Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimu (toliau – nutarimas) atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal M. G. pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. spalio 10 d. apie 23.40 val. asmenys, gyvenantys bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kėlė triukšmą, kuris pasireiškė trankios muzikos leidimu, trenksmais į grindis ir kt. Nutarime nurodyta, kad nagrinėjant M. G. pareiškimą buvo apklausta J. Č., E. G., policijos pareigūnai L. P. ir E. V., išklausytas pareiškėjo pateiktas garso – vaizdo įrašas, tačiau nepavyko nustatyti liudytojų, kurie būtų patvirtinę triukšmo faktą, bei nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kad buvo įvykdytas administracinis nusižengimas, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nebuvo pradėta (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio l punktas).

Nesutikdamas su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimu M. G. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nutarimas yra absoliučiai nepagrįstas. Nurodė, kad nutarime nevertinama J. Č. apklausos metu nurodyta aplinkybė, kad triukšmas buvo girdimas, tačiau negalėjo patvirtinti, kad iš (duomenys neskelbtini) buto. Atkreipia dėmesį, kad jis tyrėjos nebuvo papildomai apklaustas bei kad tyrėja ignoravo jo pateiktą informaciją, kad jai pateiktos garso – vaizdo medžiagos turinys yra geriau girdimas jį perklausant įrašus padariusiame įrenginyje. Pareiškėjo teigimu, tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaimyno iš (duomenys neskelbtini) buto – E. G. kaltę dėl triukšmo kėlimo, todėl prašo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. I. 2017 m. spalio 27 d. nutarimą panaikinti.

Teismo posėdyje M. G. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bute gyvenantis kaimynas sistemingai pažeidinėja jo teisę į ramybę nakties metu, kiekvieną naktį kelia triukšmą, o atvykusiems policijos pareigūnams nepavyksta užfiksuoti triukšmo fakto, kadangi kaimynas neatidaro durų bei stebi per langą vaizdą kieme, o pamatęs atvykstančius pareigūnus, muziką išjungia. Dėl nuolatinio naktinio triukšmo naktį gali miegoti tik su ausų kištukais. Triukšmą iš (duomenys neskelbtini) buto gali girdėti tik jis, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) buto apačioje, bei kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto, gyvenantys virš (duomenys neskelbtini) buto. Šoninių kaimynų (duomenys neskelbtini) buto gyventojai neturi.

M. G. skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Teismas pažymi, kad konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Kaip matyti iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, atsisakymas pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra pagrįstas konkrečiais argumentais, kuriuos patvirtina byloje esantys dokumentai. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad policijos informacinėje sistemoje ,,Polis“ 2017 m. spalio 10 d. 23.50 val. registruotas M. G. pranešimas dėl to, kad kaimynų leidžiama garsi muzika trukdo ilsėtis. M. G. pareiškime, kuris iš jo buvo priimtas 2017 m. spalio 11 d. 00.27 val., nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d. apie 23.40 val. asmenys, gyvenantys bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kėlė triukšmą, kuris pasireiškė trankios muzikos leidimu, trenksmais į grindis. Pareiškimu M. G. prašė bausti atsakingą asmenį ANK nustatyta tvarka. Triukšmo faktą patvirtino M. G. motina D. G. 2017 m. spalio 17 d. apklausos protokole. Pareiškimo tyrimo metu apklaustas (duomenys neskelbtini) bute gyvenantis E. G. nurodė, kad nuo 2017 m. spalio 10 d. 21.00 val. iki 2017 m. spalio 11 d. 02.40 val. nebuvo namuose, todėl savo bute tikrai negalėjo triukšmauti. (duomenys neskelbtini) bute gyvenanti J. Č. apklausos maetu nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d. vėlai vakare ir visą naktį buvo vos girdimas žemų muzikos dažnių bumbsėjimas name, tačiau nurodė negalinti patvirtinti, kad tie garsai sklido iš (duomenys neskelbtini) buto. J. Č. taip pat pažymėjo, kad dėl (duomenys neskelbtini)buto gyventojų jokių nusiskundimų neturi, iš (duomenys neskelbtini) buto nė karto nėra girdėjusi triukšmo ar trankios muzikos. Pagal M. G. pranešimą dėl keliamo triukšmo į jo gyvenamąją vietą nuvykę policijos pareigūnai L. P. ir E. V. apklausos protokoluose nurodė, kad negirdėjo jokio triukšmo iš (duomenys neskelbtini) buto, šio buto durų niekas neatidarė, o iš pareiškėjo M. G. pateikto vaizdo-garso įrašo taip pat negirdėjo triukšmo.

Įvertinusi surinktus duomenis, institucija priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir toks sprendimas, teismo vertinimu, yra pagrįstas. M. G. pranešime bei pareiškime nurodytos aplinkybės buvo tikrintos visomis įmanomomis priemonėmis – triukšmo faktą tikrino į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai, buvo apklaustas pareiškėjas bei kartu su juo gyvenanti jo motina, asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute – E. G. bei virš jo (duomenys neskelbtini) bute gyvenanti kaimynė J. Č., perklausytas bei peržiūrėtas pareiškėjo pateiktas vaizdo-garso įrašas. Tik pats pareiškėjas bei kartu su juo gyvenanti motina patvirtino, kad 2017 m. spalio 10 d. apie 23.40 val. iš buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), sklido triukšmas. Daugiau nė vienas iš apklaustų asmenų triukšmo fakto nepatvirtino. Apklausti kitus name gyvenančius kaimynus būtų netikslinga, kadangi pats pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buto gyventojai šoninių kaimynų neturi, todėl triukšmas galėjo būti girdimas tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butuose. Kadangi D. G. yra artimas pareiškėjui asmuo, galimai suinteresuota bylos baigtimi, remtis vien pareiškėjo ir D. G. nurodomomis aplinkybėmis priimant procesinį sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo būtų neobjektyvu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tyrimo medžiagoje nebuvo gauta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo nurodytu laiku ir vietoje buvo keliamas triukšmas ir kad jį kėlė konkretus asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nesant veikos pavojingumo, veika negali būti laikoma nusižengimu ANK prasme. ANK 591 straipsnio 1 punktas numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šiuo konkrečiu atveju institucijos atstovas atliko tyrimą – tikslino informaciją ir tik po to priėmė sprendimą. Institucija nenustatė administracinio nusižengimo požymių. Su tokia pozicija sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Teisme išklausius pareiškėjo paaiškinimus, išnagrinėjus bylos medžiagą matyti, jog iš bylos duomenų negalima daryti pagrįstos išvados, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, todėl šiuo atveju pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. G. skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.