Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-160-814/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-12-04
Bylos Nr.
1-160-814/2012
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00464-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
A. I.
Civilinis ieškovas
E. I., Valstybinės ligonių kasos
Nukentėjusysis
E. R.
Advokatai
Ričardas Lilas
Kategorijos
  • 1.2.14.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-160-814/2012(Proceso Nr. 1-61-1-00464-2011-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.; (S) 1.2.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 4 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorams Danguolei Smalskienei, Ramunei Brazdeikytei, kaltinamajam A. I., nukentėjusiajam civiliniam ieškovui E. I., jo atstovui advokatui Ričardui Lilui, nukentėjusiajam E. R., nukentėjusiųjų įstatyminiams atstovams S. I. ir V. R., civilinio ieškovo-Valstybinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavos r., lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis V. K. individualiame ūkyje darbininku, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 135 str.1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2011 m. gegužės 31 d., apie 19.00 val., prie vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini) tyčia kumščiu sudavė E. I. ne mažiau vieną smūgį į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam E. I. veido ir nosies sumušimą, viršutinių kairių ir dešinių pirmų ir antrų dantų vainikų lūžius, taip nesunkiai sutrikdė E. I. sveikatą;

Be to, A. I. dėl didelio susijaudinimo sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2011 m. gegužės 31 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini)., Ž. K. kieme, staiga labai susijaudinęs dėl neteisto nukentėjusiojo E. R. poelgio - smūgio sudavimo jo motinai, pagaliu sudavė E. R. ne mažiau du smūgius į galvos sritį, dešinį petį, kaklą, kojas bei kitas kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam E. R. sunkią galvos smegenų traumą: sunkų galvos smegenų sukrėtimą (difuzinį aksomų pažeidimą), poodines kraujosruvas kūne, odos nubrozdinimus veide, dešiniame petyje, kakle, sprande, galūnėse, taip sunkiai sutrikdė E. R. sveikatą labai susijaudinus.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu A. I. pripažino padaręs nusikalstamas veikas. Parodė, kad įvykio dieną, apie 19 valandą kartu su Ž. K. ėjo prie ežero išsimaudyti. Pamatė ant suoliukų sėdinčius E. I. su draugais, G. L. ir J. D.. Priėjus pasisveikinti prie E. I., pastarasis jam pasakė įžeidžiantį žodį. Tada jis trenkė sėdinčiam E kumščiu į veidą vieną arba du kartus, tikslaus smūgių skaičiaus nepamena. Po smūgio E. I. nukrito. Tada jis kartu su Ž. K. pamatę, kad iš paskos juos vejasi, nubėgo link Ž namų. Nubėgęs pasislėpė sandėliuke-malkinėje. Į sandėliuką įėjo E. I., klausė, kodėl jis jam trenkė. Po to E. I. spyrė jam šoną. Po spyrio jis apsimetė, jog yra be sąmonės. Tuomet nestipriai pagaliu per galvą jam sudavė E. R.. Nuo jam suduotų smūgių nesigynė. Nuo smūgių jam buvo guzas galvoje, ranka nubrozdinta. Į medikus nesikreipė, nes sužalojimai nebuvo rimti. Buvo blaivus. Po to į kiemą atvažiavo jo mama. Jis, būdamas malkinėje, pamatė, kaip E. R. muša jo mamą. Dėl to labai susinervino. Išėjęs iš sandėliuko pasiėmė kieme rastą pagalį ir pribėgęs prie E. R. sudavė smūgius. Po E. R. smūgio sudavimo jo mamai iki jo smūgių sudavimo E. R. galėjo praeiti apie 10 sekundžių.

Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str., perskaityti kaltinamojo A. I. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 79-80), jog atvažiavusi į Ž kiemą jo mama pradėjo rėkti, kodėl jį muša, D ir K laikė jo mamą, o E. R. su rankoje laikytu pagaliu trenkė mamai per veidą. Jis tai pamatęs susinervino ir išbėgęs iš malkinės kieme rastu pagaliu trenkė E. R., patvirtino, jog perskaityti parodymai teisingi. Tęsdamas parodymus kaltinamasis A. I. parodė, jog E. R. trenkė du kartus - vieną į kaklą, kitą - į šoną. Kur tiksliai pataikė, negali pasakyti. E. R. nukrito po antro smūgio. Kilo triukšmas, jis pabėgo, nes bijojo būti sumuštas. Iki įvykio su nukentėjusiuoju E. I. bendraudavo, dabar nebendrauja. E. R. pažinojo iš matymo. E. R. sudavė dėl to, kad jis mušė jo mamą. E. I. sudavė, nes jis jį įžeidė. Žino, kad jis išmušė E. I. dantis. Savo elgesį vertina blogai, gailisi. E. I. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka dėl turtinės žalos atlyginimo, mano, kad neturtinės žalos dalyje ieškinys per didelis. Civilinio ieškinio nukentėjusiajam E. I. neatlygino. Ligonių kasai civilinį ieškinį atlygino pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo teismo nustatytos faktinės nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybės ir kaltinamojo kaltė yra įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, o būtent:

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. I. parodė, kad 2011m. gegužės 31 d. apie 19 val. su draugais sėdėjo prie ežero. Kartu buvo G. L., J. D., K. S., V. R., E. R., A. S.. Vaikinai nuėjo maudytis. Jis pasiliko su G. L.. Prie jų priėjo A. I.. Pastarasis pasisveikino su kitais draugais, o jam nieko nepasakęs sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Atrodo, kad su keliu A. I. jam netrenkė. Smūgio metu jam buvo išmušti keturi dantys. Jis buvo neblaivus, tačiau viską gerai prisimena. Jis A. I. nieko įžeidžiančio nepasakė. A. I. buvo išgėręs, jis tai suprato iš jo elgesio, matėsi iš akių. Įvykį matė šalia jo buvę G. L. ir J. D.. Po to A. I. pamatė Ž. K. kieme. A buvo malkinėje, gulėjo ant fotelio. Jis paklausė A. I., už ką jam trenkė. A nieko neatsakė. Jis kaltinamajam nesudavė, nespyrė, rankose nieko neturėjo. Matė E. R. stovinti prie malkinės, ar jis turėjo rankoje pagalį, nematė. E. R. įeiti į malkinę neleido Ž tėvas. Nematė, kaip atvyko kaltinamojo mama. Prašo priteisti civilinį ieškinį. Neturtinę žalą sudaro pergyvenimai, skausmas. Buvo išmušti keturis dantys, jautė nepatogumus, gėdą prieš draugus. Apie pusantro mėnesio važinėjo pas gydytojus. Kaltinamasis žalos neatlygino, neatsiprašė.

Nukentėjusysis E. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime 2011 m. gegužės 31 d. apie 19 val. šventė dešimtos klasės pabaigimą, gėrė sidrą. E. I. su J ir G liko sėdėti, o jie nuėjo maudytis. Paties įvykio nematė, išgirdo rėkiant. E. I. pasakė, kad jam trenkė A. I.. E. I. iš burnos ir nosies bėgo kraujas. Po to ėjo link Ž. K. namų išsiaiškinti, kodėl A. I. sužalojo E. Jis buvo išgėręs. Malkinėje pamatė A. I.. Ž. K. tėvas į malkinę jo neleido. J ir kiti draugai jį laikė, nes jis veržėsi į malkinę. Ilgu pagaliu į petį pajudino gulintį A. I.. Pamatė atbėgant su pagaliu rankoje A. I. mamą. Jis gindamasis ranka sudavė A. I. mamai vieną smūgį į akį. Po smūgio A mama nenukrito. A mama jam nespėjo suduoti. Po to jis ėjo link kelio ir daugiau nieko neatsimena, nes gavo smūgį į galvos sritį. Apie tai, kad jam sudavė A. I. pasakė jo draugai, kurie matė.

Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str., perskaityti nukentėjusiojo E. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 29- 30), jog nuo smūgio nukrito ir iškart bandė vėl stotis, tada pajuto antrą smūgį į galvą, patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Tęsdamas parodymus nukentėjusysis E. R. paaiškino, kad iki įvykio sužalotas nebuvo, kiti jam padaryti sužalojimai, kurie nurodyti ekspertizės akte, galėjo atsirasti nuo smūgio krentant ant žemės. Po smūgio sudavimo V. I., A. I. po kelių sekundžių jam sudavė smūgį. Nematė, kaip kaltinamasis priartėjo prie jo. A. I. sudavė jam smūgius todėl, kad jis trenkė jo mamai. Kaltinamasis jo neatsiprašė. Jis civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja V. I. parodė, kad 2011 m. gegužės 31 d. sūnus A. I. su Ž. K. išėjo prie ežero. Po kurio laiko į jų kiemą atbėgo E. I., ieškojo sūnaus ir jo draugo. Ji pasakė, kad jie prie ežero. Vėliau jai paskambinusi kaimynė pasakė, kad pas Ž. K. kieme mušasi. Nuvykusi pamatė kieme daug jaunimo. Jos sūnų pagaliu puolė mušti R, jo vardo nežino. Stojo ginti sūnų, šaukė, kad nesimuštų. Tada gavo ir ji pati. Daug ko neatsimena.

Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str., perskaityti liudytojos V. I. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 52-53), jog ji pradėjo šaukti, kodėl muša jos A, tada K su D ją pačiupo už rankų ir pradėjo rankas laužti, ji bandė ištrūkti, tada E jai pagaliu trenkė per veidą, po smūgio nukrito, atsikėlusi pamatė atbėgantį sūnų A, jis rankose turėjo pagalį, patvirtino, kad perskaityti parodymai yra teisingi. Tęsdama parodymus liudytoja paaiškino, kad dėl sumušimo niekur nesikreipė, buvo akyse ir kaltoje mėlynės, policijai pranešė apie sužalojimą. Prisimena gerai, kad E. R. ne ranka trenkė, o pagaliu. Ji rankoje pagalio neturėjo.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad 2011 m. gegužės 31 d., su A. I. ėjo išsimaudyti. Priėjus pasisveikinti su E. I., šis pasakė: „su pyderais, gaidžiais nesisveikinsiu“. A. I. sudavė E. E pradėjo bėgti kraujas. Pamatę atbėgant daugiau draugų, jie pabėgo. Su A. I. nubėgo pas jį į kiemą ir pasislėpė garažiuke. Atvažiavę draugai pradėjo muštis. Jie išėjo iš garažiuko, juos pamatę vaikinai atbėgo į kiemą su pagaliais. E. I. ir E. R. puolė A kieme. Matė kaip E. I. įspyrė A. I. į šoną. Po to atvažiavo A mama. Jis nuėjo į namus ir viską stebėjo pro duris. Matė, kad E. R. turėjo pagalį ir matė, kaip jis įėjo į malkinę. E pagaliu trenkė atvažiavusiai A mamai. Tada A supyko ir trenkė E į kaklą. Po smūgio E nukrito. Ar trenkė E į kitas kūno vietas, nepamena. Nepamena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. A. I. buvo blaivus. Ar E. I. buvo blaivus, nežino.

Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str., perskaityti liudytojo Ž. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1t. b. l. 64-65), jog E. A. trenkė du kartus, matė, kaip A vieną kartą trenkė E su pagaliu per šoną, o kitą kartą per kaklą, patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesa.

Liudytojas J. D. parodė, kad jis buvo prie ežero, kai A atėjo su Ž. K.. A. I. atėjęs trenkė E. I. ir pabėgo. Jis smūgį girdėjo. A. I. buvo blaivus, E. I. buvo vidutiniškai girtas. Matė sužalotą E, buvo kruvinas jo veidas. Jis, G, A, važiavo dviračiais pas Ž. K. į kiemą. Kai atvažiavo, E. R. buvo sudavęs A. I.. Jam apie tai kažkas pasakė. Vyko konfliktas, ginčai. Jis atitraukinėjo E. R., vedė jį iš kiemo. E. R. puolė A. I., o V. I. norėjo ginti savo sūnų. E. R. trenkė kumščiu į veidą I motinai. Atbėgo A. I. ir trenkė pagaliu vieną kartą E. R. į pakaušį.

Nepilnametis liudytojas G. L. parodė, kad jis matė, kaip atėjęs A. I. priėjo prie E. I. ir trenkė jam į veidą. E buvo išmušti dantys. A. I. sudavė apie tris smūgius iš rankos ir iš kelio. Jam atrodė, kad A. I. buvo išgėręs.

Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str., perskaityti liudytojo G. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1t. b. l. 72), jog matė, kaip jis lyg vieną kartą kumščiu trenkė I į veidą ir vieną kartą iš kelio spyrė kažkur į veidą, patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi. Tęsdamas parodymus liudytojas paaiškino, kad po to jie ėjo ieškoti kaltinamojo, norėjo išsiaiškinti, kodėl trenkė. Nuėjo pas Ž į kiemą. Kas vyko kieme nepamena, visi aiškinosi. Prisimena, kad A. I. išbėgo su pagaliu ir trenkė E. R., E nukrito.

Liudytojas A. S. parodė, kad prie ežero šventė dešimtokų išleistuves. Pamatė E. I. besiprausiantį. Paklausus kas nutiko, pasakė, kad A. I. trenkė. Bėgo į kaimą ieškoti A. I.. Surado pas Ž. K. namuose. A. I. sėdėjo malkinėje. Lygtai E trenkė A. I.. Išeinant iš kiemo išgirdo trenksmą, atsisukęs pamatė A su pagaliu. E buvo nukritęs. Kieme buvo I mama, kuri ant visų rėkė ir liepė liautis. E. R. trenkė V. I. ranka.

Liudytojas K. S. parodė, kad jis matė, kaip atėjęs A. I. su keliais žmonėmis pasisveikino ir priėjęs prie E. I. jam trenkė. Tarp E. I. ir A. I. jokio pokalbio nebuvo. E. I. buvo suduota į veido sritį kumščiu. A. I. su draugu pabėgo. Jis su D važiavo ieškoti A. I., nes norėjo išsiaiškinti, kodėl trenkė E. Prie K namo buvo triukšmas. A. I. mama puolė E. R., o šis jai ranka trenkė į akį. Nueinant iš kiemo, atsisukęs pamatė, kaip A. I. E. R. trenkė pagaliu. E. R. buvo suduota du kartus, vieną kartą į kaklą, kitą - į veidą. Po antro smūgio E. R. nukrito. A. I. sudavė E. R., nes šis trenkė jo mamai. Po kurio laiko jis girdėjo kalbant, kad A. I. būnant pas K malkinėje daužė. E. I. ir E. R. buvo išgėrę. Ar A. I. buvo blaivus, nežino.

Liudytojas M. K. parodė, kad Ž. K. ir A. I. atbėgo į jo namus. Sakė, kad juos nori primušti. Po to su pagaliais atbėgo apie 10 vaikinų. Vaikinai lakstė, nežino kas ką ir už ką norėjo primušti. Liepė jiems eiti iš kiemo. Į jo kiemą buvo atvažiavusi I mama. Ji buvo viduryje apsupta vaikinų, sakė nesimušti, triukšmavo. Nematė, kad I kas būtų trenkę. Kitą dieną matė sumuštą ir užtinusią I akį. Kad kas būtų sudavę E. R., nematė, matė tik jį gulintį.

Nepilnametis liudytojas V. R. parodė, kad su draugais šventė. Atėjęs A. I. trenkė E iš kojos į dantis. Tada ėjo išsiaiškinti, kodėl A. I. trenkė E. I.. A. I. rado pas draugą sėdinti garaže. E. R. turėjo rankose pagalį, pajudino A, paklausė, kodėl jis trenkė E. A nieko neatsakė. Nueinant E. R. išbėgo A. I. ir trenkė E pagaliu du kartus į kaklą. Evaldas nukrito nuo pirmo smūgio.

Specialisto išvada Nr. G 1475/11(02) nustatyta, kad E. I. konstatuota veido ir nosies sumušimas, viršutinių kairių ir dešinių pirmų ir antrų dantų vainikų lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dėl viršutinių kairių ir dešinių pirmų ir antrų dantų vainikų pilnų lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 13-14 ).

Specialisto išvada Nr. G 2042/11(02) nustatyta, kad E. R. konstatuota sunki galvos smegenų trauma: sunkus galvos smegenų sukrėtimas (difuzinis aksomų pažeidimas), poodinės kraujosruvos kūne (lokalizacija nenurodyta), odos nubrozdinimai veide, dešiniame petyje, kakle, sprande, galūnėse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių formos, dydžio, skaičiaus bei kitų fizinių savybių detalizuoti negalima. Trauminių poveikių skaičiaus šiuo atveju detalizuoti negalima. Dėl sunkios galvos smegenų traumos: sunkaus galvos smegenų sukrėtimo (difuzinio aksomų pažeidimo), kas komplikavosi koma bei buvo taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai vienmomentiniam griuvimui ar tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi ( b. l. 33-34 ).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., padarymo aplinkybes bei A. I. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų visuma, kurie yra įrodymai, jie papildo bei patvirtina vienas kitą, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme neneigė smūgio į veido sritį sudavimą nukentėjusiajam E. I.. Tačiau anot jo, tokį jo elgesį sąlygojo nukentėjusiojo pasakyti jį įžeidžiantys žodžiai. Kad kaltinamojo atžvilgiu buvo pavartoti įžeidžiantys žodžiai ir, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė smūgį kumščiu į veidą, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu vienodai tvirtino ir liudytojas Ž. K.. Apklaustas teisme nukentėjusysis patvirtino, kad A. I. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, tačiau paneigė, kad sakė jam kokius nors necenzūrinius žodžius. Įvykio vietoje buvo, jame dalyvavo ir jį matė trys žmonės – V. R., G. L., K. S.. Visi jie apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir įrodymų tyrimo metu aiškino, kad kaltinamasis priėjęs prie nukentėjusiojo, pastarajam ištiesus ranką pasisveikinti, nieko nesakęs sudavė smūgį. Nukentėjusysis E. I. teisme parodė, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu nurodė ir liudytojas K. S. bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. R.. Kaltinamasis įrodymų tyrimo teisme metu nurodė, kad jis įvykio metu buvo blaivus. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės nepaneigė nei vienas apklaustas liudytojas bei nukentėjusysis E. R.. Nukentėjusiojo E. I. aiškinimas teisme, jog A. I. buvo išgėręs ir jis tai supratęs iš pastarojo elgesio, akių, yra nepagrįstas, nes šios jo nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos kitais įrodymais. Be to, šios aplinkybės E. I. nenurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo E. I. ir kaltinamojo nesiejo jokie tampresni asmeniniai ar panašaus pobūdžio santykiai, iki įvykio jie buvo pažįstami, santykiai buvo normalūs, piktumų tarp jų nebuvo, todėl mažai tikėtina, kad kaltinamasis, pasisveikinęs su kitais prie ežero buvusiais nukentėjusiojo draugais, be jokios priežasties suduotų smūgį nukentėjusiajam E. I.. Teismas, vertindamas liudytojų V. R. ir K. S. parodymus, atsižvelgia į tai, jog minėti liudytojai ir nukentėjusysis E. I. yra draugai, todėl šiuo atveju jų parodymai vertintini kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamasis ir liudytojas Ž. K. taip pat yra draugai, todėl ir šio liudytojo parodymai šiuo atveju taip pat vertintini kaip suinteresuoto bylos baigtimi. Tačiau teismas ištyręs visus įrodymus bei atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus (liudytojo V. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, dėl girtumo jam draugai neleido maudytis (t. 1. b. l. 71)), sprendžia, kad jis galėjo ir neprisiminti visų įvykio aplinkybių. Tai, kad nukentėjusysis gerai neatsiminė įvykio aplinkybių patvirtina ir jo parodymai įrodymų tyrimo metu. Liudytojui G. L. įrodymų tyrimo metu nurodžius, jog nukentėjusiajam E. I. buvo suduoti smūgiai ne tik iš rankos, bet ir iš kojos kelio, nukentėjusysis paaiškino, jog to jis tiksliai neatsimena. Todėl įvertinus visus ištirtus įrodymus, kaltinamojo parodymų nuoseklumą, nukentėjusiojo E. I. parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, liko nepaneigta kaltinamojo versija, jog jis buvo išprovokuotas nukentėjusiojo jo adresu išsakytų įžeidžiančių jį žodžių. Tačiau nors ir nukentėjusysis pavadino A. I. įžeidžiančiais žodžiais, joks pavojus kaltinamajam negrėsė, todėl jam nebuvo jokio reikalo vartoti smurtą prieš nukentėjusįjį E. I..

Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d., kadangi įvertinus įrodymų visumą nustatyta, jog dėl A. I. tyčinių smurtinių veiksmų E. I. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Faktiniai kaltinamojo smurtiniai veiksmai neabejotinai įrodo, kad A. I. žmogaus sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau kaip matyti iš nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltinamasis nukentėjusiajam E. R. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė būdamas labai susijaudinęs, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., o pagal Lietuvos Respublikos BK 136 str., reglamentuojantį atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, staigus didelis susijaudinimas – tai fiziologinio afekto būsena, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, susiaurėja sąmonė, kyla didelis noras atkeršyti, žmogus, tampa ribotai pakaltinamas. Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Pagal įstatymo prasmę sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas labai susijaudinus yra tuomet, kai nustatoma, kad sužalojimas sekė tuoj po to, kai nukentėjusysis atliko neteisėtus ar itin įžeidžiančius veiksmus, dėl kurių kaltininkas atsidūrė afekto būsenoje.

Kaltinamasis A. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai tvirtino, kad pasislėpęs Ž. K. malkinėje nuo jį atsivijusių vaikinų pamatė, kaip E. R. suduoda smūgį jo mamai, dėl to labai susinervino, ir pribėgęs prie E. R. su kieme rastu pagaliu sudavė pastarajam smūgius. Aplinkybę, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam E. R. smūgius dėl pastarojo naudojamo smurto prieš kaltinamojo motiną, V. I., patvirtino įrodymų tyrimo metu ir pats nukentėjusysis E. R., kuris įrodymų tyrimo metu, paaiškino, kad būdamas neblaivus nuėjo į Ž. K. kiemą, tikslu išsiaiškinti, kodėl buvo sužalotas E. I., veržėsi į malkinę, kurioje buvo pasislėpęs kaltinamasis, nepavykus patekti (neleido Ž. K. tėvas ir jo draugai) ilgu pagaliu judino malkinėje pasislėpusį A. I., o atvykus į konflikto vietą kaltinamojo motinai, V. I., trenkė pastarajai ranka smūgį į veido sritį, į akį, ir todėl dėl tokio savo poelgio jis po kelių sekundžių buvo sužalotas kaltinamojo. Aplinkybę, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį dėl pastarojo suduoto smūgio kaltinamojo motinai posėdžio metu tvirtino ir liudytojai K. S., Ž. K., J. D.. Liudytojas V. R. teisme tvirtino, jog matė, kaip nueinant E. R. išbėgo A. I. ir trenkė E pagaliu du kartus į kaklą. Iš ištirtų įrodymų visumos matyti, jog nukentėjusiojo E. R. veiksmai skaudžiai paveikė kaltinamąjį, nukentėjusiojo elgesys – smūgio sudavimas kaltinamojo artimam žmogui- motinai, sukėlė kaltinamajam didelio susijaudinimo būklę. Kaltinamojo reakcija į neteisėtus nukentėjusiojo E. R. veiksmus buvo neatidėliojant realizuojama. Po nukentėjusiojo pavartoto smurto prieš V. I. ir iki kaltinamojo pavartoto smurto prieš nukentėjusįjį E. R., praėjo trumpas laiko tarpas, keletas sekundžių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pripažintina, kad kaltinamojo susijaudinimas buvo staigus ir kad jį nulėmė neteisėti, prieštaraujantys moralės ir dorovės principams nukentėjusiojo E. R. veiksmai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis A. I. nukentėjusiajam E. R. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinęs, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 136 str., kaip specialioji norma BK 135 str. 1 d. atžvilgiu, kadangi šiuos kaltinamojo veiksmus nulėmė didelis susijaudinimas.

Kaltinime nurodyta, jog A. I. nukentėjusiojo E. R. sveikatą sunkiai sutrikdė (duomenys neskelbtini)., Ž. K. kieme esančioje malkinėje. Tačiau byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta ne malkinėje, o Ž. K. kieme. Atsižvelgiant į tai kaltinimas yra taisytinas.

Kaltinamojo A. I. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, pilnai atlygino civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai civilinį ieškinį, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. I., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. A. I. anksčiau neteistas, pirmą kartą padarė nesunkius nusikaltimus, tačiau padarytos nusikalstamos veikos yra pavojingos, kadangi jomis buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nukentėjusiajam E. I.) ir sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (nukentėjusiajam E. R.). Tokiu būdu vertindamas požymių visumą teismas atsižvelgia į tai, kad A. I. dirba, administracine tvarka nebaustas, Jonavos PSPC PSC dėl psichikos ligos pas gydytoją psichiatrą nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas, savo elgesį dėl nusikalstamų veikų vertina neigiamai, gailisi, jog taip įvyko. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., gali būti pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir pagal Lietuvos Respublikos BK 136 str., skiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Šios bausmės bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad A. I. iki šiol neteistas, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, bei į nukentėjusiųjų elgesį, paskirtos bausmės vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., jam atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis E. I. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, todėl yra pagrindas tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam E. I. buvo išmušti dantys, jis jautė fizinį skausmą, nepatogumus, buvo gėda vaikščioti be dantų prieš bendraamžius, ir įvertina panaudoto smurto pobūdį, nukentėjusiojo elgesį, taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus bei darbingas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, protingumo ir teisingumo kriterijus, siekiant užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą E. I. ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos vadovaujantis CK 6.283 str. 6.250 str. tenkintinas dalinai, priteisiant iš kaltinamojo 4000 litų neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai.

Nukentėjusiojo civilinio ieškovo E. I. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės 2563,90 Lt žalos atlyginimo įrodytas civilinio ieškovo paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais (t.1. b. l. 136-137, 140-145), yra realus ir pagrįstas, pagrindas bei dydis nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, be to, pats kaltinamasis pripažįsta ieškinį dėl turtinės žalos, todėl jis remiantis CK 6. 249 str., 6.263 str., BPK 109 str., tenkintinas visiškai.

Iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotinos valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiojo E. I. atstovo pagalbai apmokėti (BPK 106 str. 105 str.).

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 311,57 Lt žalos atlyginimo (b. l. 46). Kaltinamasis teisme pateikė pinigų mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad turtinę žalą – 311,57 Lt kaltinamasis pilnai atlygino (t.1. b. l. 187).

Teisme 2012-11-12 gautas Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštas (reg. Nr. GD-3956), kuriame civilinis ieškovas nurodo, jog atsisako pareikšto 311,57 Lt civilinio ieškinio dėl E. I., E. R. gydymo išlaidų atlyginimo, kadangi civiliniam ieškovui žala pilnai atlyginta, bei nurodo, jog procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos. Kadangi civilinis ieškovas atsisako pareikšto civilinio ieškinio, procesas pagal Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį nutrauktinas.

Daiktų, turinčių reikšmės šios bylos tyrimui ir nagrinėjimui, nėra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina A. I. paskirta kardomoji priemonė (BPK 139 str. 1 d., 307 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendžia:

A. I. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 4 (ketveriems) mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 136 str. 1 d., (perkvalifikavus iš BK 135 str. 1 d.) ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti A. I. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., (redakcija iki 2012-06-31), paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, A. I. paskiriant įpareigojimą – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškovo E. I. civilinį ieškinį. Priteisti iš A. I. E. I. naudai 4000 (keturis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti ir 2563,90 Lt (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt tris) litus 90 ct turtinei žalai atlyginti.

Priteisti valstybės naudai iš A. I. 915,24 Lt (devynis šimtus penkiolika litų) 24 ct proceso išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiajam E. I. (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Procesą pagal Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 311,57 litų žalos atlyginimo iš A. I., nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lina Šafronienė