Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo gūsis“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Energetikos tinklų institutas“, uždaroji akcinė bendrovė „Enercon Service Lietuva“) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

5. Pareiškėjas manė, kad Antroji komisija sudaryta neteisėtai, pažeidžiant Tyrimo nuostatų 26 punktą. Į Komisijos sudėtį privalėjo būti įtraukti pareiškėjo, UAB „Energetikos tinklų institutas“ bei UAB „ENERCON Service Lietuva“ atstovai. Kadangi tai nebuvo padaryta, tyrimą atliko bei Tyrimo aktą surašė neteisėtos sudėties komisija, buvo pažeistos visų nurodytų suinteresuotų asmenų teisės bei teisėti interesai ir paneigtas VAĮ įtvirtintas bendrasis teisėtumo principas. Iš minėtų asmenų buvo atimta teisė reikšti savo nuomonę dėl Tyrimo akte pateiktų išvadų, kas lėmė pareiškėjo teisėto intereso, kad tyrimas būtų atliktas objektyviai ir nešališkai, pažeidimą.

8. Atsakovo nuomone, tyrimo komisiją skiriantis asmuo turi teisę spręsti dėl su avarija susijusių įmonių atstovų dalyvavimo jos veikloje, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl energetikos įrenginio savininko ar valdytojo ir eksploatuojančio pagal sutartį asmens atstovų neįtraukimo į Antrosios komisijos sudėtį atmestini. Atsakovas, atsižvelgdamas į Pirmosios komisijos narės R. Š. atskirąją nuomonę, siekdamas užtikrinti Tarybos nepriklausomumą ir objektyvų tyrimą, užkirsti kelią galimybei pasireikšti korupcijai, sudarė Antrąją komisiją tik iš Taryboje dirbančių asmenų. Pažymėta, kad, į Komisijos sudėtį įtraukus su sutrikimais susijusias įmones, galėtų kilti interesų konfliktas, nes pareiškėjas ir (ar) įrenginius ir (ar) elektros tinklą eksploatuojantys asmenys gali vengti priimti jam nenaudingus sprendimus dėl įvykusių sutrikimų.

II.

15. Pareiškėjas 2019 m. liepos 1 d. raštu pranešė Tarybai apie jam priklausančiame objekte Parke 2019 m. gegužės 5 d. 10 val. 09 min. įvykusį gedimą, dėl kurio 2019 m. gegužės 15–22 d. buvo visiškai sustabdyta elektros gamyba; prašė, vadovaujantis Tyrimo nuostatų 26 punktu, sudaryti komisiją nurodytam gedimui ištirti.

17. Pirmoji komisija surašė 2019 m. rugsėjo 26 d. energetikos įrenginių avarijos ar sutrikimo tyrimo aktą Nr. 12ĮP-3, kuriame nurodė, kad dėl Gedimo priežasčių kreiptasi į nepriklausomus ekspertus, Kauno technologijos universitetą, kuris Ekspertizės akte nurodė kelias tikėtinas gedimo priežastis: elektros tinklų darbo sąlygos, dėl kurių galėjo atsirasti pažeidimai izoliacijoje; jungiantis dėl harmonikų sistemoje vienoje fazėje susidarantis srovės sustiprėjimas, o kitose fazėse – įtampos šuolis, dėl ko susilpninta izoliacija galinėse movose dėvisi greičiau ir jos perdengimas numanomas net esant darbo įtampai. Pirmoji komisija konstatavo, kad Gedimas įvyko dėl elektros tinklo darbų sąlygų (viršįtampių lygiai, harmonikos ir apkrovų grafikas, jėgainių atjungimas), dėl kurių galėjo atsirasti pažeidimai izoliacijoje.

18. Pirmosios komisijos narė R. Š. 2019 m. spalio 3 d. pateikė atskirąją nuomonę, pažymėdama, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. tyrimo akto išvada, jog sutrikimas įvyko dėl elektros tinkle darbo sąlygų, nepagrįsta įrodymais ir grindžiama viena iš Ekspertizės akte nurodytų elektros įrenginio sutrikimo versijų; šis faktas rodo, kad komisija objektyviai ir visapusiškai neištyrė įrenginio sutrikimo aplinkybių ir priežasčių.

21. Antroji komisija 2019 m. gruodžio 19 d. surašė UAB „Vėjo gūsis“ vėjo parko energetikos įrenginių sutrikimo tyrimo aktą Nr. 12ĮP-8, tačiau Taryba nusprendė minėtą aktą grąžinti tikslinti Komisijai. Tarybos 2020 m. sausio 16 d. posėdyje, atsižvelgiant į pareiškėjo atstovų pastabas, nutarta patikslinti tyrimo akto 9 punktą (asmenys, pažeidę norminių teisės aktų reikalavimus, ir priežastys, dėl kurių įvyko avarija ar sutrikimas) ir aktą pateikti tvirtinti kitame Tarybos posėdyje.

22. Komisija 2020 m. sausio 21 d. surašė ginčijamą UAB „Vėjo gūsis“ vėjo parko energetikos įrenginių sutrikimo tyrimo aktą Nr. AS-1, kuriame nurodė, kad Kauno technologijos universiteto ekspertizės 2019 m. rugsėjo 24 d. išvadoje pateikiamos kelios gedimo versijos. Teismas pastebėjo, kad šios išvados analogiškos Pirmosios komisijos nurodytosioms Ekspertizės akte pateiktoms Gedimo versijoms. Komisija, Tyrimo akte konstatuodama Gedimo priežastis, nurodė, kad Gedimas galėjo įvykti dėl jėgainių įrengimo ir eksploatavimo trūkumų. Taryba ginčijamu 2020 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. O3E-139 pritarė Tyrimo aktui.

23. Teismas, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, Tyrimo nuostatų 8 ir 18.1 p.), pažymėjo, kad pareiškėjui, kaip energetikos įrenginio savininkui (valdytojui), teko pareiga pranešti apie Gedimą, nes jis priskirtinas prie avarijų elektros įrenginiuose, vadovaujantis Tyrimo nuostatų 14 punktu. Atsakovas savo ruožtu turėjo pareigą sudaryti komisiją gedimui ištirti. Komisija sudaroma vadovaujantis Tyrimo nuostatų 26 ir 28 punktais. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, į Pirmąją komisiją buvo įtraukti tiek 3 Tarybos atstovai, tiek pareiškėjo, UAB „Enercon Services Lietuva“ bei UAB „Energetikos tinklų institutas“ atstovai. Į Antrosios komisijos sudėtį įtraukti išimtinai tik Tarybos atstovai. Taryba į pareiškėjo siūlymą įtraukti į Komisijos sudėtį ir kitus asmenis atsakė 2019 m. lapkričio 21 d. raštu.

24. Teismo vertinimu, Komisiją, vadovaujantis anksčiau nurodytais Tyrimo nuostatų reikalavimais, turėjo sudaryti ne tik Tarybos atstovai, tačiau ir energetikos įrenginio savininko ar valdytojo ir eksploatuojančio pagal sutartį asmens, taip pat pagal savo kompetenciją kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų priežiūros institucijų ir (ar) įstaigų atstovai, o, Komisiją paskyrusio pareigūno sprendimu, – ir kitų įmonių, susijusių su įvykiu, atstovai. Iš Tyrimo nuostatų 26 punkto turinio matyti, kad Tarybos pareigūnas, sudaręs komisiją, turi diskrecijos teisę spręsti dėl kitų įmonių, susijusių su įvykiu, dalyvavimo tyrime. Tačiau teisės norma dėl komisijos sudėties, į ją įtraukiant energetikos įrenginio savininko ar valdytojo ir eksploatuojančio pagal sutartį asmens atstovus, yra imperatyvi ir tokią tyrimo komisijos sudėtį tiesiogiai įtvirtina Nuostatų 26 punktas.

25. Teismas papildomai pažymėjo, kad nebuvo jokios objektyvios priežasties į Gedimo tyrimą neįtraukti pareiškėjo, UAB „Enercon Services Lietuva“ ir UAB „Energetikos tinklų institutas“ atstovų. Nors atsakovas tokį sprendimą grindė aplinkybe, kad, tyrime dalyvaujant tik jo atstovams, galėjo būti užtikrintas tyrimo objektyvumas, toks argumentas iš esmės prieštarauja avarijos ar sutrikimo tyrimo tikslui. Pagal Tyrimo nuostatų 5 punktą, energetikos įrenginių avarijų ar sutrikimų tyrimo tikslas yra nustatyti avarijų, sutrikimų priežastis, numatyti priemones panašiems atvejams išvengti, įvertinti energetikos įrenginių veikimo patikimumą, saugumą, darbuotojų veiksmus. Teismo vidiniu įsitikinimu, toks tikslas gali būti įgyvendintas tik nustačius visų energetikos įrenginį aptarnaujančių, valdančių, prižiūrinčių asmenų atstovų pateiktą informaciją, paaiškinimus, turimus duomenis. Atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad pareiškėjo atstovai galėjo aktyviai dalyvauti, teikti pastabas ir prašymus Tarybos posėdžiuose, nepaneigia pareiškėjo, UAB „Enercon Services Lietuva“ bei UAB „Energetikos tinklų institutas“ atstovų teisės dalyvauti Gedimo tyrimo procese, juolab kad tik į Komisiją įtraukti asmenys turi teisę pasirašyti galutinį tyrimo aktą, kuriame nurodomos sutrikimo priežastys, asmenys, atsakingi už tokį sutrikimą, ir kiti būtini Tyrimo nuostatų priedo 1–15 punktuose nurodyti elementai. Teismas pastebėjo ir tai, kad Tyrimo akto 9 punkte nurodyta, jog sutrikimas galėjo įvykti dėl jėgainių įrengimo ir eksploatavimo trūkumų, taigi, pagal Tyrimo nuostatų 28 punkto reikalavimą, į tokį tyrimą buvo būtina pakviesti suinteresuotų įmonių, įstaigų atstovus, tačiau atsakovas nesilaikė tokio reikalavimo.

27. Teismas padarė išvadą, kad Tyrimo aktas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, įtvirtintų Tyrimo nuostatuose, nes iš akto turinio nėra aiškios Gedimo priežastys, Gedimo pasekmių ir priežasčių tarpusavio ryšys, asmenys, atsakingi už Gedimą. Iš akto turinio matyti, kad Komisija nevertino nepagamintos energijos, nepatiektos energijos kiekio, nors tokį akto turinio elementą numato Tyrimo nuostatų 1 priedo 5 ir 6 punktai. Komisija, ginčijamame akte nenurodydama šių duomenų, niekaip nepagrindė tokio savo sprendimo. Pareiškėjas savo patirtus nuostolius dėl Gedimo grindė būtent nepagamintos ir nepatiektos elektros energijos kiekiu, taigi tokie duomenys yra reikšmingi Gedimo pasekmėms nustatyti. Pabrėžta, kad, pagal Tyrimo nuostatų 37 punktą, akte būtina atsakyti į visus akto formoje nurodytus klausimus, tačiau Komisija, priimdama Tyrimo aktą, nesilaikė šio reikalavimo.

29. Teismo vertinimu, iš Tyrimo akto ir jį patvirtinančio Nutarimo turinio nėra aiški Gedimo priežastis ir aplinkybės, lėmusios jo (Gedimo) atsiradimą. Komisija Tyrimo akte, vertindama Gedimo priežastis, nurodė Ekspertizės akto išvadoje pateiktas kelias Gedimo versijas. Apibendrindama Komisija padarė išvadą, kad Gedimas galėjo įvykti dėl jėgainių įrengimo ir eksploatavimo trūkumų. Tačiau iš Tyrimo akto nėra galimybės nustatyti, kokių argumentų, aplinkybių pagrindu tokia išvada padaryta, kadangi akte pacituotuose Ekspertizės akto išvadose pateikiamos kelios alternatyvios Gedimo versijos, o papildomas vertinimas, kurio pagrindo Komisija nustatė eksploatavimo trūkumus, kaip galimą Gedimo priežastį, neminimas. Be to, Tyrimo aktas yra prieštaringas: viena vertus, Komisija teigia, kad ji neturėjo duomenų apie Parko darbo režimą, techninę būklę, pagrindinius parametrus iki gedimo; kita vertus, darydama išvadą apie Gedimo priežastis nurodo, jog eksploatuojanti įmonė neatliko kabelių bandymų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog nėra objektyviais duomenimis pagrįsta, kokių aplinkybių pagrindu yra padarytos Komisijos išvados. Komisija Tyrimo akte taip pat niekaip nepagrindė, kodėl vienos iš Ekspertizės akto išvadoje pateiktų Gedimo versijų yra patvirtinamos, o kitos – atmetamos. Įvertinus 2019 m. rugsėjo 26 d. tyrimo akto ir ginčijamo Tyrimo akto turinį matyti, kad Komisija, atlikdama pakartotinį tyrimą, iš esmės neatliko naujų tyrimo veiksmų, siekdama nustatyti Gedimo priežastis, o tikėtinas Gedimo priežastis grindė tomis pačiomis Ekspertizės akte pateiktomis alternatyviomis išvadomis.

30. Teismas konstatavo, kad ginčijami administraciniai aktai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, faktinėmis aplinkybėmis taip, kaip to reikalavo juos priimant galiojęs VAĮ 8 straipsnis. Teismas taip pat pažymėjo, jog Nutarime anksčiau aptarti Tyrimo akto trūkumai nebuvo ištaisyti. Taryba, priimdama Nutarimą, nepateikė jame savarankiško vertinimo. Vadovaujantis Tyrimo nuostatų 39 punktu, atsakovas, priimdamas Nutarimą, kuriuo patvirtintas Tyrimo aktas, užbaigė tyrimo procedūrą, tačiau, teismo vertinimu, ši procedūra atlikta pažeidžiant Tyrimo nuostatuose įtvirtintus reikalavimus. Tyrimo aktas ir Nutarimas yra neteisėti, savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, priimti neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertinus faktines aplinkybes, priimti pažeidus esmines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą atliekant Gedimo tyrimą, t. y. sudarius Tyrimo nuostatų reikalavimams prieštaraujančią tyrimo Komisijos sudėtį, todėl šie aktai naikintini ir pagrindinis skundo reikalavimas yra tenkintinas. Kita vertus, teismas nusprendė tik iš dalies tenkinti išvestinį skundo reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovą sudaryti pareiškėjo pageidaujamos sudėties komisiją ir pavesti naujai sudarytai komisijai atlikti pakartotinį tyrimą dėl Gedimo, pažymėdamas, kad teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė įpareigoti atsakovą pakartotinai sudaryti komisiją, skirtą ištirti įvykių UAB „Vėjo gūsis“ elektros tinkle priežastis, įvertinus šiame teismo sprendime nurodytus motyvus.

31. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bylos proceso dalyviai pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas pateikė teismui tik įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį – 22,50 Eur, ši suma jam ir priteista iš atsakovo. UAB „Energetikos tinklų institutas“ prašė priteisti jam 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; teismo vertinimu, priimamu teismo sprendimu buvo apginti ir šio trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir interesai, prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio ir yra proporcinga parengto procesinio dokumento turiniui, todėl buvo priteista iš atsakovo. UAB „Enercon Services Lietuva“ prašė priteisti jam 2 076,36 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; teismo vertinimu, priimamu teismo sprendimu buvo apginti ir šio trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir interesai, tačiau apmokėjimas už advokatų kontoroje dirbančio teisininko suteiktas paslaugas (1 579,05 Eur) bei nedetalizuotas biuro išlaidas (66 Eur) nėra priteistinas, o už advokato suteiktas paslaugas prašoma priteisti suma (417,45 Eur) viršija apskaičiuotą maksimalų dydį, todėl yra mažintina iki maksimalios galimos priteisti sumos – 209,78 Eur.

III.

34. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad, 2019 m. liepos 1 d. perėmusi Inspekcijos vykdytas funkcijas, Taryba, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 23 punktu, tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas. Tyrimo nuostatuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas pakeistas tik Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-404. Nors Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 4, 8, 15, 16, 16¹, 19, 19¹, 22, 23, 24¹, 25, 26, 28, 31, 32, 34, 34¹, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kituose įstatymuose ir (ar) jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose vartojamus reorganizuojamų įstaigų pavadinimus „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija“ ir „Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos“ atitinka institucijos pavadinimas „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba“, iki Tyrimo nuostatų pakeitimo (2020 m. gruodžio 9 d.) įtvirtintas avarijos ar sutrikimo tyrimo teisinis reglamentavimas nebuvo adaptuotas Tarybos, t. y. kolegialios institucijos, veiklai, todėl Nuostatai buvo taikyti atsižvelgiant į Energetikos įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, numatantį Tarybos struktūrą, kolegialumą ir sprendimų priėmimo principus.

36. Atsakovas nepritaria teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ištirti visi sprendimui priimti būtini dokumentai bei kad įmonių atstovų neįtraukimas į Komisijos sudėtį reiškia, jog įmonėms nebuvo suteikta teisė dalyvauti Gedimo tyrimo procese. Pakartotinai pabrėžia, kad pareiškėjas dar iki priimant Tyrimo aktą žinojo apie Komisijos sudėtį, jam buvo sudaryta galimybė dalyvauti Gedimo tyrime, pavyzdžiui, pareiškėjo atstovas dalyvavo faktinių aplinkybių patikrinime (2019 m. spalio 30 d. faktinių aplinkybių patikrinimo aktas Nr. 15OV8-192). Komisija priėmė visus pareiškėjo ir kitų su Gedimu susijusių asmenų pateiktus dokumentus bei informaciją, pareiškėjui buvo iš anksto siunčiami tyrimo aktų ir juos patvirtinančių nutarimų projektai, sudarant galimybę teikti pastabas dėl jų. Taigi, pareiškėjo teisė susipažinti su rengiamu Tyrimo aktu, teikti pastabas, užduoti klausimus viešame posėdyje buvo užtikrinta. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Taryba vadovavosi VAĮ įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, skaidrumo principais ir užtikrino pareiškėjo teises ir interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

41. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tyrimo akto bei jį patvirtinančio Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti komisiją pakartotiniam tyrimui atlikti, į komisijos sudėtį įtraukiant pareiškėjo, UAB „Enercon Services Lietuva“ bei UAB „Energetikos tinklų instituto“ atstovus, ir pavesti naujai sudarytai komisijai atlikti pakartotinį tyrimą dėl Gedimo.

42. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl Tyrimo aktą priėmusios komisijos sudėties, Tyrimo akto bei Nutarimo trūkumų yra pagrįstos, o bylos proceso dalyviams, kurių naudai priimtas teismo sprendimas, yra priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus apie diskrecijos teisę spręsti dėl tyrimo komisijos sudėties, nesutinka su teismo išvadomis apie atlikto tyrimo bei priimtų ginčijamų administracinių aktų trūkumus, mano, kad pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

44. Nagrinėjamu atveju Gedimas įvyko 2019 m. gegužės 5 d., Pirmoji komisija buvo sudaryta 2019 m. liepos 23 d., Antroji komisija – 2019 m. spalio 24 d., o Tyrimo aktas surašytas 2020 m. sausio 21 d., jį patvirtinantis Nutarimas priimtas 2020 m. vasario 6 d.

45. Nutarime nurodyta, kad jis priimamas vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 9 straipsniu ir 73 straipsnio 2 dalimi bei Tyrimo nuostatais. Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnyje (2012 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XI-1919 redakcija, su vėlesniais pakeitimais) yra išvardytos Tarybos funkcijos elektros energetikos sektoriuje. To paties įstatymo 73 straipsnio 2 dalyje (2012 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XI-1919 redakcija) įtvirtinta, kad elektros įrenginių, gaminančių, perduodančių, skirstančių ir vartojančių elektros energiją, avarijos ir sutrikimai tiriami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintuose Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka.

46. Tyrimo nuostatų 26 punkte (2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 1-270 redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 9 d.) nurodyta, kad šiais Nuostatais apibrėžtą avariją ar sutrikimą, įvykusį valstybinės svarbos energetikos objektuose, tiria Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko tvarkomuoju dokumentu sudaryta komisija (ne mažiau kaip iš 3 asmenų, komisijos pirmininkas – Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnas), o avarijas ar sutrikimus, įvykusius kituose energetikos objektuose ar vartotojų energetikos įrenginiuose, tiria Valstybinės energetikos inspekcijos teritorinių skyrių vedėjų tvarkomuoju dokumentu sudaryta komisija, komisijos pirmininkas – Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnas. Į komisijos sudėtį įtraukiami energetikos įrenginio savininko ar valdytojo ir eksploatuojančio pagal sutartį asmens, taip pat pagal savo kompetenciją kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų priežiūros institucijų ir (ar) įstaigų atstovai. Įmonės, susijusios su įvykiu, siūlo į komisijos sudėtį savo atstovus, jų dalyvavimo tyrime klausimą sprendžia komisiją paskyręs pareigūnas. Ypatingais atvejais – įvykus avarijai valstybinės svarbos objektuose, esant labai dideliems materialiniams nuostoliams – Valstybinės energetikos inspekcijos teikimu tyrimo komisiją sudaro Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija). Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnai avariją ar sutrikimą, įvykusius energetikos objektuose, turi teisę tirti ir nepriklausomai nuo komisijos, sudarytos pagal šiuos Nuostatus.

47. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 557 nusprendė reorganizuoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos jungimo būdu – prijungti ją prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, taip pat perduoti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (pavadinimas po reorganizavimo bus Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) visas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos teises ir pareigas. Pagal minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtinto Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos reorganizavimo sąlygų aprašo 8 punktą, po reorganizavimo pasibaigiančios biudžetinės įstaigos Valstybinės energetikos inspekcijos teisės ir pareigos teisės aktų nustatyta tvarka 2019 m. liepos 1 d. pereina po reorganizavimo veiksiančiai biudžetinei įstaigai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 4, 8, 15, 16, 16¹, 19, 19¹, 22, 23, 24¹, 25, 26, 28, 31, 32, 34, 34¹, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (2019 m. vasario 14 d. įstatymas Nr. XIII-1968) 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Pagal to paties straipsnio 11 dalį, kituose įstatymuose ir (ar) jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose vartojamus reorganizuojamų įstaigų pavadinimus „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija“ ir „Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos“ atitinka institucijos pavadinimas „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba“, pareigų pavadinimą „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas“ – pareigų pavadinimas „Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas“.

48. Teisėjų kolegija, išanalizavusi aptartas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo išvadai, kad Taryba iki 2020 m. gruodžio 9 d. buvo atleista nuo kurių nors Tyrimo nuostatų normų užtikrinimo ir vykdymo. Atsakovas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai pažymi, kad tol, kol Tyrimo nuostatai nebuvo adaptuoti Tarybos veiklai, jie buvo taikytini atsižvelgiant į Energetikos įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, numatantį Tarybos struktūrą, kolegialumą ir sprendimų priėmimo principus, nepaaiškindamas, dėl kokių priežasčių Taryba negalėjo ginčui aktualių Tyrimo nuostatų normų taikyti taip, kaip jos buvo suformuluotos redakcijoje, galiojusioje iki 2020 m. gruodžio 9 d. Nors atsakovas akcentuoja poreikį užtikrinti savo nepriklausomumą, objektyvų tyrimą, užkirsti kelią galimybei pasireikšti korupcijai bei interesų konfliktui, tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog iki 2019 m. birželio 31 d. veikusiai Inspekcijai nebuvo taikomi tokie patys standartai. Be to, atsakovo argumentai šiuo aspektu yra prieštaringi: viena vertus, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl Tyrimo nuostatų 26 punkto reikalavimų imperatyvumo ir taikymo Tarybai; kita vertus, jis iš to paties Tyrimo nuostatų 26 punkto kildina savo diskrecijos teisę spręsti dėl į tyrimo komisijos sudėtį įtrauktinų asmenų. Šioje situacijoje neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis atsakovas tvirtina, kad vienos Tyrimo nuostatų normos yra jam taikytinos, o kitos – ne, todėl tokie deklaratyvaus pobūdžio argumentai yra atmestini. Be to, papildomai pažymėtina, jog tai, kad vėliau ginčui aktualios teisės normos buvo pakeistos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas, sudarydamas Antrąją komisiją, pažeidė tuo laikotarpiu galiojusias teisės normas.

49. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, pagal Tyrimo nuostatų 26 punktą, Komisiją turėjo sudaryti ne tik Tarybos atstovai, tačiau ir energetikos įrenginio savininko ar valdytojo ir eksploatuojančio pagal sutartį asmens, taip pat pagal savo kompetenciją kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų priežiūros institucijų ir (ar) įstaigų atstovai, o Komisiją paskyrusio pareigūno sprendimu – ir kitų įmonių, susijusių su įvykiu, atstovai. Tarybos pareigūnas, sudaręs komisiją, turi diskrecijos teisę spręsti dėl kitų įmonių, susijusių su įvykiu, dalyvavimo tyrime, tačiau nuostata dėl komisijos sudėties, į ją įtraukiant energetikos įrenginio savininko ar valdytojo ir eksploatuojančio pagal sutartį asmens atstovus, yra imperatyvi. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, sudarančių pagrindą abejoti tokio pirmosios instancijos teismo vertinimo teisingumu.

50. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad Tyrimo aktas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, o šie trūkumai nebuvo ištaisyti priimant Nutarimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad iš Tyrimo akto turinio nėra aiškios Gedimo priežastys, Gedimo pasekmių ir priežasčių tarpusavio ryšys, asmenys, atsakingi už Gedimą, taip pat nepaaiškinta, kodėl iš Ekspertizės akte nurodytų kelių Gedimo versijų pasirinkta ta versija, jog Gedimas galėjo įvykti dėl jėgainių įrengimo ir eksploatavimo trūkumų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Tyrimo akte trūko privalomų jo elementų, be kita ko, duomenų apie energetikos įrenginio darbo režimą, jo techninę būklę, pagrindinius parametrus iki avarijos ar sutrikimo, buvusius nukrypimus ir klaidas, kurios turėjo ar galėjo turėti įtakos gedimui (Tyrimo nuostatų 1 priedo 7 p.), tačiau, nepaisant to, konstatuota, jog Gedimo priežastis – eksploatavimo trūkumai. Apeliaciniame skunde atsakovas neginčija šios aplinkybės ir apsiriboja pastebėjimu, kad Taryba neturėjo kompetencijos patikrinti energetikos įrenginio savininko ar valdytojo pateiktų nepagamintos energijos ir nepateiktos energijos kiekių skaičiavimų teisingumo, o 2020 m. gruodžio 10 d. įsigaliojusioje Tyrimo nuostatų redakcijoje atsisakyta reikalavimo įrenginio savininkui apskaičiuoti materialinius (finansinius) nuostolius, nurodyti nepateiktos arba nepagamintos energijos kiekį, nuostolių vertę. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė VAĮ (2007 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio reikalavimų esminį pažeidimą.

51. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų bei protingumo principo, netinkamai apskaičiavo priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį tiek pareiškėjui, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Primintina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo: pareiškėjui – 22,50 Eur (t. y. sumokėtą žyminį mokestį), UAB „Energetikos tinklų institutas“ – 600 Eur (t. y. visą prašomą sumą), UAB „Enercon Services Lietuva“ – 209,78 Eur (sumažino prašomą priteisti sumą – 2 076,36 Eur). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovo pretenzijos šiuo aspektu yra abstrakčios, bendro pobūdžio. Atsakovas nedetalizuoja, kaip pasireiškė netinkamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio apskaičiavimas, nepateikia jokių savo skaičiavimų, o tik apžvelgia teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Iš atsakovo apeliacinio skundo neaišku, kodėl jis mano, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos. Dėl šių priežasčių tokie atsakovo nusiskundimai yra atmetami.

52. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė bylos proceso dalyviams, kurių naudai priimamas teismo sprendimas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.