekilnojamojo turto registre, todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto samprotavimus apie tai, kad tik jis yra motinos turto teisėtas paveldėtojas, kiti neturi teisės naudotis motinos žemės sklypu, kaip nepagrįstus.
Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius kaip žemės sklypo bendraturčių ginčą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje įtvirtinta nuostata, kad esant tokiam bendraturčių ginčui, naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma atsižvelgiant į žemės įstatyme įtvirtintą siekį žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais; kiekvienam iš bendraturčių turi būti užtikrinta teisė laisvai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje 3K-3-416/2010, 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3153/2010, 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010 ir kt.).
Teismas pagrįstai pažymėjo, kad šalių ginčo esmė yra dėl sklypo dalies, esančios už kelio nuo jiems priklausančio gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovės pirtis ir keli bičių aviliai; apeliantas šios aplinkybės neginčijo, tačiau ji jam atrodė nereikšminga, nes ieškovė kaime nuolat negyvena ir nesinaudojo žemės sklypu, jos avilius galima iškelti, o pirtis apleista. Apeliantas pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis ūkininkas, teismo patvirtintas planas pažeidžia jo, kaip ūkininko teises. Tačiau ta aplinkybė, kad apeliantas yra ūkininkas, nepaneigia žemės ir pastatų bendraturtės teisės jais naudotis; teismas pagrįstai pažymėjo, jog K. K. klaidingai mano, jog jis kaip ūkininkas turi prioritetinę teisę naudotis žemės sklypu. Apeliantas skunde pažymėjo, kad teismas sprendime nenagrinėjo jo pateikto projekto, nelygino su ieškovės pateiktu projektu; tačiau, nors teismas sprendime nepasisakė, kodėl laiko apelianto pasiūlytą 2009-10-06 UAB „Neranta“ parengtą sklypo naudojimosi planą nepriimtinu, pagrįstai juo nesivadovavo. Pagal apelianto pasiūlymą paruoštame 2009-10-06 UAB „Neranta“ plane esantis už kelio nuo gyvenamojo namo 7878 kv.m ploto ginčo sklypas, kuriame yra pastatų, visas priskiriamas naudotis vienam K. K. (b.l. 61), t. y. apelianto paruoštas sklypo naudojimosi planas riboja ieškovės teisę naudotis jai priklausančiu statiniu – pirtimi; tai yra nepriimtina. Apelianto argumentai, kad jo pasiūlytu projektu užfiksuota tvarka, kuria apeliantas visada naudojasi, o ieškovės projekte nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią ji nori, kad jai būtų paskirti žemės plotai, kuriais apeliantas naudojasi, deklaravo ir kurie visada priklausė jam, kad ieškovė niekada nedirbo žemės ir nedirbs, atmetami, nes nepaneigia ieškovės, kaip sklypo bendraturtės teisės nevaržomai naudotis žemės sklypo dalimi su jai priklausančiu pastatu.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, jog teismo patvirtinta sklypo naudojimosi tvarka pagal 2011-03-10 UAB „Aristoma“ parengtą planą (b.l. 128) yra neracionali. Šalių pagrindinis ginčo objektas – esantis už kelio nuo gyvenamojo namo 7878 kv.m ploto sklypas, kuriame yra pagalbinių pastatų, padalintas tokiu būdu, kad priskirtas naudotis ieškovei 0,20 ha ploto žemės sklypas, pažymėtas indeksu „A“ išdėstytas viduryje 0,64 ha žemės sklypo, pažymėto indeksu „B“, priskirto naudotis apeliantui; toks sklypų išdėstymas sukelia nepatogumus abiems sklypo bendraturčiams. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės pasiūlytas sklypo naudojimosi plano variantas, parengtas UAB „Aristoma“ 2011-04-14 (b.l. 157) labiau atitinka žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisų apsaugos kriterijus; pagal jį šalių ginčo objektas – 7878 kv.m ploto žemės sklypas, esantis per kelią nuo gyvenamojo namo ir natūraliai atskirtas nuo pagrindinės sklypo dalies keliu ir keliuku padalinamas į du taisyklingos formos sklypus; viename iš jų, 0,59 ha formos, priskirtame ieškovei, lieka jos pirktis, kitame 0,25 ha ploto – atsakovo ūkinis pastatas. Ir ieškovė, ir atsakovas gali nevaržomai pasiekti kiekvienas savo sklypo dalį iš bendro naudojimo sklypo, pažymėto indeksu „C“ (bendro naudojimosi sklypas prie namo). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės pasiūlytu projektu norima paskirti kiekvienam naudotis sklypo dalis, siekiama sudaryti proporcingas naudojimosi sklypu sąlygas, numatyta racionali ir patogi naudojimosi tvarka ir iš dalies pakeičia teismo sprendimą, patvirtindama naudojimosi bendru sklypu tvarką pagal UAB „Aristoma“ 2011-04-14 parengtą planą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tokios taisyklės taikomos taip pat žyminiam mokesčiui, sumokėtam paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1, 3 d.). Nagrinėjamoje byloje, nors apeliacinis skundas buvo iš dalies patenkintas ir teismo sprendimu patvirtinta naudojimosi tvarka buvo pakeista, tačiau teisėjų kolegijos buvo patvirtintas ne apelianto pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu projektas, bet ieškovės užsakymu parengtas kitas naudojimosi sklypu variantas; dėl to kolegija nepriteisia bylinėjimosi išlaidų apeliantui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir išdėstyti taip: nustatyti naudojimosi 3 ha sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Aristoma“ 2011-04-14 parengtą planą (b.l. 157): ieškovei M. K. paskirti naudotis indeksu „A“ pažymėtas sklypo dalis 0,59 ha ploto su ribomis 18, 19, 10, 11, 12, 18 ir 0,32 ha ploto su ribomis 15, 14, 3, 4, 15, atsakovui K. K. paskirti naudotis indeksu „B“ pažymėtas sklypo dalis – 1,42 ha su ribomis 1, 2, 14, 13, 1, 0,24 ha ploto su ribomis 16, 5, 6, 7, 16 ir 0,64 ha ploto su ribomis 8, 9, 19, 18, 17, 8. Bendram naudojimui skirti indeksu „C“ pažymėtą 0,18 ha sklypo dalį su ribomis 13, 14, 15, 13.