- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-12-28
- Bylos Nr.
- ATP-663-114/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-04243-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Smolskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Smolskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo R. U. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. U. už tai, kad ši 2011 m. birželio 22 d. apie 13 val. 28 min. mieste, (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, neišėmė iš automobilio kuro užpylimo įtaiso ir jį važiuodama nutraukė, apie eismo įvykį policijos neinformavo ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu sugadintas užpylimo įtaisas. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 231.1, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-16 nutarimu R. U. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 100 Lt bauda. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties. Teismas konstatavo, kad R. U. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes automobilį vairavo blaivi ir turėdama teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Apie nutrauktą užpylimo įtaisą ji pranešė degalinės operatoriui ir tuomet nuvažiavo, galvodama, kad apie įvykį pranešė. Pasišalinimas iš įvykio vietos gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai. Šiuo atveju nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, tai yra nėra subjektyviosios pusės.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-16 nutarimą ir priimti naują nutarimą. Institucijos nuomone, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena nutraukta nepagrįstai. R. U. pajuto smūgį, suprato ir matė, kad kuro užpylimo įtaisas nutrauktas, tačiau policijai apie eismo įvykį nepranešė. Taip ji neįvykdė KET 234 punkte numatytos pareigos, todėl ji padarė veiką, už kurią atsakomybė numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pažymėjęs (pvz., nutartis N575-2179/2009), kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. U. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. LVAT (nutartis Nr. N444-2387/2010) nurodė, kad atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės (pakanka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė). Todėl, Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pažeidimo vietos schema, paaiškinimais, nuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.
R. U. pirmosios instancijos teismo nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teisena nutraukta.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. U. vairuodama transporto priemonę nesilaikė visų atsargumo priemonių, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, neišėmė iš automobilio kuro užpylimo įtaiso ir važiuodama jį nutraukė, dėl ko kuro užpylimo įtaisas buvo apgadintas, t.y., ji sukėlė eismo įvykį. Pirmosios instancijos teismo nutarimu ji pagrįstai buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Ginčo dėl nurodyto administracinio teisės pažeidimo nėra. Institucija nesutinka su administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teisenos nutraukimu.
R. U. neneigė nutraukusi kuro užpylimo žarnos, tačiau tvirtino neturėjusi tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nutraukusi kuro užpylimo žarną, ji paskambino telefono numeriu, kuriuo reikia skambinti, kai negrąžinami pinigai. Operatorė pasakė, kad praneš kam priklauso. Pretenzijų jai neturėjo. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-06-22 buvo gautas pranešimas, kad mieste esančioje degalinėje įvyko eismo įvykis. Nuvykus į degalinę, degalinės operatorius V. P. paaiškino, kad atvykęs į degalinę rado sugadintą degalinės Nr. 1 užpylimo įtaisą. Peržiūrėjus vaizdo įrašo medžiagą, buvo matyti, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neišėmė kuro užpylimo įtaiso ir važiuodamas jį nutraukė. Automobilį vairavo šviesių plaukų moteris. Ji padėjo sugadintą įtaisą į vietą ir apie įvykį nepranešusi nuvažiavo (b.l. 3). Iš liudytojo V. P., dirbančio UAB „Lietuva Statoil“ operatoriumi – pardavėju, paaiškinimo matyti, kad jis atvykęs į degalinę, rado sugadintą degalų užpylimo žarną Nr. 1. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matėsi, kad tą pačią dieną automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė kuro užpylimo žarną. Padaryta turtinė žala (b. l. 5).
Įvertinus paminėtus įrodymus, matyti, kad R. U. neabejotinai sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. Nukentėjusio asmens įvykio vietoje nebuvo. Todėl R. U., vykdydama KET reikalavimus, apie eismo įvykį privalėjo pranešti policijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad KET numato galimybę į eismo įvykio vietą nekviesti policijos, tačiau esant KET 232 punkte numatytoms sąlygoms. Pagal KET 232 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Pažymėtina, kad R. U., būdama atidi ir rūpestinga, didelį vairavimo stažą turinti vairuotoja, privalėjo suvokti, jog padarė eismo įvykį ir vykdyti imperatyvias Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, tačiau to nedarė. Kaip jau minėta, eismo įvykio vietoje nebuvo turto, kuris buvo apgadintas, savininko ar jo įgalioto atstovo. Tokiu atveju į įvykio vietą turėjo būti kviečiama policija, o su eismo įvykiu susiję dalyviai privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau R. U. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pastebėtina ir tai, kad R. U. nurodė, jog apie tai, kad apgadino kuro užpylimo įrenginį, pranešė telefonu degalinės operatorei. Tačiau tai jos nuo KET numatytų pareigų neatleidžia. Tokiu atveju R. U. turėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti į eismo įvykio vietą atvykstančio degalinės atstovo. Tačiau to nepadarė. Į eismo įvykio vietą atvykęs degalinės operatorius V. P. degalinėje rado tik sugadintą kuro užpylimo įtaisą, tačiau eismo įvykį sukėlusio asmens nebuvo. Jis buvo nustatytas peržiūrėjus vaizdo įrašą. Tad konstatuotina, jog R. U., suvokdama, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą, pažeisdama KET 234 punkto reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė, įvykio vietoje nepasiliko, todėl padarė ne tik pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, bet ir pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė.
Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo bylos teisena nutraukta, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. R. U. pripažįstama kalta padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, taip pat į pažeidėjos asmenybę, kad R. U. administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą R. U. skirtinos sankcijoje numatytos minimalaus dydžio nuobaudos.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas R. U. nubaudimo klausimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, paskyrė tinkamo dydžio baudą, kuri leis įgyvendinti ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus, todėl keisti ją pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:
R. U. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 (vieno šimto) litų bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 (trijų tūkstančių) Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, R. U. galutinę nuobaudą paskirti 3000 (trijų tūkstančių) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.