Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Double Vee“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ ieškinį atsakovui UAB „Double Vee“ dėl 2009-05-15 susitarimo pripažinimo negaliojančiu, nesumokėto nuomos mokesčio, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-01-19 sprendimu ieškinį tenkino pilnutinai; pripažino negaliojančiu 2009-05-15 Susitarimą, sudarytą tarp ieškovo VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ ir atsakovo UAB „Double Vee“, kuriuo 40 procentų buvo sumažintas atsakovo UAB „Double Vee“ mokėtinas nuomos mokestis, t. y. iki 144 Lt su PVM už 1 kv.m per mėnesį (iš viso su PVM 720 Lt per mėnesį); išieškojo iš atsakovo UAB „Double Vee“ ieškovo VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ naudai 1 707,54 Lt nesumokėtą nuomos mokestį, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2009-09-08 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 182 Lt žyminį mokestį; išieškojo iš atsakovo UAB „Double Vee“ valstybės naudai 17,37 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas pilnutinai. 2008-09-29 viešo konkurso būdu ir Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties pagrindu, ieškovas atsakovui išnuomavo negyvenamąsias patalpas, esančias Rodūnios kelias 2, Vilniuje už 240 Lt su PVM už 1 kv.m per mėnesį (kas sudaro 1 200 Lt) nuomos mokestį, tačiau 2009-05-15 tarp šalių buvo pasirašytas Susitarimas prie minėtos sutarties, kuriame buvo susitarta, kad: 1) nuompinigių dydį atsakovui sumažinti 40 procentų, t. y. iki 144 Lt su PVM už 1 kv.m per mėnesį (kas sudaro 720 Lt); 2) sumažintą nuomos mokestį atsakovui leisti mokėti nuo 2009-05-01 iki tol, kol pas ieškovą bus pasiekti 2008 m. I ketvirčio išvykstančių keleivių rodikliai, bet ne ilgiau kaip iki 2010-12-31; 3) įpareigoti ieškovą per tris darbo dienas raštu pranešti atsakovui apie pasiektus 2008 m. išvykstančių keleivių rodiklius, t. y. darytina išvada, jog šalys šiuo Susitarimu iš esmės pakeitė 2008-09-29 Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties sąlygas dėl nuomos mokesčio dydžio bei mokėjimo tvarkos, ženkliai sumažinant minėtą nuomos mokestį. Teismas sutiko su ieškovo argumentas apie tai, jog šiuo ginčo Susitarimu buvo pažeistos imperatyviosios teisės normos bei viešasis interesas, kadangi ieškovas, valdydamas Valstybės materialųjį turtą patikėjimo teise, turi įstatyminę pareigą Valstybės turtą tausoti, jo nešvaistyti ir racionaliai jį tvarkyti, todėl pripažintina, kad 2009-05-15 ginčo Susitarimas, kuriuo buvo pakeista esminė 2008-09-29 Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties sąlyga, t. y. sumažinta patalpų nuomos kaina, prieštarauja ne tik viešojo konkurso, kurio laimėtojas nustatomas pagal didžiausios pasiūlytos kainos (t. y. nuompinigių sumos) kriterijų, esmei, bet ir racionalumo, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, be to, iš esmės prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir pažeidžia viešąjį interesą, todėl minėtas ginčo Susitarimas turi būti pripažintas negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai išaiškino ir pritaikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, konstatavo, jog ieškovo ginčijamu šalių 2009-05-15 susitarimu buvo iš esmės pakeistos 2008-09-29 Valstybinio materialiojo turto nuomos sutarties, sudarytos konkurso būdu, sąlygos, todėl teismas pripažino šį susitarimą negaliojančiu CK 1.5, 1.80 str. numatytais pagrindais.

CK 1.80 str. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Nagrinėjamoje byloje teismas turėjo išanalizuoti ir įvertinti, ar įstatymo ir Vyriausybės nutarimo normos, kurioms, ieškovo vertinimu, prieštarauja susitarimas, yra imperatyvios. Nesant aiškių nurodymų, kad CK norma yra imperatyvi, reikėtų vadovautis jos aiškinimo principais, nurodytais CK 1.9 str. 3 d. Svarbu nustatyti normos tikslus ir uždavinius. Imperatyvios teisės normos nustatomos siekiant apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius ir uždrausti jiems laisvai disponuoti savo galimybėmis, t. y., ar yra pakankamo pagrindo teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokio turinio sandorius negaliojančiais. Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal CK 1.80 str. būtina nurodyti ne tik šį straipsnį, bet ir konkrečią imperatyvią įstatymo normą, kuriai sandoris prieštarauja.

Ieškovas nurodė, kad susitarimas, kuriuo 40 procentų buvo sumažintas atsakovo mokėtinas nuomos mokestis, prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 str. nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-14 nutarimui Nr. 1524 „Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos“. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 str. normos įtvirtina valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo principus – visuomenės naudos, šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo, šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo, šis principas reiškia, kad savivaldybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas bei viešosios teisės, šis principas reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir savivaldybės turtu nustatytais atvejais ir būdais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-14 nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ normos įtvirtina valstybės ir materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 str. normos, nei paminėto Vyriausybės nutarimo normos nėra imperatyvios ir nedraudžia pakeisti šalių susitarimu valstybinio turto nuomos sutarties, sudarytos konkurso būdu, sąlygas; tai, kad sutartyje nėra numatyta normos, leidžiančios šalių susitarimu keisti sutarties, sudarytos konkurso būdu sąlygas, negali būti vertinama, kaip imperatyvus draudimas keisti tokios sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais dėl CK 6.487 str. 5 d. normos aiškinimo. Šalių sutartyje įtvirtinta turto nuomotojo pareiga nekeisti sutarties sąlygų, jeigu sutartis būtų atnaujinta, nepaneigia sutarties šalių teisės sutarties galiojimo metu keisti nuomos mokestį, jeigu šalių sutartis ar įstatymai nenustato ko kita; įsipareigojimas nekeisti sutarties sąlygų jos atnaujinimo atveju negali būti aiškinamas plečiamai, kaip draudimas keisti šalių susitarimu turto nuomos mokestį apskritai. Ginčijamu susitarimu sumažintas nuomos mokestis taip pat nepažeidžia nuompinigių už valstybės materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006-06-07 įsakymu Nr. D1/322-1K/206, nuostatų.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka taip pat su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovo ginčijamas 2009-05-15 susitarimas, kuriuo 40 procentų buvo sumažintas atsakovo UAB „Double Vee“ mokėtinas nuomos mokestis, pažeidė viešąjį interesą; teismas motyvavo, kad ieškovas, valdydamas valstybės turtą patikėjimo teise, turėjo įstatyminę pareigą valstybės turtą tausoti, jo nešvaistyti ir racionaliai jį tvarkyti. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinio kodekso normos nepateikia viešojo intereso sąvokos. Teismų praktikoje viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, pripažino faktą, kad tuo metu, kai atsakovas kreipėsi dėl nuomos sutarties sumažinimo (2009-03-10), oro uoste ženklai sumažėjo skrydžių bei išvykstančių keleivių kiekiai, kas turėjo tiesioginės įtakos atsakovo bendrovės veiklai, susijusiai su bagažo pakavimo paslaugų teikimu. Atsakovo pasiūlymas buvo analizuojamas ieškovo komerciniame skyriuje (posėdžio protokolas, b.l. 29). Susitarimas dėl nuomos mokesčio sumažinimo buvo sudarytas nuo 2009-05-01 iki tol, kol tarptautiniame oro uoste bus pasiekti 2008 m. I ketvirčio išvykstančių keleivių rodikliai, bet neilgiau kaip iki 2010-12-31; atsakovas įsipareigojo apie tai pranešti ieškovui (b.l. 30), t. y. šalys susitarė dėl laikinojo nuomos mokesčio sumažinimo, įtraukė į susitarimą atitinkamus saugiklius, neleidžiančius atsakovui piktnaudžiauti nuomos mokesčio sumažinimu. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinas valstybės turto nuomos kainos sumažinimas, atsižvelgiant į tam tikras objektyvias ekonomines sąlygas, buvo neracionalus, pažeidė turto nuomotojo pareigą nešvaistyti jam patikėto valstybės turto, protingumo bei sąžiningumo principus arba pamatines Konstitucijos saugomas vertybes.

Atsakovas patyrė 1 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas, atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11, 8.18 punktuose numatytų rekomendacijų, priteisia atsakovui 1 000 Lt atstovavimo išlaidų bei 182 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (CPK 93, 98 str.).

Iš ieškovo priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 110) valstybės biudžetui (CPK 79, 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ ieškinį atsakovui UAB „Double Vee“ dėl 2009-05-15 susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Double VEE“ iš ieškovo VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ 182 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ir 1 000 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, iš viso 1 182 Lt (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ 8,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).