Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-495-596/2008 pagal ieškovo VšĮ Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros ieškinį atsakovams R. M. , UAB „Lietuvos ryto“ televizijai (buv. UAB „Penktas kanalas“), tretiesiems asmenims S. V. , A. I. dėl tikrovės neatitinkančių ir dalykinę reputaciją žeminančių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas VšĮ Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūra pateikė 2007-03-27 ieškinį ir 2007-05-10, 2007-06-08, 2007-07-23, 2007-09-25, 2007-10-15 patikslintus ieškinius, prašydamas:

1) konstatuoti, kad atsakovas R. M. UAB „Penktas kanalas“ transliuotoje 2007-02-15 18.18 val., 21.21 val. žinių laidos reportaže „Vilniaus rajono savivaldybėje korupcijos apraiškos“ ir 2007-02-24 laidoje „Namai. Mašinos. Valdininkai“ paskelbdamas tikrovės neatitinkantį ir VšĮ Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros dalykinę reputaciją žeminantį teiginį: „Pagal mane, tai vienas iš būdo, tokio pusiau legalaus pinigų plovimo“, pažeidė VšĮ Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros dalykinę reputaciją;

2) konstatuoti, kad atsakovas R. M. UAB „Penktas kanalas“ 2007-02-16 publikuotame laikraščio „Vilniaus žinios“ Nr. 7 (1344) straipsnyje „Vilniaus rajono savivaldybėje – korupcijos šmėklos“ paskelbė tikrovės neatitinkantį ir VšĮ Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros dalykinę reputaciją žeminantį teiginį: „Agentūros veikla apgaubta paslaptimis – agentūros vadovai nepateikė nė vienos ataskaitos savivaldybių taryboms, kasmet skyrusioms lėšų „Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros“ veiklai finansuoti“, pažeidė VšĮ Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros dalykinę reputaciją;

3) įpareigoti atsakovą R. M. artimiausiose UAB „Penktas kanalas“ žinių ir „Namai. Mašinos. Valdininkai“ laidose tokiu pačiu paros metu, kokios šios laidos buvo transliuojamos, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkantį ir VšĮ Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros dalykinę reputaciją žeminantį teiginį paskelbiant tokio turinio paneigimą, o atsakovą UAB „Lietuvos ryto“ televiziją (buv. UAB „Penktas kanalas“) įpareigoti nemokamai paskelbti tokį paneigimą: „Vilniaus m. 2 apylinkės teismas sprendimu nustatė, kad „R. M. 2007-02-15 18.18 val., 21.21 val. „UAB „Penktas kanalas“ rodytoje žinių laidos reportaže „Vilniaus rajono savivaldybėje korupcijos apraiškos“ ir 2007-02-24 rodytoje laidoje „Namai. Mašinos. Valdininkai“ paskelbė tikrovės neatitinkantį ir VšĮ Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros dalykinę reputaciją žeminantį teiginį: „Pagal mane, tai vienas iš būdo, tokio pusiau legalaus pinigų plovimo“, kuris neatitinka tikrovės“;

4) įpareigoti atsakovą R. M. artimiausiame UAB „Lietuvos ryto“ televizijos (buv. UAB „Penktas kanalas“) leidžiamajame laikraštyje „Vilniaus žinios“ be komentarų paneigti tikrovės neatitinkantį ir VšĮ Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros dalykinę reputaciją žeminantį teiginį adekvačioje paskalbtam straipsniui „Vilniaus rajono savivaldybėje - korupcijos šmėklos“ vietoje išspausdinant tokio turinio paneigimą, o atsakovę UAB „Lietuvos ryto“ televiziją (buv. UAB „Penktas kanalas“) įpareigoti nemokamai paskelbti tokį paneigimą: „Vilniaus m. 2 apylinkės teismas sprendimu nustatė, kad „R. M. 2007-02-16 „UAB „Penktas kanalas“ leidžiamame laikraščio „Vilniaus žinios“ Nr. 7 (1344) straipsnyje „Vilniaus rajono savivaldybėje – korupcijos šmėklos“ paskelbė tikrovės neatitinkantį ir VšĮ Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros dalykinę reputaciją žeminantį teiginį: „Agentūros veikla apgaubta paslaptimis - agentūros vadovai nepateikė nė vienos ataskaitos savivaldybių taryboms, kasmet skyrusioms lėšų „Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros“ veiklai finansuoti“, kuris neatitinka tikrovės“;

5) priteisti iš atsakovo R. M. 10.000 Lt padarytą neturtinę žalą už tikrovės neatitinkančių bei dalykinę reputaciją pažeidžiančių duomenų paskleidimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl UAB „Lietuvos ryto“ televizijos (buv. UAB „Penktas kanalas“) transliuotoje 2007-02-15 18.18 val., 21.21 val. žinių laidos reportaže „Vilniaus rajono savivaldybėje korupcijos apraiškos“ bei dėl UAB „Penktas kanalas“ 2007-02-16 publikuotame laikraščio „Vilniaus žinios“ Nr. 7 (1344) straipsnyje „Vilniaus rajono savivaldybėje – korupcijos šmėklos“ paskelbtų tikrovės neatitinkančių ir dalykinę reputaciją žeminančių duomenų, ieškovas 2007-02-19, 2007-03-06, 2007-02-19, 2007-03-05 raštu kreipėsi tiek į R. M. su prašymu paneigti tikrovės neatitinkančius ir dalykinę reputaciją žeminančius duomenis, tiek į UAB „Penktas kanalas“ dėl tokių paneigimų transliavimo, publikavimo, tačiau atsakovai per dvi savaites nuo minėtų raštų gavimo paneigimų nepaskelbė.

Teiginys „<...> tai vienas iš būdo, tokio pusiau legalaus pinigų plovimo“ laikytinas faktu, nepramanytu įvykiu, kadangi tokius duomenis galima patvirtinti tiesos kriterijais. Toks paskleistas melagingas teiginys formuoja neigiamą visuomenės nuomonę, sudaro įspūdį, kad ieškovas kyšininkauja, „plauna pinigus“, t.y. ieškovas yra kaltinamas, padaręs BK numatytą nusikalstamą veiklą, už kurią taikytina baudžiamoji atsakomybė. Toks teiginys akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo dalykinę reputaciją ir gerą vardą.

Teiginys „Agentūros veikla apgaubta paslaptimis - agentūros vadovai nepateikė nė vienos ataskaitos savivaldybių taryboms, kasmet skyrusioms lėšų „Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros“ veiklai finansuoti“ taip pat laikytinas faktu, kadangi tokį teiginį galima patikrinti tiesos kriterijais. Šiame teiginyje formuojama žinia, jog ieškovas dirba neatsakingai, piktnaudžiauja savo padėtimi, nepateikinėja ataskaitų, t.y. nesilaiko jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Toks teiginys taip pat neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo dalykinę reputaciją, kadangi ieškovas kiekvienais metais pateikinėjo oficialias ataskaitas.

Atsakovas R. M. , paskleidęs informaciją, kuri neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo dalykinę reputaciją tyčia platino tokią informaciją, siekdamas vienintelio tikslo – sukompromituoti ieškovą, žeminant ieškovo gerą vardą. Dėl atsakovo veiksmų ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Nustatant neturtinės žalos dydį, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad atsakovo veiksmų forma – tiesioginė tyčia. Paskleistų teiginių turinys yra akivaizdžiai įžeidžiantis ir pažeidžiantis ieškovo dalykinę reputaciją, ir tai didina žalos dydį. Melagingų duomenų skleidimui buvo naudojamos visuomenės informavimo priemonės, tiek televizija, tiek laikraštis, kuriomis visuomenė linkusi pasitikėti. Paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys ne tik pažeidė ieškovo dalykinę reputaciją, tačiau taip pat pažeidė ir agentūroje dirbančių darbuotojų garbę ir orumą. Dėl atsakovo veiksmų agentūroje buvo jaučiama didelė nervinė įtampa, kadangi darbuotojai sulaukdavo daug piktų klausimų ir apkalbų iš aplinkinių. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, turėtų būti atsižvelgtą į atsakovų elgesį, nes jie nepaskelbė paneigimų (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 2 d., LR Konstitucijos 21 str., LR Visuomenės informavimo įstatymo 3 str., 4 str., CK 1.137 str. 3 d., 2.24 str. 2 d., 8 d.).

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog atsakovo R. M. UAB „Lietuvos ryto“ televizijos (buv. UAB „Penktas kanalas“) transliuotuose reportažuose išsakytas teiginys „Pagal mane, tai vienas iš būdo, tokio pusiau legalaus pinigų plovimo” nėra kategoriškas, nes šia mintimi tik iškeliamas klausimas ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, yra pareiškiamas susirūpinimas svarbiu klausimu – viešosios įstaigos vykdomos veiklos skaidrumu, skirtų lėšų tinkamu panaudojimu ir jų įsisavinimu, nes šia vieša informacija disponuojantys asmenys jos nei atsakovui, nei reportažų rengėjams nepateikė. Teismas pažymėjo, jog ši mintis išdėstyta su abejone, su nuoroda, kad tai pasisakiusiojo manymas „pagal jį“, nurodant, jog tai „pusiau legalu“, todėl iš sakinio konstrukcijos ir bendro reportažų, parengtų apie didelių sumų skyrimą įvairius projektus vykdančiam ieškovui, turinio matyti, jog juose buvo išsakytas ne kaltinimas ieškovui jam vykdant nusikalstamą veiką, o tik išsakyta nuomonė – subjektyvus požiūris į žinias ar informaciją apie ieškovo veiklą, jam skirtų lėšų panaudojimą. Teismas konstatavo, jog atsakovas UAB „Lietuvos ryto“ televizija (buv. UAB „Penktas kanalas“), transliuodamas reportažus, paisė ieškovo interesų, nes reportažai nebuvo parengti tendencingai, jais buvo siekiama išklausyti ieškovo argumentus bei gauti su problema susijusią informaciją iš kitų galimų šaltinių. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo R. M. išsakyta frazė apie ieškovą „Pagal mane, tai vienas iš būdo, tokio pusiau legalaus pinigų plovimo” laikytina nuomone, o ne žinia, konstatavo, jog ji negali būti pripažinta kaip neatitinkanti tikrovės, dėl ko šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, jog reikalavimas paneigti atsakovo R. M. išsakytą frazę taip pat atmestinas, kadangi nuomonė negali būti paneigiama. Teismas atkreipė dėmesį, jog, net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas pripažinti, jog buvo išsakyta ne nuomonė, o žinia, jos paneigimas teismine tvarka būtų negalimas, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog dėl tokio paneigimo jis kreipėsi į atsakovus ar vieną iš jų ir šie nedavė jokio atsakymo ir atsisakė tai padaryti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad tvirtinant 2002 m., 2003 m., 2004 m. metinę finansinę atskaitomybę šių įstatuose įtvirtintų nuostatų nebuvo laikomasi. Teismas iš visuotinių dalininkų susirinkimų protokolų nustatė, kad 2003-04-17 įvykusiame susirinkime buvo svarstyta ir patvirtinta finansinė atskaitomybė už 2002 metus, 2004-04-22 susirinkime – atskaitomybė už 2003 metus, 2005-04-27 susirinkime – atskaitomybė už 2004 metus. Teismas pažymėjo, jog atskaitomybės tvirtinimas už 2005 m. nereikšmingas, kadangi šis klausimas buvo svarstomas tik 2006-04-27, tai yra po to, kai atsakovas jau buvo išsakęs savo poziciją apie ieškovo veiklą, susijusią su ataskaitų savivaldybių taryboms neteikimu. Teismas iš ieškovo pranešimų dalininkams apie šaukiamus visuotinius susirinkimus, kuriuose buvo tvirtinama metinė atskaitomybė, nustatė, jog jiems apie 2003-04-17, 2004-04-22, 2005-04-27 susirinkimus buvo pranešta, tačiau jokie dokumentai, susiję su dienotvarkėje svarstomais klausimais, teikiami nebuvo. Teismas pažymėjo, jog pati ieškovo atstovė pripažino, jog finansinės atskaitomybės ataskaitos iki jų svarstymo nebuvo siunčiamos ar išduotos dalininkėms savivaldybių taryboms asmeniškai pasirašant, o buvo įteikiamos į susirinkimus atvykusiems dalininkų atstovams. Teismas iš Trakų rajono savivaldybės mero raštų nustatė, jog ieškovo 2002-2005 m. veiklos ataskaitos nebuvo užregistruotos ir svarstytos, o apie visuotinio dalininkų susirinkimo priimtus sprendimus tarybos įgaliotasis atstovas – mero pavaduotojas H. J. žodžiu informuodavo savivaldybės merą, veiklos ataskaitas atstovas gaudavo visuotiniuose dalininkų susirinkimuose. Teismas pažymėjo, jog Šalčininkų rajono savivaldybės administracija taip pat patvirtino, jog duomenų apie Šalčininkų rajono savivaldybės taryboje gautas ir užregistruotas ieškovo 2002-2005 m. veiklos ataskaitas nėra, nors jos buvo pateikiamos dalininkų susirinkimuose dalyvavusiems savivaldybės atstovams. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pranešė, jog ieškovo veiklos ataskaitos buvo įteiktos dalininkų susirinkimų posėdžių metu 2003-04-17, 2004-04-22, 2005-04-27 ir 2006-04-27, tačiau jokios informacijos apie tai, ar jos buvo perduotos savivaldybės tarybai, nepateikė. Teismas padarė išvadą, jog tiek ieškovo atstovės paaiškinimai, tiek oficialūs rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtino, jog ieškovas, pažeisdamas įstatus, nustatytu laiku ir tvarka neteikė finansinės atskaitomybės ataskaitų dalininkams, tarp kurių yra ir Šalčininkų, Trakų bei Vilniaus rajonų tarybos. Teismas konstatavo, jog Trakų, Šalčininkų ir Vilniaus rajono savivaldybių tarybose nesant užregistruotų ieškovo veiklos ataskaitų už 2002-2004 m., atsakovai pagrįstai pasisakė dėl tokių ataskaitų joms neteikimo.

„Vilniaus apygardos teismas sprendimu nustatė, kad „R. M. 2007-02-16 UAB „Penktas kanalas“ leidžiamame laikraščio „Vilniaus žinios“ Nr. 7 (1344) straipsnyje „Vilniaus rajono savivaldybėje – korupcijos šmėklos“ paskelbė tikrovės neatitinkantį ir VšĮ Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros dalykinę reputaciją žeminantį teiginį: „Agentūros veikla apgaubta paslaptimis - agentūros vadovai nepateikė nė vienos ataskaitos savivaldybių taryboms, kasmet skyrusioms lėšų „Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros“ veiklai finansuoti“, kuris neatitinka tikrovės“;

3) priteisti iš atsakovo R. M. 5.000 Lt padarytą neturtinę žalą už tikrovės neatitinkančių bei dalykinę reputaciją pažeidžiančių duomenų paskleidimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismo sprendimas šioje dalyje neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovas byloje prašė konstatuoti, kad atsakovas R. M. ir UAB „Lietuvos ryto“ televizijos (buv. UAB „Penktas kanalas“) 2007-02-16 publikuotame laikraščio „Vilniaus žinios“ Nr. 7 (1344) straipsnyje „Vilniaus rajono savivaldybėje – korupcijos šmėklos“ paskelbė tikrovės neatitinkantį ir VšĮ Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros dalykinę reputaciją žeminantį teiginį: „Agentūros veikla apgaubta paslaptimis – agentūros vadovai nepateikė nė vienos ataskaitos savivaldybių taryboms, kasmet skyrusioms lėšų „Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros“ veiklai finansuoti“. Kadangi minėta žinia buvo paskleista 2007-02-16, o ataskaita už 2006 metus buvo tvirtinama 2007-04-24, tai reiškia, jog atsakovas pasisakė dėl ieškovo ataskaitų nepateikimo už 2002 m., 2003 m., 2004 m., 2005 m. Dėl šios priežasties teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atskaitomybės tvirtinimas už 2005 m. nereikšmingas, kadangi šis klausimas buvo svarstomas tik 2006-04-27, tai yra po to, kai atsakovas jau buvo išsakęs savo poziciją apie ieškovo veiklą, susijusią su ataskaitų savivaldybių taryboms neteikimu. Šiuo atveju teismas iš esmės nesvarstė bylos dalyje dėl ataskaitų savivaldybėms pateikimo už 2005 m.

2) Iš atsakovo paskleistos žinios galima padaryti išvadą, jog ieškovas apskritai jokiais būdais – nei įstatuose nustatyta tvarka, nei kaip kitaip neteikė ataskaitų savivaldybių taryboms. Ieškovas pripažino, jog neteikė ataskaitų taip, kaip numatyta įstatuose, tačiau ataskaitos buvo įteikiamos, nepažeidžiant dalininkų teisių, ataskaitiniuose susirinkimuose. Nei vienas dalininkas ieškovui pretenzijų dėl ataskaitų nereiškė. Kitaip ataskaitų įteikimas būtų pakeistas. Ataskaitų įteikimo tvarka tenkino visus dalininkus. Be to, tarp ieškovo ir jo dalininkų santykiai pasižymi dispozityvumu, todėl ieškovas ir dalininkai galėjo elgtis taip, kaip jiems buvo patogu ir priimtina.

3) Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų tarybos yra juridiniai asmenys, kurie įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Byloje buvo nustatyta, jog visuose ieškovo ataskaitiniuose susirinkimuose dalyvavo arba savivaldybių merai, arba jų įgalioti asmenys. Taip pat buvo nustatyta, jog visi gaudavo ieškovo ataskaitas. Tai reiškia, kad ataskaitos buvo įteikiamos savivaldybių tarybų įgaliotiems asmenims. Ieškovo nuomone, ataskaitų įteikimas savivaldybių įgaliotiems asmenims yra tinkamas, jeigu su tokiu įteikimu sutinka ieškovo dalininkai. Ta aplinkybė, jog ataskaitos nebuvo įgaliotinių registruojamos savivaldybėje, nėra reikšminga aplinkybė byloje, kadangi byloje ginčijamas tik pats įteikimo ar neįteikimo faktas. Ieškovo nuomone, teismo išvada, jog Trakų, Šalčininkų ir Vilniaus rajono savivaldybių tarybose nesant užregistruotų ieškovo veiklos ataskaitų už 2002-2004 m., atsakovai pagrįstai pasisakė dėl tokių ataskaitų joms neteikimo, yra nepagrįsta.

4) Viešosios įstaigos vadovas turi parengti ir pateikti eiliniam visuotinam dalininkų susirinkimui praėjusių metų viešosios įstaigos veiklos ataskaitą, kuri yra vieša. Tai reiškia, jog bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu viešoji įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje ar kitais įstatuose nurodytais būdais su šia ataskaita susipažinti. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai, prieš paskleidžiant ginčo žinią, būtų kreipęsis į ieškovą dėl ataskaitos pateikimo. Savo smalsumą atsakovas laisvai galėjo patenkinti arba ieškovo būstinėje, arba VĮ Registrų centras, tačiau to nepadarė. Dėl šių aplinkybių atsakovo teiginys „Agentūros veikla apgaubta paslaptimis – agentūros vadovai nepateikė nė vienos ataskaitos savivaldybių taryboms, kasmet skyrusioms lėšų „Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros“ veiklai finansuoti“ turėtų būti vertinamas kaip tyčia paskleista žinia, turint tikslą pažeminti ieškovo dalykinę reputaciją. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas R. M. , skleisdamas įsitikinimus, buvo sąžiningas – reiškė nuomonę, kurią susidarė pagrįstai ir iš esmės neiškraipydamas jam prieinamos informacijos.

Apeliacinis skundas atmestinas. Civilinės atsakomybės už dalykinės juridinio asmens reputacijos pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas, todėl kiekvienu atveju sprendžiama, ar paskleisti duomenys (informacija), ar tik pareikšta nuomonė, kuri nesukelia civilinės atsakomybė pasekmių. Žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (pagrįsti) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 dalis). Žiniai taikomas tiesos kriterijus, o nuomonei nėra taikomas tiesos kriterijus, jos neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis tikrais faktais ir būti reiškiama etiškai.

Teismas, nustatydamas faktą, ar paskleistos žinios žemina ieškovo dalykinę reputaciją, turi vadovautis ne subjektyvia byloje dalyvaujančių asmenų nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus. Lietuvos teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio. Teismas turi įvertinti aplinkybes dėl teiginių kategoriškumo, jų autoriaus susirūpinimo svarbiu klausimu. Teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tuo pateikiant asmens subjektyvų požiūrį į faktus, bet ne žinią.

Konkuruojant dviem teisėms - teisei į saviraiškos laisvę ir teisei į asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos apsaugą - svarbu nustatyti teisingą pusiausvyrą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis) tarp šių teisių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo visus byloje pateiktus įrodymus, ginčijamus teiginius vertino jų pasakymo kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, atribojant žinią ir nuomonę dėl ginčijamų teiginių pateikti išsamiai ir apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Aplinkybės, kad pats ieškovas pripažino, jog finansinės atskaitomybės ataskaitos iki jų svarstymo nebuvo siunčiamos ar išduotos dalininkėms savivaldybių taryboms asmeniškai pasirašant, o buvo įteikiamos į susirinkimus atvykusiems dalininkų atstovams, atitinka atsakovo R. M. išsakytai nuomonei: „Agentūros veikla apgaubta paslaptimis – agentūros vadovai nepateikė nė vienos ataskaitos savivaldybių taryboms, kasmet skyrusioms lėšų „Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros“ veiklai finansuoti“, kuri buvo išsakyta etiškai, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į atsakovo išsakytą nuomonę dėl ieškovo veiklos.

Šiuo atveju teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, ar ieškovas teikė ataskaitas savivaldybių taryboms, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo svarstyti aplinkybių dėl ieškovo atskaitomybės tvirtinimo dalininkų susirinkimuose. Aplinkybės, kad į susirinkimus atvykusiems dalininkų atstovams buvo įteikiamos ieškovo ataskaitos, neturi teisinės reikšmės atsakovo R. M. išsakytai nuomonei, kuriai nėra taikomas tiesos kriterijus, nes pats apeliantas apeliaciniame skunde pripažino, kad neteikė veiklos ataskaitų savivaldybių taryboms.

Tai, kad ieškovas nesutinka su atsakovo pareikšta nuomone, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ieškovo ginčijamoje dalyje, nes šiuo atveju atsakovo R. M. išsakyta nuomonė nepažeidė teisingos pusiausvyros tarp teisės į saviraiškos laisvę ir teisės į asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos apsaugą.

Aplinkybės, kad nei vienas iš ieškovo dalininkų pretenzijų dėl ataskaitų ieškovui nereiškė, neužkirto kelio atsakovui R. M. išsakyti savo nuomonę ginčijamu klausimu, todėl teisėjų kolegija nevertina argumentų dėl ieškovo ir ieškovo dalininkų elgesio, nes tai neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.

Pats ieškovas kritiškai nevertina savo elgesio: aplinkybės, kai ataskaitos buvo įteikiamos savivaldybių tarybų įgaliotiems asmenims, sudarė sąlygas formuotis atsakovo R. M. išsakytai nuomonei: „Agentūros veikla apgaubta paslaptimis – agentūros vadovai nepateikė nė vienos ataskaitos savivaldybių taryboms, kasmet skyrusioms lėšų „Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros“ veiklai finansuoti“. Aplinkybės, kad ieškovo ataskaitos nebuvo registruojamos savivaldybių tarybose, turėjo tiesioginę įtaką atsakovo išsakytai nuomonei susiformuoti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Trakų, Šalčininkų ir Vilniaus rajono savivaldybių tarybose nesant užregistruotų ieškovo veiklos ataskaitų už 2002-2004 m., atsakovas pagrįstai pasisakė, išsakydamas nuomonę, dėl tokių ataskaitų joms neteikimo.

Aplinkybės dėl to, ar atsakovai kreipėsi į ieškovą dėl ataskaitos pateikimo, neturi teisinės reikšmės atsakovo R. M. išsakytai nuomonei: „Agentūros veikla apgaubta paslaptimis – agentūros vadovai nepateikė nė vienos ataskaitos savivaldybių taryboms, kasmet skyrusioms lėšų „Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros“ veiklai finansuoti“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas R. M. , reikšdamas nuomonę, buvo sąžiningas, nes jo nuomonė susidarė pagrįstai ir nebuvo iškraipyta jam prieinama informacija, nes atsakovas R. M. siekė atkreipti dėmesį į aktualią problemą dėl viešojo juridinio asmens veiklos. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas piktnaudžiavo teise reikšti nuomonę.

Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad būtų pažeista ieškovo (kaip viešojo juridinio asmens) dalykinė reputacija, nes nėra faktų sudėties, kuriai esant ginama juridinio asmens dalykinė reputacija.

Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai, neturintys teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, tinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje ir turi pareigą atlyginti atsakovui jo patirtas 1190 Lt bylinėjimosi išlaidas (21 t., b.l. 115,116), kurių dydis neviršija maksimalių priteistinų sumų už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p., 8.18 p., 9 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo VšĮ Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūros 1190 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. M. naudai.