Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12d. nutarimo, kuriuo I. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir jam paskirta subendrinta galutinė bausmė – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nubaustas už tai, kad 2015-01-06 apie 18 val. 45 min. ties namu Nr. 91, esančiu Justiniškių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Škoda Oktavia Combi“, v.n. „(duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 red.) (toliau – KET) 147 p. reikalavimus: sustabdęs automobilį ties kelkraščiu, paliko jį, nepasirūpinęs, kad jis savaime nepradėtų riedėti. Automobilis dėl to nuriedėjo atbulas ir savo galiniu bamperiu atsitrenkė į stovėjusio automobilio „Subaru Forester“, v.n. „(duomenys neskelbtini) priekinį bamperį, jį kartu su priekiniu kairės posūkio žibintu apgadinęs. Iš šio eismo įvykio vietos I. K. savavališkai pasišalino, pažeisdamas KET 222 p. reikalavimus. Tokiais savo veiksmais I. K. padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad su pažeidimu sutiko, nuoširdžiai gailėjosi, administracinėn atsakomybėn anksčiau buvo trauktas tik vieną kartą, nesustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš šios situacijos labai pasimokė ir padarė svarbias išvadas. Nurodo, kad dirba sargu, jo gaunamas darbo užmokestis tesudaro 300 - 350 Eur. Todėl paskirta bauda būtų sunkiai pakeliama našta. Taip pat nurodo, kad jo motina yra stipriai serganti, jai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, todėl negalėdamas ilgą laiką vairuoti, negalės pasirūpinti sergančia motina. Be to ir jo paties sveikatos būklė yra prasta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismo prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir sumažinti jam paskirtą administracinę nuobaudą - baudą iki 300 Eur, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sumažinti iki šešių mėnesių, arba bent iki vienerių metų.

I. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

I. K. už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas, paskirdamas tokio dydžio nuobaudą, formaliai įstatymo reikalavimų nepažeidė, vis tik ji šioje situacijoje neatitinka padaryto pažeidimo pavojingumo, taigi nėra visiškai teisinga.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas, kuris reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje bylose taip yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Būtent tokia pat pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-29-2013; Nr. 2AT-21-2014).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats I. K. sukeltas eismo įvykis nebuvo itin pavojingas: eismo įvykio metu padaryta nežymi žala, žmonės nenukentėjo, pažeidėjas pripažino savo kaltę, charakterizuojamas teigiamai, gailisi dėl padarytų pažeidimų ir sukeltų padarinių, pažeidėjas dirba, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau administracine tvarka baustas tik kartą, taigi nėra piktybiškas KET pažeidėjas. Be to, pažeidėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus apie gaunamas pajamas, pažymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo jo motinai, pastarosios neįgaliojo pažymėjimą (b.l. 49-54).

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, dėl išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, nesukelia tokių neigiamų pasekmių, už kurį pagal ATPK 130 str. teismo paskirta net ir minimali nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga nuobauda padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Atsižvelgiant į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., darytina išvada, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti pagal ATPK 130 str. 1 d. skiriant mažesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. - I. K. skirtą baudą sumažinant iki 434 Eur, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą mažinant iki 1 metų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimą I. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., I. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą sumažinti: baudą sumažinti iki 434 Eur, papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki 1 metų.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 d., pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą 434 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams subendrinti apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 28 eurų bauda ir paskirti I. K. galutinę administracinę nuobaudą – 434 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1( vieneriems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.