- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- e2YT-9639-399/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02804-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Pareiškėjas
- A. G.-F.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 3.4.5.20Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G.-F. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškimu pareiškėja A. G.-F. (toliau pareiškėja) prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, atsiradusiam po tėvo A. M. G. mirties (duomenys neskelbtini) (toliau tėvo ir palikėjo).
Pareiškime nurodo, kad palikėjo mirties dieną jo santuoka buvo nutraukta, o pareiškėja buvo jo vienintelė pirmos eilės įpėdinė, kadangi kita jo dukra (pareiškėjos sesuo) N. G. mirė dar (duomenys neskelbtini). Taigi, be pareiškėjos, daugiau pirmos eilės palikėjo A. M. G. įpėdinių nėra. Palikėjo palikimo, paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, niekas nepriėmė ir paveldėjimo byla po jo mirties iki šiol nėra užvesta. Palikėjas turėjo nekilnojamojo turto, o būtent butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau butas)
Terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo mirties, priimti, pareiškėja praleido sąžiningai klydusi. Ji dar 2011 metais pareiškėja išvyko nuolat gyventi į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties Lietuvoje įtvirtintas imperatyvus teisinis reguliavimas, pagal kurį palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos, pareiškėjai nebuvo žinomas. Pareiškėja, kaip nuolatinė N. K. gyventoja žino, kad šioje valstybėje paveldėjimo teisiniai santykiai, o būtent – paveldėjimo procedūros iniciavimas, yra sureguliuotas visiškai kitaip nei Lietuvoje. Pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus , apie asmens mirtį, paveldėjimo procedūrą vykdančiam teismui, paprastai praneša mirties liudijimą išdavęs gydytojas; gavęs pranešimą apie mirtį, apylinkės teismas patikrina, ar mirusysis pateikė teismui testamentą; teismas, kiek jis laiko tinkama, savo iniciatyva turėtų siekti nustatyti galimus šeimos įpėdinius, kurie gali turėti teisę į mirusiojo palikimą; teismas kuo greičiau praneša asmenims, kurie pagal įstatymą gali turėti teisę į palikimą, išskyrus atvejus, kai reikia manyti, kad jie žinojo apie mirtį; teismas turi suteikti reikiamas gaires, kad asmenys, galintys turėti teisių į palikimą, galėtų ginti savo interesus. Terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo mirties, priimti, pareiškėja praleido iš esmės dėl to, kad ji iki šiol neturėjo jokios patirties paveldėjimo teisiniuose santykiuose Lietuvoje. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad po tėvo mirties, lygiai taip, kaip ir (duomenys neskelbtini), paveldėjimo procedūra Lietuvoje yra inicijuojama kompetentingų valstybės pareigūnų iniciatyva ir ji, būdama vienintele įpėdine, bus pripažinta po tėvo mirties likusio turto savininke. Vis tik pradėjus aiškintis kaip viešame registre įsiregistruoti nuosavybės teises į butą, t. y. pasikreipus į advokatą, pareiškėjai tapo žinoma, kad priešingai nei (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą, būtent ji turėjo inicijuoti paveldėjimo procedūrą ir tą ji turėjo padaryti per tris mėnesius nuo tėvo mirties. Pareiškėja vos sužinojusi apie Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, ėmėsi aktyvių veiksmų – per protingą laiko tarpą, siekdama įgyvendinti savo paveldėjimo teises, kreipėsi į advokatą ir teismą. Šiai dienai terminas pareiškėjos tėvo palikimui priimti yra praleistas nežymiai, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo pateiktu atsiliepimu byloje neprieštaravo termino atnaujinimui. termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. M. G. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl A. M. G. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėja ( atstovas) ir suinteresuoto asmens atstovas nedalyvauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Prašymas tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas, po jo mirties atsirado palikimas, kurio, paduodant pareiškimus notarui, nepriėmė nei vienas asmuo. Palikėjo gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini). Jo santuokos buvo nutrauktos, kita dukra N. G. mirė (duomenys neskelbtini) metais.
Pareiškėja praleido CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo mirties.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą jeigu jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, pradėjo turtą faktiškai valdyti arba priėmė palikimą pagal apyrašą (2 d. ir 3 d.). Įstatymu nustatytas terminas nėra naikinamasis ir teismas gali jį atnaujinti (pratęsti) jeigu nustato, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Įstatyme nenustatytas svarbių priežasčių sąrašas ir tai yra vertinamasis kriterijus.
Pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką yra svarbu nustatyti ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias asmuo nurodo kaip svarbias priežastis, sutrukdžiusias priimti palikimą, nustačius jog jos buvo, reikalinga vertinti ar jos buvo svarbios ir pateisina termino praleidimą ir reikalinga išsiaiškinti kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl palikimo priėmimo ir termino atnaujinimo.
Byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po pareiškėjos tėvo mirties palikimo priėmimo faktų nėra registruota bei nepradėta paveldėjimo byla ir paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Valstybei turtas paveldėjimo teise pereina pagal CK 5.62 straipsnyje nustatytas sąlygas ir viena iš jų yra jeigu nei vienas įpėdinių nepriėmė palikimo (5.62 str. 1 d. 3 p.).
Dėl pareiškime nurodytų priežasčių teismas pasisako, kad pareiškėja nuo 2011 m. gyvena (duomenys neskelbtini), ir galėjo nežinoti terminų priimti palikimą svarbumo ir aplamai nežinoti jog tokie terminai įstatymu yra nustatyti, tai įrodinėja ir pati pareiškėja, o būtent įrodinėja, kad ji sąžiningai klydo, nes nežinojo jog po palikimo atsiradimo reikia per tris mėnesius kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties.
Suinteresuotas asmuo pareiškėjos nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir priežastims dėl kurių ji praleido terminą neprieštarauja ir pareiškėjos poziciją paneigiančių įrodymų neteikia.
Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas atnaujina įstatymu nustatytą ir praleistą terminą pareiškėjai palikimui po tėvo mirties priimti, nes daro išvadą, kad visuma aplinkybių ir įrodymų patvirtina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo termino atnaujinimui neprieštaravo, teikė atsiliepimą bei nurodė, kad Valstybė palikimo nėra priėmusi, kad paveldėjimo byla neužvesta patvirtina ir kiti bylos duomenys. Suinteresuotas asmuo ginčo byloje dėl termino atnaujinimo nekėlė, savarankiškų reikalavimų nereiškė, pareiškimą tenkina, Valstybė palikimo nėra priėmusi, vadovaujantis taip pat ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais ( CK 1.5 str., 3. 3 str., CPK 3 str. 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 582 straipsniu, teismas
nutaria:
Prašymą tenkinti.
Atnaujinti įstatymu nustatytą terminą pareiškėjai A. G.-F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis skundžiama gali būti per 7 dienas, nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos, atskiruoju skundu per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.