- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 1-20-633/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Civilinis ieškovas
- Z. R.
- Kaltinamasis
- V. I.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui A. F., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Z. R., gynėjui advokatui V. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
V. I., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, iki suėmimo dirbęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (buvę teistumai išnykę),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. I. 2013-06-15 apie 03.40 val. Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., J. Basanavičiaus gatvėje, - viešoje vietoje, įžūliu ir vandališku elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, - tyčia atkabino geležinkelio pervažos su pakeliamuoju užtvaru atsarginį užtvarą laikančią grandinę, rankomis išstūmė į gatvės važiuojamąją dalį šį atsarginį užtvarą, į kurį trenkėsi ir buvo apgadintas gatve atvažiavęs R. R. vairuotas Z. R. priklausantis automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko nukentėjusioji Z. R. patyrė 2088 litų žalos, tuo jis taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais kaltinamasis V. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamasis V. I. teisiamajame posėdyje pareiškė kaltu prisipažįstantis visiškai, gailisi, viešai atsiprašė nukentėjusiąją. Apie įvykį paaiškino, kad apgirtęs nuo vakare vartoto alkoholio naktį ėjo per geležinkelio pervažą ieškodamas pakeleivingo automobilio, kad grįžti į namus. Pamatęs atsarginį užtvarą, nusprendė juo užtverti važiuojamą dalį, kad automobiliai sustotų ir kas nors jį paimtų pavėžėti. Jis išstūmė užtvarą į gatvę, tačiau automobilių dar nebuvo. Jam paėjus keliasdešimt metrų, išgirdo trenksmą, - sugrįžęs pamatė, kad miesto centro link važiavęs automobilis AUDI atsitrenkęs į jo išstumtą užtvarą ir yra apgadintas jo stogas, priekinis stiklas, daugiau nepastebėjęs. Vairuotojas iškvietė policiją, jis taip pat laukė, iš bokštelio buvo išėjęs pervažos budėtojas.
2. Nukentėjusioji Z. R. paaiškino, kad yra apgadinto automobilio savininkė, įvykio naktį juo važinėjo sūnus į RF Kaliningrado sritį, automobilis išvyko sveikas. Grįžęs į namus ryte sūnus pasakė, kad jam privažiuojant Kybartuose prie geležinkelio pervažos, nepažįstamas girtas vyras išstūmė atsarginį jos užtvarą į gatvę ir jis, sūnus, į jį atsitrenkė, įvykį matė pervažos budėtojas, kurio duomenis sūnus buvo užsirašęs, sūnus iškvietė policiją.
3. Liudytojas R. R. paaiškino, jog įvykio metu vairavo mamos automobilį AUDI, vienas važiavo Kybartuose miesto centro link, leistino 50 km/val. greičio neviršijo, buvo įjungęs artimąsias žibintų šviesas. Bevažiuodamas netikėtai pamatė, kad jo automobilio link į gatvės važiuojamąją dalį judą pakeliamasis pervažos užtvaras iš vamzdžio konstrukcijos, kaltinamasis jį išstūmęs į gatvę, pats ėjo tolyn. Pamatęs užtvarą, jis iš karto stabdė, tačiau sustoti nespėjo ir atsitrenkė į užtvarą, kuris apgadino variklio dangtį, priekinį stiklą, stogą, keletą vidaus apdailos detalių. Jis matė, kad toliau link muitinės paėjęs kaltinamasis, buvęs neblaivus, prašėsi pas paskui sustojusius vairuotojus jį parvežti į Vilkaviškį. Jis iškvietė policiją, pats pasisiūlė kaltininką pavežti, norėdamas kad šis nepasišalintų iki policijos atvykimo. Įvykio aplinkybes turėjo matyti pervažos budėtojas, nes buvo išėjęs iš bokštelio.
4. Liudytojas K. D. paaiškino, kad įvykio metu buvo Kybartų geležinkelio pervažos J. B. gatvėje budėtojo bokštelyje, išgirdo, kad kažkas atkabino ir paleido metalinę grandinę, kuria buvo prikabintas atsarginis užtvaras, per langą pamatė, kad užtvaras atkabintas, pastumtas ir sukasi į gatvės važiuojamąją dalį muitinės posto link, o nuo jo ta pačia kryptimi toliau eina kaltinamasis, kuris buvo akivaizdžiai girtas. Praėjo apie 2 min., kol jis išėjo į aikštelę ir nulipo žemyn, tuomet nuo muitinės atvažiavęs automobilis, nors ir stabdė, tačiau vis tiek atsitrenkė į pasisukusį ta kryptimi užtvarą ir buvo apgadintas, matė sutrūkusį stiklą, įlenktą stogą. Smūgio metu kaltinamasis, jo vertinimu, jau buvo nuėjęs apie 20 m.
5. 2013-06-17 Vilkaviškio rajono policijos komisariato pažymoje užfiksuoti tokie automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai : variklio dangtis, priekinis stiklas, priekinis dešinys sparnas, priekinė stogo dalis (b. l. 4-5).
6. 2013-06-17 kilnojamo turto – automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje Nr. 30609 nustatyta, kad nuostolis dėl jo apgadinimo nagrinėjamo įvykio metu yra 2088 Lt (b. l. 7-28).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Visi teisiamajame posėdyje patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys teismo pripažįstami aukščiau aprašytų kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis iš esmės dėl chuliganiškų paskatų, nors ir veikiamas pateisinamo susirasti pakeleivingą transporto priemonę, kad grįžti į namus, tyčia atkabino ir išstūmė į gatvę metalinės konstrukcijos atsarginį pervažos užtvarą, į kurį atsitrenkė ir buvo esmingai apgadintas gatve atvažiavęs nukentėjusios automobilis, dėl tyčinio techninio autoįvykio sukėlimo ir svetimo turto sužalojimo kaltinamasis tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusios turtą (automobilį) sužalojo būtent kaltinamasis, tyčia išstumdamas į gatvę eismo saugumui grėsmę kėlusį metalinį pervažos užtvarą. Kaltinamasis suvokė, kad jis tuo sukuria akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, jo dalyvių turtui, sveikatai ir net gyvybei, ir, kaip rodo jo elgesio visuma, ir norėjo taip elgtis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (atkabino nuo grandinės ir išstūmė į gatvės važiuojamąją dalį atsarginį pervažos užtvarą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių (nukentėjusios automobilio apgadinimo) atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, viešas tyčinis eismo saugumo sutrikdymas tokiu pavojingu būdu ir to pasekmėje įvykęs nukentėjusios automobilio apgadinimas, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai ir vandališkai elgėsi miesto pagrindinėje gatvėje, muitinės su Rusijos Federacija prieigose, kur vyksta beveik nuolatinis transporto ir žmonių judėjimas, tiesiogiai matant pervažos budėtojui, be to, čia bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę didelį nepatogumą, emocinį šoką ir pan., kaltinamojo veiksmai realiai sutrikdė eismą (susidarė transporto priemonių spūstis), sukėlė šoką nukentėjusios automobilio vairuotojui, todėl spręstina, jog kaltinamasis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusios turtui ir jo naudotojui, bet ir pačiai aplinkai, - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja kiek didesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 284 str. 1 d.) dispozicijoje, kadangi kaltinamojo įžūlūs ir vandališki veiksmai nustatytoje bylos situacijoje kėlė realų ir didelį pavojų ne tik nukentėjusios turtui, tačiau ir neapibrėžtam ratui visų kitų eismo dalyvių, ir ne tik jų turtui (transporto priemonėms, kroviniams ir t.t.), bet ir žmonių sveikatai ir netgi gyvybei. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama, kaip jau buvo teismo konstatuota, kaltinamasis veikė iš esmės iš chuliganiškų paskatų, kas jo elgesį charakterizuoja kaip labiau pavojingą ir baustiną griežčiau.
Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiama, nei neigiama : kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas nebe pirmąjį kartą, nors keletas, tame tarpe ir už analogiškas veikas, anksčiau buvusių teistumų jau yra išnykę, tačiau pats jų buvimo faktas kaltinamąjį charakterizuoja labiau iš neigiamos pusės, be to, kaltinamasis nusikaltimo metu turėjo dvi galiojusias administracines nuobaudas, kita vertus, iki sulaikymo jis registravosi Darbo biržoje, epizodiškai dirbo, iš to ir pragyveno.
Teismas kvalifikuoja kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą kaltu ir pareikštą gailėjimąsi dėl savo veiksmų, taip pat viešą nukentėjusios atsiprašymą teisme (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kartu teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe jo buvusį apsvaigimą nuo alkoholio nusikaltimo įvykio metu, kuris, kaip teismas sprendžia iš paties kaltinamojo pareiškimo teisiamajame posėdyje ir nusikaltimo įvykio eigos, tiesiogiai ir nulėmė jo apsisprendimą nusikalsti (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Toliau teismas sprendžia, jog didesnis nei rūšinis nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnis kartu su esmine atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir kai kuriais aukščiau minėtais neigiamais asmenybės aspektais bausmės individualizavimo kontekste persveria reikšmę atsakomybę lengvinančios aplinkybės su minėtu teigiamu asmenybės aspektu. Todėl teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia kaltinamajam kiek didesnio nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytas jos vidurkis arešto bausmės paskyrimą.
Teismas sprendžia, jog nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 55 str., ir kaltinamajam neskirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, teismo vertinimu, švelnesnių įstatymo sankcijoje numatytų bausmių kaltinamajam paskyrimas nebūtų pakankamas bausmės tikslams pasiekti ir teisingumui įvykdyti. Bausmės dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas, šioje byloje nustatytas ir aukščiau aprašytas faktines aplinkybes, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją (vidurkis – 52 paros) nustatytinas 63 paros. Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme) visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties asmenybei bei pavojingumo visuomenei laipsniui.
Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Skirti baudžiamojo poveikio priemones kaltinamajam faktinio pagrindo byloje nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 ir 2 d. d., į skiriamą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (63 dienos) ir kaltinamasis pripažintinas jau atlikusiu bausmę.
Kaltinamajam V. I. paskirta byloje kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas), panaikintina.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. I., kaip civilinis atsakovas, pareiškė, kad jis visiškai pripažįstantis byloje pareikštą nukentėjusios Z. R. civilinį ieškinį dėl 2338 Lt jos patirtos dėl nusikaltimo turtinės žalos atlyginimo, patvirtino, kad tai daro laisva savo valia, teismo vertinimu, ieškinio pripažinimas atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl jis priimtinas ir ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 2 d.).
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Kadangi kaltinamasis yra sveikas, darbingo amžiaus ir visiškai darbingas, iš jo išieškotinos pilna apimtimi jam privalomai (BPK 51 str. 1 d. 7 p.) teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, - 280 Lt. Kitų atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d., teismas
nusprendė:
V. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 63 (šešiasdešimt trims) paroms arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 ir 2 d. d., į skiriamą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (63 dienas) ir V. I. pripažinti visiškai atlikusiu bausmę.
Kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą), panaikinti ir V. I. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje paskelbus nuosprendį.
Z. R. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai, Z. R., iš V. I., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis litus (2338 Lt) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš V. I., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) du šimtus aštuoniasdešimt litų (280 Lt) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo jam išlaidų pagal 2014-03-19 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-847 (šios išlaidos sumokamos – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5630).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo jam įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.